Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donatos Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui A. K. (A. K.), atsakovės atstovei Linai Matulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2015-06-03 sprendimą Nr. (21)-14-2387 „Dėl sprendimo neįrašyti A. K. į sąrašą asmenų, kurie įleidžiami ir tikrinami be eilės“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti VSAT įrašyti pareiškėją į Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) bei priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–3).

Pareiškėjas nesutinka su VSAT Sprendimu neįrašyti jo į Sąrašą, kadangi jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad pažeidė pasienio kontrolės punktų teisinio režimo taisykles ir sutiko su jam paskirta administracine nuobauda, kurią sumokėjo 2015-02-17. Teigė, kad atsakovė, išbraukdama pareiškėją iš Sąrašo, apsiribojo vien tik pareiškėjo pažeidimo fakto nurodymu, tačiau nevertino pažeidimo padarymo aplinkybių, neatsižvelgė, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už minėtus pažeidimus. Pabrėžė, kad leidimas vykti per pasienio kontrolės punktą be eilės jam yra reikalingas, kadangi dirba Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje. Be to, neaiški sienos kirtimo tvarka. Teisės būti įrašytam į Sąrašą netekimas pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes vykdant darbines funkcijas. Pareiškėjo teigimu, paskirta papildoma nuobauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir yra neteisinga.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė VSAT atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 38–40).

VSAT nurodė, kad vadovaudamasi Asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-03-19 įsakymu Nr. 131 „Dėl Asmenų, vykstančių j darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontroles punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės; 2013-06-18 įsakymo Nr. 1V-524 redakcija), 20.2 papunkčiu, neturėjo pasirinkimo galimybės, nepadarė teisės taikymo klaidos ir laikydamasi būtinų procedūrinių taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nepažeidžiant viešojo administravimo principų. Pabrėžė, kad asmenų, turinčių galiojančią administracinę nuobaudą asmenų, neįrašymas į Sąrašą nelaikytinas „papildoma nuobauda“ už tą patį pažeidimą. Tai tam tikros privilegijos, išimtinės teisės (vykti be eilės) nesuteikimas, siekiant sudrausminti asmenis, vairuojančius transporto priemones, užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą pasienio kontrolės punktuose. Nurodė, kad įrašymas į Sąrašą suteikia asmenims išskirtinę teisę per pasienio kontrolės punktus vykti ir būti patikrintiems be eilės, tačiau tokie asmenys neturi teisės pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aklų reikalavimų, pasienio kontrolės punktų teritorijose jie privalo paklusti eismo reguliavimo signalams, laikytis kelio ženklų ir ženklinimo, elgesio viešose vietose reikalavimų. Atsakovės teigimu, VSAT Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl VSAT sprendimo, kuriuo pareiškėjas neįrašytas į sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT 2015-06-03 Sprendimu Nr. (21)-l4-2387, išnagrinėjusi 2015-05-14 pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Taisyklių 20.2 punktu, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įrašyti pareiškėją į Sąrašą, kadangi jis turi galiojančią administracinę nuobaudą už ATPK 205 straipsnio 1 dalies nustatytą pažeidimą (b. l. 4).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimas yra formalus ir neteisėtas.

Ginčijamas Sprendimas grindžiamas Taisyklių 20.2 punktu, kuriame nustatyta, kad asmenys išbraukiami iš Sąrašo arba atsisakoma į jį įrašyti, jei turi galiojančią administracinę nuobaudą už ATPK 163-2, 171-2, 205, 205-2 ir 210 straipsniuose numatytus pažeidimus arba neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 ir 291 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.

Pareiškėjui 2015-02-13 administracinio teisės pažeidimo protokolu A. K. už tai, kad jis, 2015-02-13 vairuodamas lengvąjį automobilį „VW Jetta“, (duomenys neskelbtini) Medininkų PKP veikimo teritorijoje, atvykstant į Lietuvos Respubliką, nesilaikydamas kelio ženklinimo reikalavimo ir kelio ženklų reikalavimo, vyko krovininiams automobiliams skirta eismo juosta ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių“ 46.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2015-02-19 sumokėjo 21 Eur paskirtą baudą (b. l. 15; 52).

Taigi, pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą už ATPK 205 straipsnio pažeidimą ir atsakovė, nustačiusi tokią aplinkybę, teisėtai ir pagrįstai pareiškėją atsisakė įrašyti į Sąrašą. VSAT Sprendimas atitinka Taisyklių 17 punkto reikalavimus, t. y. jame nurodyti atsisakymo įrašyti į Sąrašą motyvai bei sprendimo apskundimo tvarka. Atsakovė neturėjo vertinti padaryto pažeidimo aplinkybių bei jo pobūdžio, kadangi vien faktas, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą už ATPK 205 straipsnio pažeidimą, yra pagrindas jo neįrašyti į sąrašą. Pareiškėjas už administracinį teisės pažeidimą sumokėjo paskirtą baudą, taigi, šio pažeidimo aplinkybių neginčijo. Atsakovė nagrinėjamu atveju jokio papildomo pažeidimo tyrimo neturėjo atlikti. Be to, ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, neturi reikšmės Sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Pareiškėjas jo neįrašymą į Sąrašą vertina kaip papildomą nuobaudą, kuri, jo manymu, neproporcinga padarytam pažeidimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklės“, kurių 33 punkte nustatyta, kad pasienio kontrolės punktų teritorijoje galioja pasienio kontrolės punktų režimas, t. y. šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta asmenų, transporto priemonių, gyvūnų, prekių (daiktų) patekimo į pasienio kontrolės punktus, buvimo juose ir išvykimo (išgabenimo) iš jų, ūkio subjektų veiklos, taip pat asmenų kitokių teisių įgyvendinimo tvarka ir elgesio pasienio kontrolės punktuose taisyklės (2 punktas).

Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 37 punkte nustatyti atvejai, kai į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, pagal 37.7 papunktį – vykstantys į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtantys iš jų asmenys, kurių sąrašą sudaro Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.

Įvertinus Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių nuostatas, matyti, kad įprastai pasienio kontrolės punktų teritorijoje galioja pasienio kontrolės punktų režimas, o šių taisyklių 37.7 punkte nustatyti atvejai, kai įleidžiami ir tikrinami asmenys be eilės. Taigi, minėtose taisyklėse tam tikroms vykstančiųjų asmenų grupėms suteikiamos išimtinės taisyklės. Teismo vertinimu, teisė, šiuo atveju, į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleisti ir tikrinti be eilės, suteikta VSAT, kuri savo veikloje vadovaujasi ir Taisyklėmis, o šių nuostatos yra imperatyvios ir atsakovė jas privalo taikyti.

Teismas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad neįrašymas į Sąrašas yra papildoma nuobauda.

Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda už ATPK 205 straipsnio pažeidimą. Minėto straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimą gali būti skiriama bauda. Pareiškėjui buvo skirta bauda, jokių kitų papildomų nuobaudų nebuvo skirta. VSAT šiuo atveju pareiškėjui taikė ne administracinę atsakomybę, o vertino jo prašymą įrašyti į Sąrašą. Taigi, VSAT taikė ne ATPK nuostatas, o vadovavosi Taisyklėmis, kaip specialiuoju teisės aktu. Tai, kad pareiškėjas dirba ir jam dažnai tenka kirsti Medininkų PKP ir dėl neįrašymo į Sąrašą patiria nepatogumus, teismui nesudaro pagrindo panaikinti atsakovės Sprendimą. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kurie paneigtų atsakovės Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o skunde išdėstė savo subjektyvią poziciją, kurie teismas vertina kritiškai.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė tinkamai taikė ir vertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.