- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-981-577/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė, Jadvyga Mardosevič (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- M. U., S. U.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. U. ir S. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. U. ir S. U. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
M. U. ir S. U., užtikrindami iki 2042 m. gruodžio 1 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060029854, 2006 m. gruodžio 18 d. įregistruotu Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniu pakeitimu, AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“, AB) įkeitė skolininkams asmeninės nuosavybės teise po 1/2 bendroje dalinėje nuosavybėje priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. 24/2011 minėtas įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad kreditorius 2010-11-18 kreipdamasis į teismą nurodė, jog suinteresuotų asmenų skola kreditoriui sudaro: 227 596,21 EUR negrąžintos paskolos, 7013,51 palūkanų, 8,94 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 103,23 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 234 721,89 EUR; o kreipdamasis 2011-01-04, t.y. praėjus vos pusantro mėnesio, jau nurodė ženkliai didesnę negrąžintos skolos sumą, t.y. – 232 810,55 EUR negrąžintos paskolos, 8245,05 EUR palūkanų, 43,02 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 385,32 EUR delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso: 241 483,94 EUR. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nesprendė skolos dydžio pagrįstumo klausimo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ekonominės krizės žlugo šeimos verslas, atsirado kitų kreditorių reikalavimų, kuriuos turėjo patenkinti, todėl laikinai tapo finansiškai nepajėgūs mokėti visos einamųjų kredito įmokų sumos, o bankas nesvarstė galimybės palengvinti kredito mokėjimo sąlygas. Teismui areštavus įkeistą butą, bankui buvo sumokėti 2000 Lt paskolos dengimui, kuriuos bankas priėmė, todėl laikytina, kad sutarties nutraukimas atšauktas ir išnyko pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog su suinteresuotų asmenų nurodytais motyvais atskirajame skunde nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).
Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai, užtikrindami iki 2042 m. gruodžio 1 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060029854, 2006 m. gruodžio 18 d. įregistruotu Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, AB bankui „(duomenys neskelbtini)“ (pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“, AB) įkeitė skolininkams asmeninės nuosavybės teise po 1/2 bendroje dalinėje nuosavybėje priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkai nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nemokėjo paskolos įmokų nustatytu laiku.
Kreditorius 2010 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį areštuoti skolininko įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus (duomenys neskelbtini). Tačiau, nustačius, kad kreditorius netinkamai pranešė skolininkams apie sutarties nutraukimą ir todėl nepagrįstai kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi areštas buvo panaikintas. 2011-01-04 kreditorius pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš M. ir S. U.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2011 m. sausio 4 d. nutartimi įkeistą nekilnojamąjį daiktą areštavo.
Skolininkai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino skolos dydžio pagrįstumo, taip pat neįvertino to, kad skolininkams sumokėjus bankui įmoką už kreditą, šalių santykiai pagal kredito sutartį negali būti laikomi nutrūkusiais, o bankas, priėmęs skolininkų sumokėtą įmoką, pripažino, kad sutarties nutraukimas yra atšauktas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Todėl skolininkų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su skolos dydžiu bei aplinkybėmis, trukdžiusiomis vykdyti skolininkams savo įsipareigojimus, atmestini. Tais pačiais pagrindais atmestinas ir skolininkų argumentas, jog pastariesiems po nutarties priėmimo sumokėjus paskolos įmoką, kredito sutartis turi būti toliau tęsiama.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš skolininkų M. U. ir S. U. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – po 2,85 Lt iš kiekvieno (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 2,85 Lt iš kiekvieno dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.