Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, nedalyvaujant ieškovui „Swedbank“ AB (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) ir jo atstovui (apie posėdį pranešta), dalyvaujant atsakovei J. S., atsakovės atstovei adv. Janinai Umbrasienei, atsakovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovams A. S. ir J. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pradiniu ieškiniu (2-4 b.l.) reikalavo priteisti iš atsakovų solidariai 23 187,15 Lt skolą, 2009 m. lapkričio 26 d. patikslintu ieškiniu (118, 119 b.l.) Vartojimo kredito sutarties Nr.06-058105-VA, sudarytos su atsakovais, pagrindu reikalavo iš atsakovų solidaraus suteikto 18 377,90 Lt dydžio kredito grąžinimo, palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2006-08-08 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.06-058105-VA. Vartojimo kreditas paimtas būsto pirkimui bendrabutyje ir pagal sutartį Nr.05-041558-VA suteikto kredito grąžinimui (5-8 b.l.). Kredito grąžinimo terminas - 2011-07-27. Kreditas atsakovų paimtas jiems esant santuokoje (civilinės bylos Nr.2-630-373/2007 4, 33, 34, 37 b.l.).

Kredito gavėjams neatsiskaitant su banku, ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. raštu Nr.P-SR-1458 informavo skolininkus, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir pareikalavo grąžinti visą kreditą, o taip pat informavo atsakovus, jog skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka (11 b.l.). Atsakovė nurodė, kad yra gavusi 2009-04-11 raštą, todėl argumentai, kad ieškovas nėra pranešęs apie sutarties nutraukimą ir jos nutraukęs nepagrįsti, nes minėto rašto antroje pastraipoje ieškovas nurodė, jog sutartis vienašališkai nutraukiama (11, 157 b.l.). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad kredito sutartis kreditoriaus vienašališkai nutraukta.

2007 m. balandžio 26 d. Utenos r. apylinkės teismo sprendimu santuoka, įregistruota 2000-04-29 Anykščių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, tarp atsakovų J. S. ir A. S. nutraukta. 2007-04-26 teismo sprendime nustatyta (motyvuojamosios dalies 1 pastraipa), jog pareiškėjai sutarė, kad pagal prievolę, atsiradusią iš 2006-08-08 Vartojimo kredito sutarties Nr.06-058105-VA, sudarytos su kreditoriumi AB„Hansabankas“, atsakys solidariai ir teismo sprendimu patvirtintas A. S. ir J. S. susitarimas likusį kreditorinį įsipareigojimą grąžinti tokia tvarka: pareiškėjas A. S. grąžins kas mėnesį po 300 Lt, J. S. kas mėnesį po 275,19 Lt. Iš santuokos nutraukimo byloje esančių duomenų bei Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimo dėl atsakovų santuokos nutraukimo matyti, kad ištuokos byloje atsakovų kreditorius „Swedbank“, AB, neatsisakė abiejų skolininkų solidariosios prievolės, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nuomonę šiuo klausimu (civilinės bylos Nr.2-630-373/2007 24 b.l.). Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorius atsisakė reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai ar solidarioji prievolė buvo modifikuota (CK 6.8 str. 3 d.).

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti ar pasikeisti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę. Toks prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „ Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Nutraukus šalių santuoką ši abiejų atsakovų pareiga nepasibaigia - abu atsakovai išlieka bendraskoliai (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6. 6 str., 6.8 str.). Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų konstatuotina, kad kreditas paimtas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, nes jis paimtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių turtui įgyti. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas Butas/patalpa – kambarys, esantis Smėlio g. 17-523, Utenoje, įgytas 2006-08-09 ir atsakovų pasidalintas iki santuokos nutraukimo 2007-02-07 santuokinio turto dalybų sutartimi (civilinės bylos Nr.2-630-373/2007 9-13 b.l.). Atsakovai neginčijo ir neįrodinėjo, kad kredito sutartis sudaryta ne šeimos interesais (CK 3.96 str.).

Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15.2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius dėl skolos padalijimo nesutiko, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir skola priteistina iš abiejų atsakovų solidariai.

Pažymėtina, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams (CK 6.9 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. skolininkas privalo mokėti įstatymo dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.872 straipsnio 1 dalies norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Šios palūkanos, atlieka kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Jos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 straipsnis). Pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktą, atsakovai bankui privalo mokėti 7,25 proc. dydžio palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Todėl iš atsakovų, turinčių solidarią skolininkų pareigą, priteistinos sutartinės palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalimi nustatytos palūkanos, kurias skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos ir nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą (CK 6.210 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų, turinčių solidarią skolininkų pareigą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo tenkintinas.

Iš atsakovės J. S. pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad skola mokama (38, 39, 152, 163, 166 b.l.). Ieškovo pateiktais duomenimis 20010-03-15 negrąžintas kredito likutis 17 552,33 Lt (161, 162, b.l.). Pagal LR CPK 42 str. 1 d. ieškovas turi teisę civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad teismas tokio pobūdžio bylose nėra iniciatyvus, šalys buvo atstovaujamos teisininkų, tačiau ieškovas, gavęs dalies skolos apmokėjimą, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka nepareiškė ieškinio atsisakymo šioje dalyje, o atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų patikslintų ieškinių dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo įforminimo ir pasekmių (LR CPK 94 str., 140 str. 1 d.) nustatyta tvarka, todėl ieškinys dalyje dėl 5634,82 Lt Lt skolos priteisimo atmestinas (23 187,15 Lt - 17 552,33 Lt = 5634,82 Lt).

Pagal LR CPK 87 str. 2 d., jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal LR CPK 94 str. 1 d. jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio dalies atsisakymo byloje nebuvo pareikšta, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies. LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinys patenkintas 75,69 procentais (17 552,33 Lt x 100 : 23 187,15 Lt). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies (75,69 proc.), todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimui dalinės skolininkų atsakomybės išimtis įstatyme nenustatyta, ieškovui priteistina 527 Lt (696 x 75,69 %%, suapvalinus 526,80 Lt pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.) sumokėto žyminio mokesčio (28 b.l.), o valstybės biudžeto naudai priteistina teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 48,18 Lt (63,66 x 75,69 %%), iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistina 15,48 Lt (63,66 Lt x 24,31 %%) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Atsakovė J. S. turėjo 1240 Lt išlaidų už advokatės J.Umbrasienės pagalbą, pateikė patvirtinančius rašytinius įrodymus (44, 45 141, 153 b.l.). Ieškinio reikalavimai patenkinti 75,69 procentais, todėl proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 301,44 Lt už advokato pagalbą (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 17 552,33 Lt skolą, 7,25 proc. dydžio metines palūkanas už negražintą 17 552,33 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. rugpjūčio 18 d.) iki visiško kredito gražinimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - „Swedbank“, AB, įm. k. 112029651, naudai.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 263,50 Lt žyminio mokesčio „Swedbank“, AB, įm. k. 112029651, naudai.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 48,18 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės „Swedbank“, AB, įm. k. 112029651, valstybės biudžeto naudai 15,48 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės „Swedbank“, AB, įm. k. 112029651, atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 301,44 Lt už advokato pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.