Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Laužiko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui A.S., trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 1982270,64 Lt priteisimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš atsakovo A.S. 1982270,64 Lt.

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti konkretaus ginčo teismingumą būtina įvertinti teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašyme Kauno apygardos administraciniam teismui prašoma priteisti 1982270,64 Lt materialinę žalą iš atsakovo A.S. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog minėta žala susidarė kadangi atsakovas, būdamas tarptautinės korporacijos „Tomas“ savininku, slėpė šios įmonės pajamas (b.l. 5-7). Dėl šios priežasties atsakovui taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-731/2004 ir joje pateikti Kauno miesto apylinkės prokuratūros bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai, kuriais buvo prašoma iš atsakovo priteisti tokią pat 1982270,54 Lt sumą valstybei padarytai materialinei žalai atlyginti (b.l. 9-10; 49-51; 123-125). Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-731/2004 baudžiamąjį procesą A.S atžvilgiu nutraukė, o civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais (b.l. 14-45). Atkreiptinas dėmesys, jog Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, jog pareiškėjo prašyme Kauno apygardos administraciniam teismui nurodomas iš atsakovo priteistinos materialinės žalos dydis yra analogiškas paliktuose nenagrinėtais baudžiamojoje byloje Nr. 1-731/2004 pateiktuose civiliniuose ieškiniuose nurodytiems priteistiniems žalos dydžiams. Tačiau, kaip jau buvo minėta, siekiant nustatyti pareiškėjo pateikto prašymo rūšinį teismingumą, reikalinga įvertinti pareiškėjo keliamo ginčo prigimtį ir pobūdį.

Iš pareiškėjo Kauno apygardos administraciniam teismui pateikto prašymo turinio matyti, kad jame nurodyta priteistina materialinė žala yra siejama su atsakovo padarytais mokestinių prievolių biudžetui vykdymo pažeidimais (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatyme numatytų reikalavimų nevykdymu). Prašomą priteisti žalos dydį sudaro atsakovo sumažintų (nedeklaruotų) pajamų, nuo kurių turėjo būti skaičiuojamas pajamų mokestis, suma ir dviguba šios sumos mokesčio bauda. Pareiškėjas pabrėžia, jog šias finansines sankcijas numatė Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 32 straipsnis (redakcijos, galiojusios nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 1993 m. liepos 21 d.).

Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pagal savo pobūdį ir prigimtį teisiniai santykiai iš kurių kilo ginčas, yra priskirtini viešosios teisės, t. y. mokesčių teisės, reguliavimo sričiai, ir atitinkamai laikytini administraciniais teisiniais santykiais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis kodeksas, visų pirma, nustato bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas apibrėžia, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų sumokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra laikytinas būtent iš administracinių teisinių santykių kylančiu ginču dėl mokesčių, kitų privalomų įmokų biudžetui sumokėjimo, grąžinimo, išieškojimo ir finansinių sankcijų taikymo, todėl pagal savo pobūdį priskirtinas prie administraciniame teisme nagrinėtinų ginčų.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovui A.S, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 1982270,64 Lt priteisimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.