Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Ž., A. Ž., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad F. Ž. ir J. Ž. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė dviejų sūnų – A. Ž. ir K. Ž., kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėja V. L. yra F. Ž. dukra. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). F. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 13 d. duomenimis J. Ž. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 13 d. duomenimis F. Ž. nuosavybės teisės įregistruotos į gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo rūsį, svirną, daržinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos motinai F. Ž. esant santuokoje su J. Ž., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Be to, F. Ž. vardu asmeninės nuosavybės teise registruotas ir žemės sklypas, kuriame yra aukščiau išvardinti nekilnojamieji daiktai. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž. palikimą neužvesta. F. Ž. palikimą po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėja V. L.. K. Ž. savo seseriai V. L. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo motinos F. Ž. mirties. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjos motina F. Ž. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė pastarojo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus J. Ž. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos motina F. Ž. po savo sutuoktinio mirties J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, patvirtina jos pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta tvarka laikomos viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013) bei pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie patvirtina, kad F. Ž. ir J. Ž. savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu. Po sutuoktinio mirties pareiškėjos motina toliau rūpinosi nekilnojamuoju turtu, ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kad po J. Ž. mirties F. Ž. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravo ir (duomenys neskelbtini) Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos F. Ž. veiksmų pradėjus valdyti po jos sutuoktinio J. Ž. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, nenurodė pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei nepateikė jokių kitų įrodymų, tvirtinančių priešingai nei, kad teigė pareiškėja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip patikimais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos motina paveldėjo faktiniu valdymu mirusio sutuoktinio turtą kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pareiškėjos išdėstytus paaiškinimus bei argumentus konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. Ž. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, mirusiojo sutuoktinė F. Ž., kadangi ji likusį po palikėjo mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, visų bylos duomenų kontekste, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.