Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-707-322/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-06
Bylos Nr.
e1-707-322/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09441-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-707-322/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09441-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 6 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-09441-20, kurioje

E. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, turintis I grupės neįgalumą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. Z. 2020 m. vasario 28 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nepilnamečiui G. K. į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam G. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Z. katu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 19 val., o gal truputį vėliau, jis su šunimi ir sūnumi ėjo pro (duomenys neskelbtini), tikslas buvo kaip visuomet, pasivaikščioti ir pavedžioti šunį. Kadangi buvo tamsus paros metas, jis tik pamatė, kad nuo parduotuvės link (duomenys neskelbtini) pavėsinės ėjo keturi siluetai. Jam einant pro šalį išgirdo G. K. balsą. Šį jaunuolį jis pažįsta, nes jis gyvena nuo jo (E. Z.) per keletą namų. Iš jaunuolio nuskambėjo vienas įžeidžiantis žodis. Jaunuolis nebe pirmą kartą elgiasi blogai. Tuomet perdavė savo sūnui šunį, nes norėjo sudrausminti G. K., bet nenorėjo to daryti matant savo sūnui ir kartu su G. K. buvusiems asmenims. Pasikvietė jaunuolį, kad atsiskirtų nuo draugų ir ateitų pasikalbėti. G. K. priėjo prie jo ir jis (E. Z.) žinodamas, kad G. K. yra nepilnametis paprašė papūsti, kadangi sukėlė įtarimų, jog jaunuolis gali būti neblaivus. Nuo jaunuolio sklido alkoholio bei cigarečių kvapas. Dėl G. K. įžeidžiančių žodžių, sukilo pyktis ir jis sudavė G. K. kumščiu į pilvo sritį. Smūgis nebuvo stiprus, juo tik norėjo G. K. parodyti, kad vis dėl to jis yra viršesnis ir su juo kalbant reikėtų pasirinkti kitokius žodžius. Po suduoto smūgio G. K. liko stovėti savo vietoje, jis jokia emocija ar žodžiais neišreiškė, kad jam būtų skaudėję. Mano, kad G. K. gal fizinio skausmo ir nesukėlė, nes jaunuolis vilkėjo žieminę striukę, kuri turėjo sumažinti smūgį. G. K. pasakė, kad: „jaunuoliai esat išgėrę, tad būkit malonūs ir skirstykitės namo“. Taip pasakęs jis su savo sūnumi ir šunimi nuėjo. Tą patį vakarą, apie 21 val., jam paskambino G. K. mama L. B., ji paklausė, kokią teisę turi skriausti jos sūnų. Ji pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, jis pasakė, kad kviestųsi, tuo pokalbis ir pasibaigė. Apytiksliai po dviejų dienų susitiko G. K. su draugu toje pačioje vietoje, tik dienos metu ir paprašė, kad G. K. ateitų su juo pasikalbėti. Pasakė, kad žino dėl pareiškimo, paklausė jo ar skaudėjo nuo suduoto smūgio, jis atsakė, kad neskaudėjo. Pasakė jam, kad geriau gyventi draugiškai, be piktumų. Pasikalbėjo draugiškai, mano, kad tarp jų su G. K. jokių nesutarimų ar nesusipratimų neliko. Jis supranta, kad pasielgė blogai, nuoširdžiai gailisi dėl nepilnamečiui G. K. sukelto fizinio skausmo (b. l. 78-80, 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Z. kaltė įrodyta.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. K. parodė, kad jam vieną kartą su kumščiu į krūtinę sudavė E. Z.. Su E. Z. jie susitiko gatvėje, jis jį pakvietė eiti prie kultūros namų. Tada jis paėmė už nugaros, nusivedė prie kamerų ir sudavė į krūtinę vieną smūgį, grasino. Viskas įvyko prie (duomenys neskelbtini), apie 19 val. Jie buvo keturiese: D. P., R. M. ir F. Z.. Jie visi vaikščiojo kartu, D. P. vedžiojo šunį. E. Z. jį kaltino, kad išdaužė mamos kambario langus. Gal dėl to jį ir sumušė. Jam nuo smūgio skaudėjo kelias dienas. Skausmą įvertina 8 balais. Grįžęs į namus pasakė mamai apie tai, kas įvyko. Ji paskambino policijai. Draugai, kai jį mušė, stovėjo prie pavėsinės ir nieko nedarė. Tą vakarą jis buvo išgėręs pusę skardinės alaus. E. Z. atėjo agresyviai nusiteikęs, ar buvo neblaivus, negali atsakyti. Po įvykio buvo išsigandęs, nenorėjo eiti į kaimą, kad vėl nebūtų sumuštas (b. l. 44-45).

Apklausta liudytoja L. B. parodė, kad 2020 m. vasario 28 d., apie 19 val. 45 min., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo sutrikęs jos sūnus G. K.. Sūnus papasakojo, kad apie 19 val. jam, su nepilnamečiais draugais D. P., R. M. ir pilnamečiu F. Z., būnant prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), prie jų priėjo pažįstamas E. Z., kuris liepė visiems jaunuoliams papūsti, tikėdamasis užuosti alkoholio kvapą, o po to paėmė sūnų už striukės ir nusivedė į (duomenys neskelbtini), kur yra vaizdo stebėjimo kameros. Sūnus sakė, kad E. Z. jam grasino sakydamas, kad padės į vietą. Šio pokalbio metu E. Z. kumščiu smogė sūnui į krūtinę. Sūnus skundėsi, kad dėl šio smūgio sudavimo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus rodė skaudamą vietą krūtinėje, bet ten jokių smurto pėdsakų nesimatė. Į medikus dėl sūnaus sužalojimo nesikreipė ir nesikreips, pas teismo medicinus ekspertą nevyks. Po šio sūnaus pasakojimo, ji telefonu paskambino E. Z. ir paklausė, kokią jis turi teisę kabinėtis prie nepilnamečių vaikų. Po šių žodžių E. Z. pradėjo agresyviai kalbėti. Tuomet ji paskambino pagalbos telefonu 112, paklausė, ką tokiu atveju daryti. Bendrojo pagalbos centro operatorė pasakė, kad atsiųs policijos pareigūnus. Visą situaciją papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams (b. l. 11-12).

Apklaustas liudytoju F. Z. parodė, kad (duomenys neskelbtini) turi draugę, o R. M. yra jos brolis, su kuriuo jis taip pat palaiko draugiškus santykius. Vasario mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jiems būnant R. M. namuose, jis paskambino draugui D. P. ir jie susitarė susitikti prie D. P. namų. Jie su R. M. alkoholio nevartojo, buvo blaivūs. Galėjo būti apie 17 val., kuomet jie su R. M. atėjo prie D. P. namų. Pas D. P. buvo ir G. K.. D. P. su G. K. atrodė blaivūs, nuo jų alkoholio kvapas nesklido, o kaip buvo iš tiesų jis nežino. Visi sugalvojo pabūti lauke, prie (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje, kur dažniausiai renkasi jaunimas, yra vietos atsisėsti ir pabendrauti. Jiems einant link pavėsinės, G. K. pamatė kažkokį vyriškį, kurio jis nepažįsta, nežino jo nei vardo, nei pavardės, jį tuomet matė pirmą kartą. Vyriškis buvo ne vienas, su juo buvo moteris ir du ar vienas vaikas, tiksliai negali pasakyti. Vyriškis su savimi vedėsi šunį, pririštą pavadžiu. Jis išgirdo kaip vyriškis perdavė šunį moteriai ir pasakė, kad nusivestų vaikus ar vaiką tolyn. Jam pasirodė tarsi G. K. išsigando to vyriškio ir iš karto jiems nieko nesakydamas, užsidėjo ant galvos vilkėtos striukės gobtuvą, tarsi tikėdamasis, kad vyriškis jo nepažins. Vyriškis tiesiog priėjo prie G. K., paėmė jį už rankos ir nusivedė. Matė kaip G. K. su vyriškiu nuėjo prie (duomenys neskelbtini), matė, kad jie tarpusavyje kalbėjosi, pokalbio negirdėjo. Matė, kad pokalbis nėra malonus, kadangi vyriškis atrodė susinervinęs, jis kalbėdamasis su G. K. labai daug gestikuliavo rankomis. Matė, kad G. K. stovėjo ramiai ir vyriškiui atsakinėjo. Tuomet tik pamatė, kad tas vyras G. K. pastūmė, taip įvardintų tą veiksmą, viena ranka suduodamas G. K. į krūtinę, smūgis jam nepasirodė stiprus. G. K. atsitraukė pora žingsnių atgal, tačiau nuo smūgio jis nesusirietė ir nesusvirduliavo. Vyriškis su G. K. dar trumpai šnektelėjo ir vyriškis apsisukęs nuėjo. G. K. atėjo prie jų, atrodė susinervinęs, išsigandęs, jį krėtė drebulys (b. l. 50-52).

Kaltė įrodyta bylos medžiaga:

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad L. B. 2020 m. vasario 28 d. 21 val. 51 min., kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą prašydama įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. Z., kuris 2020 m. vasario 28 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną kartą kumščiu į krūtinę, sumušė jos sūnų G. K. gimusį 2003 m. liepos 28 d., ir grasino jam susidorojimu. Dėl sukelto fizinio skausmo sūnus į medikus nesikreipė. Taip pat užfiksuota įvykio vietos, esančios – (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pastato apžiūra, kurioje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 11-18, 19-23);

- iš 2020 m. kovo 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Ž. savanoriškai pateikė DVD laikmeną, kurioje užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai iš (duomenys neskelbtini) teritorijos (b. l. 24, 25-26);

- iš 2020 m. kovo 5 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas A. Ž. pateiktoje DVD laikmenoje užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad iš tamsos pasirodo du vyriškiai. Vyriškis, kuris dėvi kepurę bei kelių spalvų kelnes laiko už parankės kitą asmenį, kuris dėvi tamsias sportines kelnes bei avi sportinius batelius. Abu ateina į apšviestą teritoriją ir sustoja vienas priešais kitą. Vyriškis su kepure mosikuoja rankomis, kalba ir dešine ranka vieną kartą trenkė vaikinui į krūtinės sritį. Po smūgio vaikinas su sportinėmis kelnėmis sujuda ir atsitraukia (b. l. 28-30);

- iš tarnybinio pranešimo dėl D. P. apklausos telefonu matyti, kad būtent tą dieną, jis susitiko su draugais F. Z. ir R. M. prie (duomenys neskelbtini) esančios krepšinio aikštelės. Neilgai trukus į tą pačią vietą atėjo ir pažįstamas G. K.. Jis pasiėmė šunį ir visi keturi nusprendė nueiti į pavėsinę, esančią prie (duomenys neskelbtini), kadangi tai vieta, kurioje dažnai būriuojasi ir laiką leidžia kaimo jaunimas. Jiems einant link (duomenys neskelbtini), susitiko priešais ateinantį pažįstamą E. Z. su šeima: žmona, sūnumi ir šunimi. E. Z. pakeltu tonu priėjęs prie G. K., jam kažką pasakė apie langų daužymą ir pakvietė atsiskirti nuo jų bei pasikalbėti. G. K. nieko E. Z. nesakė ir su juo paėjo šalį, o jie nuėjo į pavėsinę, iš kurios matėsi kaip E. Z. kalbasi su G. K.. Baigiantis pokalbiui E. Z. pastūmė G. K.. G. K. ir E. Z. pokalbį baigė ir G. K. grįžo prie draugų. G. K. atrodė išsigandęs ir jie neilgai trukus išsiskirstė (b. l. 56-58);

- iš tarnybinio pranešimo dėl R. M. apklausos matyti, kad tą dieną, jis susitiko su F. Z. ir D. P. prie (duomenys neskelbtini) esančios krepšinio aikštelės. Jiems su F. Z. nuėjus į sutartą vietą ir susitikus su D. P., netrukus į tą pačią vietą atėjo ir pažįstamas G. K.. Visi vaikinai nutarė toliau laiką leisti prie (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje. Jiems einant link (duomenys neskelbtini), susitiko priešais ateinantį pažįstamą E. Z. su šeima: žmona, sūnumi ir šunimi. E. Z. atrodė supykęs, priėjęs prie G. K., paėmė jį už vilkėtos striukės apykaklės ir liepė eiti su juo. G. K. nesipriešino. Dėl didelio atstumo negirdėjo E. Z. ir G. K. pokalbio, jų pokalbis ilgiausiai truko apie 5 minutes. Baigiantis pokalbiui E. Z. pastūmė G. K.. Vėliau G. K. grįžo prie draugų, buvusių pavėsinėje. G. K. nesakė apie ką vyko pokalbis tarp jo ir E. Z.. G. K. atrodė išsigandęs, tad jie keletą minučių pakalbėjo kitomis temomis ir išsiskirstė (b. l. 61-64);

- iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 28 d. 22 val. 04 min. G. K., gimusiam 2003 m. liepos 28 d., buvo nustatytas 0,17 promilių girtumas. Nepilnamečiui G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 65).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. Z. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu nepilnamečiui G. K. į krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 109, 111-114).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. E. Z. dirba, anksčiau teistas (b. l. 99-101), turi galiojančių administracinių nuobaudų (102-106). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Z. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi E. Z. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal BK 48 straipsnio 4 dalį asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Kadangi E. Z. smurtavo prieš nepilnametį, todėl siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį E. Z., o taip pat užtikrinti, jog jis ateityje nesmurtautų, jam laisvės apribojimo laikotarpiu uždraustina bendrauti su nukentėjusiuoju G. K. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir skirtinas įpareigojimas – tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 7 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (b. l. 96-98).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti bendrauti su G. K. ir tęsti dirbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. Z. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Kaltinamajam išaiškintina, kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (V. Grybo g. 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti E. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Borkovskienė