Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija” atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei V. Š., trečiasis asmuo K. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 7 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriame ieškovė nurodė, kad iš atsakovės 2018 m. birželio 7 d. dalimis iš viso gavo 893,52 Eur, tokiu būdu atsakovė padengė dalį įsiskolinimo, todėl ieškovė tikslina reikalavimą ir prašo priteisti 925,53 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 vasario mėn. iki 2018 vasario mėn., 45,85 Eur delspinigių, iš viso 971,38 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 132 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu K. J. buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė. Apie posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2015 m. vasario 20 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu atsakovė nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 16 d. atsakovė nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekė atsakovės butui šilumos energiją. Iš 2017 m. gruodžio 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos bei 2018 m. kovo 29 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio ieškovei nebuvo mokama, dėl ko susidarė 1864,90 Eur dydžio skola. 2018 m. birželio 7 d. atliktais mokėjimais atsakovė sumokėjo ieškovei 893,52 Eur, dėl to ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. patikslino savo reikalavimą, nurodydama, kad į 2018 m. kovo 29 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą, atliktas mokėjimas nebuvo įtrauktas, kadangi pažyma parengta anksčiau, nei atliktas mokėjimas, atsižvelgiant į tai, reikalavimą patikslino nurodant, kad reikalaujamą priteisti sumą sudaro 925,53 Eur skola už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2018 m. vasario mėn., 45,85 Eur delspinigių, iš viso 971,38 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, kad su atsakove V. Š. rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 30 d., tačiau butas, kurį atsakovė nuosavybės teise įgijo 2015 m. vasario 20 d., jau buvo prijungtas prie energijos tiekimo tinklų ir šiam butui buvo tiekiama šilumos energija.

Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1. straipsnis).

Teismų praktikoje nurodoma, jog savininko pareiga atlyginti už į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas tiekiamą šilumą negali būti išimtinai, nepatikrinus faktų, siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Taip apsaugomos patalpų savininko teisės, kai šis negali faktiškai valdyti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dėl kokių nors pateisinamų ir ne nuo jo priklausančių priežasčių, pvz., jas užėmusio asmens nepagrįsto delsimo grąžinti ar perduoti neteisėtai valdomas patalpas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-447-460/2018).

Kaip matyti iš bylos duomenų, butą atsakovė įgijo 2015 m. vasario 20 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Šios aplinkybės ne tik, kad buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje (Klaipėdos apygardos teismas civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ir grindžiamos šioje byloje pateiktais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovė 2015 m. kovo 24 d. pareikalavo, kad trečiasis asmuo K. J. atlaisvintų jai nuo 2015 m. vasario 20 d. nuosavybės teise priklausančias patalpas. Atsakovė 2015 m. birželio 1 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. 2015 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė trečiąjį asmenį K. J. su jos šeima iškeldinti iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. gegužės 18 d. priverstinio iškeldinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė iškeldino K. J. ir jos šeimos narius iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovė V. Š. gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu – (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, konstatuotina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. faktiškai negalėjo jai priklausančio turto valdyti, dėl to, kad jį neteisėtai buvo užėmusi trečiasis asmuo K. J..

Pažymėtina, kad išviešinus atsakovės nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovė savaime netapo. Išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė į butą pateko 2016 m. gegužės 18 d., kai buvo priverstine tvarka iškeldintas trečiasis asmuo, su atsakove rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. gegužės 30 d.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Todėl, atsakovei jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo, neatsirado prievolė mokėti už butui patiektą šilumos energiją, kuomet juo neteisėtai naudojosi trečiasis asmuo (nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gegužės 18 d.), o atsakovė savo nuosavybės teisių neturėjo galimybės įgyvendinti.

Tačiau už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 18 d., kai atsakovė objektyviai pateko į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, iki 2018 m. vasario mėnesio, atsakovė yra atsakinga. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip buto savininkė, savo prievoles turėjo vykdyti tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis), nes draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolą už minėtą laikotarpį atsakovė pripažino bei 893,52 Eur skolą 2018 m. birželio 7 d. ieškovei AB “Klaipėdos energija” atsakovė sumokėjo, atsakovės skolos dydį patvirtino ieškovės pateiktos 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. kovo 29 d. pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos.

Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013-10-10 redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nors atsakovė minėtą skolą yra sumokėjusi, tačiau 893,52 Eur skolą sumokėjo tik po civilinės bylos iškėlimo. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteistini 45,48 Eur delspinigiai.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovė dalį ieškovės reikalavimo patenkino jau iškėlus civilinę bylą teisme, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo visos ieškovės reikalavimo sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų apimtimi. Ieškovė patyrė šias išlaidas: 42 Eur žyminio mokesčio ir 90 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso 132 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į patenkintų/nepatenkintų reikalavimų apimtį, ieškovei iš atsakovės priteistina 62,00 Eur (132 Eur * 50 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovės priteistina 75,00 Eur (150 Eur * 50 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 8,73 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos proporcingai iš ieškovės ir atsakovės, t. y. po 4,37 Eur, ir turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Š. 45,48 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija" į. k. 140249252 naudai.

Priteisti iš ieškovės 13,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. Š. naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija”, į. k. 140249252, 4,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. Š. 4,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.