Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-6-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
A15.-6-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01551-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
E. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-6-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01551-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 19105910293KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Indrei Valaitytei, A. K.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V., jo atstovui advokatui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (0,89 prom.), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu E. V. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad sutinka su tuo, jog jis atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau jis nesutinka su tuo, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos bei, jog vairavo neblaivus. Tą dieną, po varžybų su D. Š. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Vairavo D. Š., o jis buvo keleivis. Važiuojant jis išgėrė du alaus. Vieno net nebaigė gerti. Jį atvežė iki (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir paleido, nes labai skubėjo. Jis norėjo pastatyti automobilį, tačiau kažką kliudė, kadangi buvo tamsu ir kiemas neapšviestas, jis nutarė nuvažiuoti į kitą vietą pasižiūrėti. Ir tada atbėgo liudytojas su šuniu, kuris sakė, kad kvies policiją. Jis niekur nebėgo ir nesiginčijo. Jis jau buvo išlipęs iš automobilio. Jis tikrai iš įvykio vietos nebėgo. Telefonas buvo išsikrovęs. Ar atvykę pareigūnai jo klausė, kada jis gėrė, neprisimena. Jie jam davė pūsti. Kokie teisės aktai reglamentuoja alkoholio matavimą, nežino. Jis žino, kad pareigūnai jam turėjo duoti pūsti antrą kartą. Tą žino iš draugų ir aplinkinių. Tai, kad prieš pirmą pūtimą jis gali paprašyti pareigūnų palaukti 15 min., nurodžius, jog ką tik išgėrė alkoholį, taip pat nežinojo. Pareigūnas neteisingai nurodė 200 m atstumą iki įvykio vietos, ten tikrai yra mažesnis. Be to, jis nematė, kad jį būtų vijęsis liudininkas. Liudytojas jį sulaikė, kai jis išlipo iš mašinos. Prašo jį bausti tik dėl eismo įvykio sukėlimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad jie gavo parnešimą, kad asmuo yra sulaikęs neblaivų vairuotoją, kuris bando pasišalinti. Jie atvyko prie „Maximos“ per 5-7 min. Juos pasitiko vyriškis su šunimi, kuris paaiškino, kad sulaikė vairuotoją, kuris prie (duomenys neskelbtini) namo važiuodamas kliudė kitą transporto priemonę ir bandė šalintis. Vyriškis nurodė, kad sulaikė tą vairuotoją (duomenys neskelbtini) prie „Maximos“. Automobilio vairuotojo paklausė, kas įvyko, jis (E. V.) nurodė, kad bandė pastatyti automobilį ir kliudė kitą, nes buvo mažas tarpas. Negalėjo išlipti, todėl nusprendė automobilį perstatyti į kitą vietą. Tada paklausė, ar jis yra gėręs. Jis jiems nurodė, kad laimėjo varžybose pirmą vietą ir gėrė alaus. Alų gėrė po varžybų, kai jau atšventė. Tada jie patikrino jo neblaivumą ir nustatė promiles. Liudininkas (V. L.) jam sakė, kad girdėjo garsą ir todėl bėgo paskui jį. Vėliau jis su liudininku nuėjo į įvyko vietą esančią už 200 m prie Kretingos g. 49 namo, nufotografavo abiejų automobilių sugadinimus, paėmė paaiškinimus. Automobilių sugadinimai buvo matomi aiškiai. Vairuotojas neneigė, kad apgadino kitą automobilį. Taip pat jis leido vairuotojui pasiimti iš automobilio vertingus daiktus, nes turėjo automobilį nuvežti į saugojimo aikštelę. Pagal instrukciją antrą kartą alkotesteriu galima tikrinti tik tada, kai asmuo įpučia 1,5 promiles.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Š. parodė, kad jie važiavo iš Kryžkalnio namo. E. V. paprašė jį išleisti prie „Maximos“. Važiavo (duomenys neskelbtini), per (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini). Sustojo prie namo kieme. E. V. per visą kelionę išgėrė du alaus. Atvykus į Klaipėdą jis alaus negėrė. Kada tiksliai jis nustojo gerti, nepasakys, tačiau įvažiavus į Klaipėdą tikrai negėrė. Jis išlipo iš vairuotojos vietos ir nuėjo į „Maximą“. Kaip E. V. vairavo, jis nematė.

Iš 2019 m. rugsėjo 21 d. vyriausiosios patrulės S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., 00.16 val., dirbant kartu su tyrėju M. S., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 4, PC „Maxima“ vidiniame kieme prie taromato, pranešėjas sulaikė a/m „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris kliudė kitą stovintį a/m, ir bandė šalintis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. L., kuris nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 00.15 val., pastebėjo, kaip Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 49, kur sustatyti automobiliai, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekine dešine puse įpuolė į šalia stovėjusio automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinę kairę pusę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. L. pradėjo vytis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją ir pamatė, jog šis sustojo prie pastato esančio šalia (duomenys neskelbtini) g. pažymėtu Nr. 10, vidiniame kieme. Nurodė šiam vairuotojui laukti, kol atvyks policijos pareigūnai. V. L. teigimu, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas jam siūlė susitarti vietoje ir nekviesti policijos pareigūnų. Nustatyta, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo E. V.. Kadangi nuo E. V. sklido alkoholio kvapas, jam buvo patikrintas blaivumas. 00.22 val. alkotesterio pagalba E. V. nustatytas 0,89 prom. girtumas. E. V. nurodė, kad bandė pastatyti savo automobilį (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 49, ir netyčia kliudė šalia stovėjusį automobilį. Nuvažiavo toliau link PC „Maxima“ pasižiūrėti savo automobilio apgadinimus ir staiga pribėgęs vyras pradėjo šaukti, kad kviečia policiją. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes išsigando. Per CDB nustatyta, kad apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L. R.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. E. V. surašytas ANP pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Eismo įvykis įformintas, paimtas paaiškinimas iš liudininko ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo, nubraižyta schema, padarytos foto nuotraukos (7 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. 00.15 min. gautas pranešėjo V. L. pranešimas, jog jis prie „Maximos“ sulaikė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris kliudė kitą stovintį automobilį ir bandė šalintis. Lauks su vairuotoju prie PC „Maxima“ esančio taromato (50 b. l.).

Iš 2019 m. liepos 5 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti , kad alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0021“, patikra buvo atlikta vadovaujantis patikros metodu BPM 8871101-78:2003 ir šis sertifikatas galioja iki 2020 m. sausio 5 d. (56 b. l.).

Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2019_09_21_00-13-16_25.01 864330313 girdėti, kaip atsiliepia operatorė ir sako 112.

Vyras sako: - labas vakaras, ką tik pastebėjau mašina, kuri užkabino kieme mašiną ir bandė pabėgti, aš pričiupau.

Operatorė klausia: - o tai ta prasme jūs sulaikėte tą vairuotoją?

Vyras sako:- jo jis čia dabar yra?

Operatorė klausia: - kokiu čia adresu?

Vyras sako: - Liepojos 4, čia prie „Maximos“

Operatorė klausia: - o tai čia jūsų automobilį kliudė?

Vyras sako: - ne aš su šuniu vaikščiojau, pastebėjau.

Operatorė klausia: - ar vairuotojas blaivus ar neblaivus iš pažiūros ?

Vyras sako: - ne žinau.

Operatorė klausia: - kaip jūs jį sulaikėt?

Vyras sako: - nu vot aš pamačiau, kaip jis pabandė pasprukti prie parduotuvės.

Operatorė sako: - supratau, mes perduodame pareigūnams, privažiuos prie „Maximos“, ar galėsite palaukti?

Vyras sako: - taip, pasakykite, kad bus prie taros supirktuvės, ir užrašykite numerį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Operatorė klausia: - jūsų vardas, pavardė?

Vyras sako: - V. L..

Operatorė klausia: - gerai informuojame, luktelkite, ekipažas privažiuoja.

Vyras sako: - gerai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismo nuomone, E. V. versija, jog jis sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, yra paneigta iš dalies pačio E. V. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad jis, norėdamas pastatyti automobilį, kažką kliudė, kadangi buvo tamsu ir kiemas neapšviestas, jis nutarė nuvažiuoti į kitą vietą pasižiūrėti, 2019 m. rugsėjo 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-51726-2019, policijos pareigūnės S. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, ties pastatu Nr. 4, PC „Maxima“ vidiniame kieme prie taromato, pranešėjas sulaikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris kliudė kitą stovintį automobilį ir bandė šalintis, liudytojo M. S. teismo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. S. parodymais, jog atvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, nustatė, jog įvykio vieta buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, maždaug už 200 m., kurią apžiūrėjo, nufotografavo abiejų automobilių sugadinimus, paėmė paaiškinimus. Tai, kad E. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikti skambučio garso įrašo turinys, iš kurio matyti, kad liudytojas V. L. praneša, jog sulaikė vairuotoją, kuris kliudė kitą automobilį ir bandė šalintis, o jis jį sulaikė. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir policijos pareigūnais, kurių darytos fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos planas patvirtina tai, kad eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo.

Iš išdėstytų aplinkybių seka, kad E. V. po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su kitu stovinčiu automobiliu, pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėjo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. V. pasielgė priešingai - nebandė aiškintis kito automobilio savininko, iš eismo įvykio nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Teismo nuomone, deklaratyvi ir E. V. versija, jog jo neblaivumas buvo patikrintas nepraėjus 15 minučių laiko tarpui po jo alaus gėrimo, kuris rekomenduotinas pagal bendras alkotesterių naudojimo instrukcijas, dėl ko alkotesterio parodymai yra neatitinkantys jo realaus neblaivumo laipsnio.

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis E. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARCK-0021“ rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole bei Klaipėdos AVPK pateiktoje alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ir alkoholio kiekio matuoklio duomenyse (3, 54, 57 b. l.), iš kurių matyti, jog po eismo įvykio 2019 m. rugsėjo 21 d. 00:21:32 val. E. V. buvo nustatytas 0,89 promilės girtumas.

Iš pačio E. V. parodymų matyti, kad po varžybų važiuojant iš Kryžkalnio namo į Klaipėdą jis išgėrė nepilnas dvi skardines alaus, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. Š., kuris taip pat parodė, kad jie važiavo (duomenys neskelbtini) plentu, per (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini), E. V. paprašė jį išleisti (duomenys neskelbtini) g. prie „Maximos“, o įvažiavus į Klaipėdą E. V. alaus negėrė. Iš liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymų matyti, kad jis klausė E. V., kada jis gėrė alkoholį, šis atsakė, kad po varžybų, o apie tai, kad dar nepraėjo 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo E. V. neužsiminė.

Taigi, įvertinant sugaištą laiką, važiuojant liudytojo D. Š. nurodytu maršrutu, t. y. (duomenys neskelbtini) plentu, per (duomenys neskelbtini) gatvę nuo Klaipėdos miesto ribos pradžios link (duomenys neskelbtini) iki įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g., sustojimą, E. V. įsėdimą į automobilį, E. V. bandymą pastatyti automobilį, jo nuvažiavimą apie 150-200 m iki tos vietos, kur buvo sulaikytas liudytojo V. L., bendravimą su šiuo liudytoju, policijos pareigūnų atvykimą, jų pasiruošimą tikrinti E. V. neblaivumą, konstatuotina, kad nuo E. V. alaus paskutinio gėrimo, kuris pasak liudytojo D. Š. buvo iki įvažiavimo į Klaipėdą, iki jo neblaivumo patikrinimo buvo praėjęs 10-15 minučių tarpas, kuris rekomenduotinas naudojant alkotesterį. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog policijos pareigūnas, tikrindamas E. V. neblaivumą, pažeidė tokią procedūrą reglamentuojančias taisykles.

Taigi nekyla abejonių, jog E. V. 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (0,89 prom.), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „F. M.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Taigi tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimą (apgadinimą), ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Be jau aptartų administracinių nusižengimų, administracinio nusižengimo protokole E. V. padaryta veika taip pat kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau teismo nuomone, toks E. V. padarytos veikos kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis, kadangi šioje byloje patikimai nustačius, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta dėl eismo įvykio, kurį nulėmė būtent reikiamo saugaus atstumo nesilaikymas, akivaizdu, kad šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalis (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 8 dalį (kaip visumos dalį).

E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį neblaivus ir pats sukėlęs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kita vertus, jis prisipažino padaręs eismo įvykį, už vairavimą neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad E. V. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, E. V. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose be automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas ir valdytojas yra (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti E. V., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19105910293, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus