Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-2483-454/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
e2-2483-454/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21495-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Opila“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2483-454/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21495-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Opila“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 382,51 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gegužės 4 d. Moldovoje įvykusios avarijos metu buvo sugadinta M. S.A. priklausanti transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. C. kaltės, V. C. gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino padarytą žalą ir išmokėjo 765,01 Eur dydžio draudimo išmoką. Transporto priemonės WV PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas S. K. ir AB „Lietuvos draudimas“, 2015 m. sausio 9 d. sudarydami transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį susitarė, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (sutarties 1.5.2.5.). Draudėjas pažeidė minėtą sutarties reikalavimą, kadangi transporto priemonės vairuotojas V. C. yra Moldovos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra Moldovos Respublika. Tai reiškia, jog automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, be to, nepranešė apie eismo įvykį draudimo sutartyje nustatyta tvarka. S. K. nepateikė AB „Lietuvos draudimas“ informacijos apie eismo įvykį. Ši aplinkybė patvirtina, jog draudėjo nepranešimas turėjo įtakos draudiko prievolei išmokėti draudimo išmoką. Jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį. S. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Už mirusio skolininko prievoles atsakingi palikimą priėmę šio skolininko įpėdiniai. Remiantis VĮ „Registrų centras“ testamentų registro išrašu S. K. turto paveldėtoja yra atsakovė UAB „Opila“. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ teikia reikalavimą UAB „Opila“ grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 382,51 Eur.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka pagal juridinio asmens buveinės adresą. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2015 m. sausio 9 d. ieškovė ir S. K. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Šalys sutarties 1.5.2.5. papunkčiu susitarė, kad transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2015 m. gegužės 4 d. Moldovoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta M. S.A. priklausanti transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. C. kaltės, V. C. gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovė išmokėjo 765,01 Eur dydžio draudimo išmoką, susijusią su eismo įvykio metu padaryta žala. Draudėjas pažeidė sutarties 1.5.2.5. papunkčio reikalavimą, kadangi transporto priemonės vairuotojo V. C. gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio (CK 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVPDĮ) 22 straipsniu, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (transporto priemonės nevairavo asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji ar darbo vieta ne Lietuvos Respublika) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į S. K. dėl 50 proc. draudimo išmokos dydžio sumos, t. y. 382,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad S. K. (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto paveldėtoja yra UAB „Opila“, 382,51 Eur skola priteistina iš UAB „Opila“.

Iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (382,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 15,00 Eur žyminis mokestis, 61,82 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos, iš viso – 76,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 4,17 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opila“, į. k. 304420702, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, LT-03600 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 382,51 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 51 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (382,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,82 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Opila“, į. k. 304420702, valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas