Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., atsakovo atstovui Antanui Bučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2009 03 02 įsakymo Nr. TE-28 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad 2009 03 02 buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-8 „Dėl pareigūno V. Ž. neblaivumo“ (toliau – išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas komandiruotas į Medininkų pasieniečių mokykloje organizuotus kursus, pasirodė neblaivus ir šitaip pažeidė VSAT prie VRM pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT prie VRM vado 2006 03 31 įsakymu Nr. 4-228 (toliau – Taisyklės), 6.4 p. nuostatas bei padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas buvo atleistas nuo 2009 03 03. Su paskirta nuobauda pareiškėjas nesutinka. Mano, kad išvada, kuria remiantis paskirta tarnybinė nuobauda, yra klaidinga, nemotyvuota, o skundžiamas įsakymas paremtas šia išvada, yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Remiasi Vidaus tarnybos statuto 26 str. 2 d. 4 punktu ir teigia, kad nusižengimas turi būti įrodytas įrodant dvi aplinkybes – tarnybos momentą ir apsvaigimo nuo alkoholio faktą. Mano, kad išvada klaidingai grindžiama preziumavimu, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Remiasi vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Paaiškina, kad pagal Tvarkos 14 punktą apsvaigimas turi būti nustatomas medicinine apžiūra, t. y. apsvaigimas turi būti patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros atlikimo aktu.

Pažymi, kad Medininkų pasieniečio mokyklos pareigūnai buvo informuoti ir žinojo, jog pareiškėjas neturėjo visiškai jokios (objektyvios) galimybės pats nuvykti atlikti medicininę apžiūrą, kadangi būdamas komandiruotėje jis neturėjo transporto priemonės, o kolegos dalyvavo kursuose. Pareiškėjas mano, kad jį neblaivumu įtarę pareigūnai suvokė ir galėjo numanyti, jog tuo metu pareiškėjo nepristačius, o formaliai pasiuntus į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą, pareiškėjui nepagrįstai buvo sudarytos kliūtys (apsunkinta galimybė) įrodyti savo blaivumą, t. y. nuginčyti preziumuojamo neblaivumo faktą. Medininkų pasieniečių mokyklos pareigūnai, tuo metu veikdami kaip darbdavio atstovai, elgėsi neteisėtai ir netinkamai įgyvendino savo pareigas. Remiasi Tvarkos 14 p. ir teigia, kad įtarus neblaivumą tuo metu susiklosčiusiomis aplinkybėmis jie privalėjo ne pasiųsti, o pristatyti pareiškėją į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Tokią pareiškėjo nuomonę patvirtina ir tas faktas, kad jam sužinojus, kad jis nebus pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą, jam nebus suteikta transporto priemonė, jam neleido nuginčyti tariamą jo apsvaigimo nuo alkoholio faktą. Mano, kad nesant esminio įrodymo dėl jo neblaivumo, neblaivumo faktą įrodinėti kitomis leistinomis priemonėmis privalo įstaiga. Teigia, kad pakankamų įrodymų, patvirtinančių apsvaigimo nuo alkoholio faktą, nesurinkta. Pareiškėjas paaiškina, kad į kursus atvyko blaivus, todėl nebuvo jokio pagrindo tikrinti jo blaivumą. Dėl to pareiškėjas ir atsisakė tikrintis alkotesteriu, kurio nebuvo pateikti ir galiojantys metrologinės patikros dokumentai. Konstatuojant pareiškėjo apsvaigimą, buvo remtasi tik Medininkų pasieniečių mokyklos pareigūno parodymais, kurie paremti tik pastarojo subjektyviais juslės vertinimais. Išvadoje neįvertinta ir žmogiškojo faktoriaus paklaida. Teigia, kad įtartiną alkoholio kvapą iš burnos ar alkoholio ore koncentraciją gali įtakoti rūkymas, medikamentų vartojimas, sveikatos sutrikimai ir pan. Jokių kitų išorinių pareiškėjo apsvaigimą patvirtinančių požymių nustatyta nebuvo.

Mano, kad šiuo atveju buvo būtina vadovautis pagal analogiją bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2006 06 20 įsakymu Nr. V-505, 2 ir 3 p. nuostatomis. Pareiškėjas teigia, kad šiame teisės akte aprašytų apsvaigimo požymių nebuvo, o bendra pareiškėjo būklė tuo metu objektyviai įvertinta nebuvo. Pareiškėjas mano, kad galima konstatuoti, jog išvadoje nėra nustatyta aplinkybių visumos (neginčytinų įrodymų), kuri vienareikšmiškai patvirtintų pareiškėjo apsvaigimo nuo alkoholio faktą. Mano, kad iš viso neaišku, kuo remiantis teigiama, kad apsvaigimas yra nuo alkoholio.

Paaiškina, kad išvadoje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo apsvaigimo fakto. Medicininio patikrinimo pareiškėjas nevengė, todėl buvo galimybė nustatinėti bendrą pareiškėjo būklę. Kadangi apsvaigimo nuo alkoholio faktas neištirtas ir neįrodytas, nebuvo galimybės objektyviai nustatyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo nesilaikoma Tvarkos 2 p. reikalavimų.

Paaiškina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 26 str. pareigūnui skiriančiam nuobaudą nėra imperatyviai nustatyta, kad kiekvienu atveju pareigūnui būtina skirti griežčiausią nuobaudą. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusio kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Išvadoje nėra aptarta tokios nuobaudos skyrimo būtinybė.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.

Paaiškina, kad pareiškėjas V. Ž., Varėnos rinktinės Kabelių užkardos vyresnysis pasienietis (į šias pareigas paskirtas nuo 2008 12 18), Varėnos rinktinės vado 2009 01 30 įsakymu Nr. K-17 buvo komandiruotas į Pasieniečių mokykloje organizuojamus vyresniųjų pasieniečių kursus nuo 2009 02 02 iki 2009 02 20. Įsakyme buvo numatyta, kad pareigūnas į komandiruotę vyksta ir iš jos grįžta nuosavu automobiliu VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Varėnos rinktinės finansų skyrius buvo įpareigotas pareigūnui apmokėti komandiruotės išlaidas VSAT vado 2008 08 25 įsakymu Nr. 4-744 nustatyta tvarka.

Pagal VSAT vado 2008 08 25 įsakymo Nr. 4-744 1 punktą, tarnybine komandiruote laikomas valstybės tarnautojo išvykimas nustatytą laiką vado, rinktinių vadų siuntimu atlikti nurodytoms sąlygomis tarnybinį pavedimą nenuolatinėje tarnybos vietovėje.

Pareiškėjas nuo 2009 02 02 iki 2009 02 20 buvo gavęs tarnybinį pavedimą kelti savo kvalifikaciją Pasieniečių mokyklos organizuotuose kursuose. Per tą laiką jis neprarado rinktinės Kabelių užkardos pareigūno statuso ir jo tiesioginiais vadovais buvo užkardos vadovybė.

Būdamas Pasieniečių mokykloje pareiškėjas privalėjo laikytis šios mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdyti pareigas, numatytas Pasieniečių mokyklos nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2007 10 25 įsakymu Nr. 4-930, 34 punkte.

Pasieniečių mokyklos viršininkas 2007 04 04 įsakymu Nr. 5-154 patvirtino Pasieniečių mokyklos pareigūnų, kursantų, kitų tarnautojų medicininės apžiūros ir tikrinimo techninėmis priemonėmis alkoholio vartojimo fakto, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo taisykles. Pagal šias taisykles, kai asmuo, esant pagrįstam įtarimui dėl neblaivumo ar apsvaigimo, atsisako būti testuojamas, tai prilyginama buvimu darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Tais atvejais surašomas aktas, kurį pasirašo trys tarnautojai, su aktu pasirašytinai supažindinamas įtariamas neblaivumu asmuo.

2009 02 17 apie 8 val. 15 min., t. y. darbo (tarnybos) laiku, V. Ž. Pasieniečių mokyklos atsakingų pareigūnų buvo įtartas esant neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Buvo įtartas dar vienas pasienietis. Abu pareigūnai buvo pristatyti į Pasieniečių mokyklos budėtojų poskyrį, kur vienam pasieniečiui nustatytas 0,91 promilių girtumas, o pareiškėjas tikrintis alkotesteriu kategoriškai atsisakė. Aiškina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo blaivus, nes tokiu atveju jis galėjo pasitikrinti alkotesteriu. Pareiškėjas savo 2009 02 17 paaiškinime teigia, kad jis labai gailisi dėl savo poelgio. Aiškina, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos (patvirtinta VRM 2003 08 27 įsakymu) 14 punktas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjas buvo siunčiamas į medicinos įstaigą patikrinimui.

Mano, kad pareigūnų neblaivumas turi būti tikrinamas taip pat, kaip ir vairuotojų, kadangi nėra atskirų tam skirtų teisės aktų, remiasi Vyriausybės 2006 05 12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis taisyklėmis. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 04 09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-423/2009. Pagal minėtas taisykles, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros rezultatais, jis gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taisyklėse nėra nuorodos, kad tokiu atveju darbdavys turi tokiam asmeniui parūpinti transporto priemonę, domėtis, ar toks asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą.

Paaiškina, kad pareigūno girtumas tarnybos metu gali būti įrodinėjamas ir kitomis priemonėmis. Nurodo Pasieniečių mokyklos pareigūnų T. D., V. G. 2009 02 17 tarnybinius pranešimus, 2009 02 17 aktą Nr. 9-116, kurį 9 val. 15 min. surašė trys mokyklos tarnautojai, be nurodytų dar A. M.. V. Ž. šį aktą pasirašyti atsisakė. Paaiškina, kad pagrįstai tą dieną nebuvo priimtas sprendimas V. Ž. nušalinti nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui, nes, vadovaujantis Pasieniečių mokyklos nuostatų 26 punkto 26.4 papunkčiu, pareigūnai už buvimą mokykloje apsvaigus nuo alkoholio yra šalinami iš mokymosi kursų. Tai buvo padaryta Pasieniečių mokyklos viršininko 2009 02 17 įsakymu Nr. 5-83. Šio įsakymo pareiškėjas neskundė. Nesutinka su pareiškėjo motyvais, kad Pasieniečių mokyklos vadovybė turėjo žinoti, kad jis neturi galimybės nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Į tarnybinę komandiruotę pareiškėjas vyko su nuosavu automobiliu, todėl automobilį jis turėjo.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad alkotesteris neturėjo patikros dokumento ir todėl jis atsisakė tikrintis. 2009 02 17 paaiškinime tokių atsisakymo motyvų pareiškėjas nenurodė, o alkotesteris turi patikros sertifikatą Nr. 0413360, sertifikatas galioja iki 2009 05 17.

Mano, kad vadovaujantis Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2006 06 20 įsakymu Nr. V-505, pakanka konstatuoti bent vieną 2 punkte nurodytą požymį, kad būtų pagrindas įtarti asmenį esant neblaiviu. Vienu iš tokių požymių buvo pareiškėjui iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Teigia, kad pareiškėjo neblaivumo faktas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas pagrįstai.

Nurodo, kad savo elgesiu pareiškėjas kenkė VSAT reputacijai ir kitų pareigūnų autoritetui, todėl jis aiškiai pažeidė VSAT prie VRM pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 03 31 įsakymu Nr. 4-228, 6.4 punkto nuostatas. Pareiškėjas tokiu elgesiu sulaužė vidaus tarnybos pareigūno priesaikos žodžius „susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram vidaus tarnybos darbuotojo vardui“.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. Ž., statutinis valstybės tarnautojas, VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vado 2009 01 30 įsakymu Nr. K-17 komandiruotas nuo 2009 02 02 iki 2009 02 20 į Pasieniečių mokykloje organizuojamus vyresniojo pasieniečio kursus (b. l. 23). Komandiruotėje, 2009 02 17 8.15 val. rytiniame skirstyme, V. Ž. įtartas, kad yra neblaivus. Pareiškėjas buvo pristatytas į budėtojų poskyrį neblaivumui patikrinti, tačiau pareiškėjas atsisakė pasitikrinti alkotesteriu (paros ypatingų įvykių suvestinė, b. l. 21-22, tarnybiniai pranešimai, b. l. 29-30, aktas dėl atsisakymo, b. l. 31, V. Ž. paaiškinimas, b. l. 32). VSAT prie VRM Pasieniečių mokyklos viršininkas, vadovaudamasis VSAT prie VRM Pasieniečių mokyklos nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2008 09 30 įsakymu Nr. 4-881, 27.4 punktu, remdamasis VSAT Pasieniečių mokyklos Budėtojų poskyrio vyresniojo specialisto V. G. 2009 02 17 tarnybiniu pranešimu Nr. 11-193 „Dėl alkoholio vartojimo“, 2009 02 17 priėmė įsakymą Nr. 5-83 nuo 2009 02 17 pašalinti V. Ž. iš Pasieniečių mokyklos Vyresniojo pasieniečio kursuose dalyvaujančių kursantų pareigūnų mokymo grupės (b. l. 28). Dėl šio įvykio VSAT prie VRM Varėnos rinktinėje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl V. Ž. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 36). Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2009 03 02. Atlikus tarnybinį patikrinimą padarytos išvados, kad: 1. tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys (įrodymai) yra pakankami teigti, kad 2009 02 17 apie 8.15 val. (darbo metu) Varėnos rinktinės Kabelių užkardos pareigūnui V. Ž., buvusiam komandiruotam į pasieniečių mokyklą, iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo pakankamas pagrindas tikrinti pareigūno neblaivumą (girtumą); 2. Varėnos rinktinės Kabelių užkardos SB vyresnysis pasienietis V. Ž. Varėnos rinktinės vado 2009 01 30 įsakymu Nr. K-17 būdamas komandiruotas nuo 2009 02 02 iki 2009 02 20 į Medininkų pasieniečių mokykloje organizuotus vyresniųjų pasieniečių kursus, 2009 02 17 apie 8.15 pasieniečių mokykloje rytinio skirstymo (rikiuotės) metu buvo neblaivus, kategoriškai atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, taip pat nenuvyko pasitikrinti į medicinos įstaigą, nors tai jam buvo pasiūlyta padaryti. Pareigūnas pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2006 03 31 įsakymu Nr. 4-228, 6.4 punkto nuostatas ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Siūloma tarnybinį patikrinimą baigti, Varėnos rinktinės Kabelių užkardos sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui V. Ž. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos (b. l. 19-20). VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vadas 2009 03 02 priėmė įsakymą Nr. TE-28, kurio 1 punktu skyrė Varėnos rinktinės Kabelių užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui puskarininkiui V. Ž. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio tarnybinę nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos, 2 punktu vidaus tarnybos puskarininkį V. Ž., Varėnos rinktinės Kabelių užkardos Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį, atleido iš vidaus tarnybos nuo 2009 03 03. Įsakymo teisinis pagrindas yra Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalys, 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas. Faktinis pagrindas – Varėnos rinktinės vado patvirtinta 2009 03 02 tarybinio patikrinimo išvada Nr. 20-8 „Dėl pareigūno V. Ž. neblaivumo“ (b. l. 40).

Byloje nagrinėjamas tarnybinės nuobaudos atleidimo iš vidaus tarnybos V. Ž. skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Tarnybinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skiriant jiems tarnybines nuobaudas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja vidaus reikalų ministro 2003 08 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 3 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tai reiškia, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas komandiruotėje Pasieniečių mokykloje organizuojamuose vyresniojo pasieniečio kursuose, privalėjo laikytis ne tik Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų pareigūnų elgesio taisyklių, patvirtintų VSAT prie VRM vado 2006 03 31 įsakymu Nr. 4-228, nuostatų, bet ir Pasieniečių mokyklos nuostatų, kuriuose reglamentuojamos kvalifikacijos tobulinimo kursų kursantų pareigūnų pareigos (Nuostatų 34 punktas), Pasieniečių mokyklos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai griežtai draudžia vykdyti tarnybą pareigūnui būnant neblaiviam (girtam), o už šio reikalavimo pažeidimą numato atsakomybę (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl fakto, kad pareiškėjas komandiruotėje 2009 02 17 8.15 val. vykdė tarnybą, ginčo nėra. Ginčas byloje kilęs dėl girtumo fakto, jo nustatymo procedūrų ir šio fakto įrodinėjimo priemonių leistinumo.

Pareiškėjas aiškina, kad neblaivumo faktą įrodo tik sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros aktas ir kad Medininkų pasieniečių mokyklos pareigūnai tuo metu veikdami kaip darbdavio atstovai privalėjo ne pasiųsti, o pristatyti jį į artimiausią sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Tokie pareiškėjo teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad „Jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Už nušalinimo nuo pareigų laiką darbo užmokestis nemokamas“.

Iš šio teisės akto matyti, kad girtumo tarnybos metu įrodinėjimui yra leistinos visos įrodinėjimo priemonės, t. y. pareigūno girtumo tarnybos metu faktas gali būti įrodinėjamas šiomis priemonėmis: liudytojų parodymais, surašant apie tai atitinkamą aktą ir medicininio tyrimo priemonėmis. Pareigos visais atvejais įtariamą neblaivumu pareigūną pristatyti į medicinos įstaigą medicininiam patikrinimui, teisės aktuose nėra nustatyta. Kai nesikreipiama į medicinos įstaigą, girtumo įrodinėjimo kitomis priemonėmis našta tenka darbdaviui ir tokiu atveju yra svarbu įrodymų vertinimas jų pakankamumo aspektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2003 09 30 administracinėje byloje Nr. A7-811-2003, 2009 04 06 administracinėje byloje Nr. A-438-423/2009). Šia prasme vertinant byloje surinktus įrodymus, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjo kaltė dėl buvimo tarnybos metu apsvaigus nuo alkoholio yra įrodyta.

Teismo posėdyje liudytojais apklausti Pasieniečių mokyklos tarnautojai kursų kuratorius T. D. ir budėtojų poskyrio vyr. specialistas A. M. parodė, kad nuo V. Ž. sklido alkoholio kvapas. Todėl pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad V. Ž. gali būti neblaivus. Tai, kad liudytojui V. Z. G. įtarimų dėl V. Ž. girtumo nekilo, nepaneigia fakto dėl įtarimų, nes liudytojas teismo posėdyje parodė, kad jis V. Ž. neuostė. V. Ž. atsisakymą tikrintis alkotesteriu patvirtino visi trys minėti teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojų parodymai teismo posėdyje atitinka rašytinius bylos įrodymus - V. G. ir T. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (b. l. 29-30), aktą dėl atsisakymo (b. l. 31), V. Ž. paaiškinimą Pasieniečių mokyklos viršininkui (b. l. 32). Paaiškinime Pasieniečių mokyklos viršininkui, V. Ž. nenurodė atsisakymo tikrintis priežasties. Paaiškinime VSAT prie VRM Varėnos rinktinei Kabelių užkardos vadui (b. l. 37-38), taip pat ir skunde teismui V. Ž. aiškino, kad atsisakė tikrintis, nes, jo manymu tam nebuvo pagrindo, kadangi jis buvo blaivus. Atsisakymas tikrintis girtumą techninėmis priemonėmis gali būti pateisinamas tik tuomet, kai yra pagrįstų įtarimų, jog techninė priemonė yra sugedusi, naudojama neteisėtai ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad tokių įtarimų buvo. Liudytojai teismo posėdyje nenurodė, kad V. Ž. būtų prašęs pateikti alkotesterio patikros liudijimą ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo naudojimo teisėtumą, ir kad pareigūnai būtų atsisakę tokius dokumentus pateikti. To neteigė ir pats V. Ž.. Todėl atsisakymas tikrintis vien tuo pagrindu, kad jis buvo blaivus, yra visiškai nepagrįstas. Nuginčyti preziumuojamą neblaivumo faktą pareiškėjas galėjo pasitikrindamas alkotesteriu, kaip kad buvo siūloma Pasieniečių mokyklos budėtojų poskyryje arba per teisės aktų nustatytą laiką pats kreipdamasis į medicinos įstaigą. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio pareigybei užimti reikalaujama žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl preziumuojama, kad jam žinomos ir atsisakymo pasitikrinti neblaivumą techninėmis priemonėmis teisinės pasekmės. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad atvykimo į Pasieniečių mokyklą dieną buvo supažindintas su mokyklos vidaus teisės aktų reikalavimais.

Visagino pasieniečių mokyklos viršininkas 2007 04 04 įsakymu Nr. 5-154 (tuo metu pasieniečių mokykla buvo Visagine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 4-918) patvirtino Visagino pasieniečių mokyklos pareigūnų, kursantų, kitų tarnautojų medicininės apžiūros ir tikrinimo techninėmis priemonėmis alkoholio vartojimo fakto, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo taisykles (b. l. 50-55). Kaip matyti iš šio teisės akto nuostatų, medicininę apžiūrą atlikti gali tik specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turintys asmens sveikatos priežiūros specialistai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (taisyklių 2.2 punktas). Tuo tarpu Pasieniečių mokyklos budėtojų poskyrio specialistai tokios kvalifikacijos neturi (tokių duomenų į bylą neteikta), todėl šie pareigūnai vadovaudamiesi taisyklių nuostatomis įtariamus neblaivumu pareigūnus tikrina tik techninėmis priemonėmis (4, 5, 15.1 punktai). Šių taisyklių 19 punkte nurodyta, kad kai, esant pagrįstam įtarimui dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo, asmuo atsisako būti testuojamas, tai prilyginama buvimui darbe apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų. Liudytojai T. D., A. M., V. Z. G. konstatavo pareiškėjo atsisakymą tikrintis alkotesteriu, o tai pagal minėtų taisyklių 19 punktą prilyginama pareigūno girtumui, jeigu įtariamas girtumu pareigūnas neįrodo kitaip. Rašytiniai bylos įrodymai (tarnybiniai pranešimai, b. l. 29-30, aktas dėl atsisakymo, b. l. 31, V. Ž. paaiškinimas, b. l. 32) bei liudytojų T. D., A. M., V. Z. G. parodymai teismo posėdyje rodo, kad Pasieniečių mokyklos darbuotojai tikrindami V. Ž. blaivumą Visagino pasieniečių mokyklos pareigūnų, kursantų, kitų tarnautojų medicininės apžiūros ir tikrinimo techninėmis priemonėmis alkoholio vartojimo fakto, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų nustatymo taisyklių nepažeidė. Pareiškėjui atsisakius pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, buvo išaiškinta jo teisė pačiam vykti į medicinos įstaigą ir pristatyti pažymą apie blaivumą įtarimams dėl girtumo paneigti. Tokiu atveju pareiškėjas negali perkelti pareigos darbdaviui pristatyti jį į medicinos įstaigą. Jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių darbdavys privalėtų pats pristatyti įtariamą neblaivumu pareigūną į medicinos įstaigą, nebuvo. Priešingai, Pasieniečių mokykloje buvo visos sąlygos objektyviai patikrinti V. Ž. blaivumą alkotesteriu. Pareiškėjo teiginys, kad Pasieniečių mokyklos vadovybė, žinodama, kad jis neturi transporto priemonės, ir siūlydama pačiam vykti į medicinos įstaigą, sudarė jam kliūtis įrodymams, kad yra blaivus, pateikti, yra nepagrįstas įrodymais. Pagal Varėnos rinktinės vado 2009 01 30 įsakymą Nr. K-17, V. Ž. į kursus turėjo vykti jam priklausančia transporto priemone, be to kartu su juo turėjo vykti kitas pareigūnas (b. l. 23). Be to, automobilio neturėjimas nebūtų pagrindas pareiškėją pristatyti į medicinos įstaigą, nes kaip jau minėta, pasieniečių mokykloje buvo visos sąlygos įrodyti blaivumą – tereikėjo pasitikrinti alkotesteriu.

Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad turėjo būti įvertinta bendra jo būklė vadovaujantis Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2006 06 20 įsakymu Nr. V-505, 2 ir 3 punktų nuostatomis, nes ši metodika skirta įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu patikrinimui asmens sveikatos priežiūros įstaigose reglamentuoti (Metodikos 1 punktas), ir pagal analogiją negali būti taikoma nagrinėjam atvejui, nes Pasieniečių mokykloje nebuvo tokiems patikrinimams atlikti turinčių kvalifikaciją darbuotojų.

Vengęs patikrinimo technine priemone ir per teisės aktų nustatytą laiką pats nesikreipdamas į medicinos įstaigą, pareiškėjas prarado teisę kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėti savo teiginius dėl neblaivumo ir nepaneigė jį kaltinančių tuo klausimu įrodymų. Todėl jam ir tenka visos dėl to atsiradusios neigiamos pasekmės.

Nors, kaip matyti iš V. Ž. paaiškinimų, jis prašė būti patikrintas alkotesteriu praėjus daugiau kaip valandai nuo to, kai jam buvo siūloma tai padaryti, tačiau pagrįstai tuomet V. Ž. nebebuvo tikrinamas alkotesteriu (b. l. 37-38). Tikrinant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore labai svarbus yra laikas, praėjęs nuo tada, kai asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, nes praėjus tam tikram laiko tarpui, alkoholio koncentracija organizme silpėja dėl organizmo fizinių savybių.

Įvertinus visai tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai įtartas neblaivumu tarnyboje ir buvo pagrindas tikrinti jo neblaivumą. Atsisakęs tikrintis alkotesteriu ir nepateikęs įtarimus paneigiančių įrodymų, V. Ž. pažeidė Pareigūnų elgesio taisyklių 6.4 punkto reikalavimus vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų VSAT reputacijai, kitų pareigūnų autoritetui, juos kompromituoti. Be to, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. Ž. vartojo alkoholį, nes nuo jo sklido būtent alkoholio kvapas.

Pareiškėjas aiškina, kad Statute nėra imperatyvo už tarnybinį nusižengimą skirti pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą atleidimą iš tarnybos.

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Vertinant padarytą tarnybinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, kad buvimas tarnyboje girtam yra šiurkštus tarnybinės drausmės pažeidimas, akivaizdžiai prieštaraujantis visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir pavyzdingumo principams, žeminantis ir griaunantis institucijos, kurioje pareigūnas atlieka tarnybą, autoritetą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vengė patikrinimo, ar yra neblaivus – atsisakė tikrintis alkotesteriu, nevyko pasitikrinti į medicinos įstaigą, tuo apsunkindamas pažeidimo išaiškinimą. Toks pažeidimas paprastai padaromas esant kaltės formai – tyčiai, nes pareigūnas darydamas tokį nusižengimą supranta, jog vyksta į tarnybą būdamas neblaivus, vengdamas girtumo patikrinimo tokių pasekmių nori arba sąmoningai leidžia joms kilti. Šitokiu savo elgesiu V. Ž. sulaužė priesaiką susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti geram vidaus tarnybos darbuotojo vardui (Statuto 12 straipsnis, pareigūno priesaika, b. l. 69). Teigiamas V. Ž. charakterizavimas, skatinimai už gerą tarnybą (b. l. 39, 64-65) nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės už priesaikos sulaužymą. Pripažintina, kad toks tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, paskirta tarnybinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.

Tarnybinio nusižengimo aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai. Tarnybinė nuobauda paskirta laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų.

Atleidimas iš tarnybos yra paskirtos tarnybinės nuobaudos teisinė pasekmė (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str. 1 p., 127str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.