Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-4834-835/2015 pagal ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinį atsakovams Y. L. ir J. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų Y. L. ir J. A. 2 000 Eur sumą už BUAB „HAORUN” bankroto administravimo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, remdamasi CPK 30 str. 2d., 33 str. 1 d., ieškinį pareiškė pagal atsakovo J. A. kaip BUAB „HAORUN” akcininko turto t. y. įmonės buveinės vietą – Alytaus rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Verslo teisė ir valdymas“ ieškinį atsakovams Y. L. ir J. A. dėl skolos priteisimo ir jį su priedais grąžino ieškovei.

Teismas nurodė, kad bankroto administratorius ieškinį reiškia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, kurioje išimtinis teismingumas nėra nustatytas, be to, administratorius reikšdamas ieškinį atstovauja ne bankrutuojančiai įmonei, o veikia kaip atskiras juridinis asmuo, kuris gina savo asmeninius interesus bei teisę gauti atlyginimą už atliktus administravimo veiksmus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškinys, pareikštas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Verslo teisė ir valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-10-12 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinys teismui pateiktas vadovaujantis ne Įmonių bankroto įstatymo normomis, o CPK normomis, reglamentuojančiomis bylų teismingumą. Pagal CPK 30 str. 2 d. ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vieta. Vienas iš atsakovų J. A. yra įmonės, kurią administravo ieškovė, akcininkas, turintis 100 % akcijų paketą. Akcijos jų savininkams sukuria turtines teises, numatytas ABĮ 15 str. 1 p. Atsakovas J. A. yra įmonės, kuri registruota Lietuvoje, Alytaus mieste, 100 % akcijų savininkas, todėl ieškinys paduotas Alytaus rajono apylinkės teismui pagal atsakovo J. A. turto - įmonės BUAB „HAORUN” buvimo vietą, nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintina iš dalies.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacijos dalykas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantė pateikė ieškinį atsakovams Y. L. (gyv. (duomenys neskelbtini)) ir J. A. (gyv. (duomenys neskelbtini)) dėl 2000 Eur administravimo išlaidų, patirtų administruojant BUAB „HAORUN” atlyginimo.

Ieškovas bylos priskyrimą Alytaus rajono apylinkės teismo kompetencijai grindė CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, jog ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė ieškinį priimti CPK 137 str. 2 dalies 2 p. pagrindu, padaręs išvadą, kad ieškinys, pareikštas ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, ieškinį pareiškiant pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga (CPK 782 str.). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 str.).

Nagrinėjamoje byloje vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta Slovalijos Respublika.

Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, yra 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001). Kadangi Lietuvos Respublika ir Slovakijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai sprendžiant jurisdikcijos klausimą nagrinėjamoje užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje, aktualus yra būtent šio Reglamento Nr. 44/2001 normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas.

Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Nurodytos bendrosios jurisdikcijos taisyklės veikimo apimtis ir išlygos kildinamos iš Reglamento Nr. 44/2001 preambulės 11 ir 12 punktų, pagal kuriuos jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, kad jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente Nr. 44/2001 siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teisme 2015-10-12 priimtas sprendimas dėl UAB „HAORUN” pabaigos (civ. bylos Nr. eB2-1705-390/2015). 2015-11-12 teismo sprendimas įsiteisėjo. Akcininko turtinės teisės pasibaigė likvidavus bendrovę (2015-10-12). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškiniu inter alia buvo pareikšti reikalavimai ir atsakovui, kuris buvo likviduotos UAB „HAORUN” vadovas - Y. L. (gyv. (duomenys neskelbtini)). Kaip jau šioje nutartyje minėta, konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Ieškinyje atsakovo (buvusio akcininko) J. A. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Kinijos Liaudies Respublika, su kuria nėra tarptautinių sutarčių, kurių nuostatos turėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje nurodyto faktinio pagrindo matyti, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, nors ieškinyje ieškovas reikalauja priteisti skolą, tačiau iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindžia įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, t.y. faktiškai reikalauja priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą, kildinamą iš atsakovų kaip įmonės vadovo, savininko veiksmų (neveikimo) dėl to, kad šie įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vadinasi, šio ieškinio (ginčo) pagrindas turėtų būti deliktinės atsakomybės taikymo atsakovams klausimas dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) Lietuvoje, galimai sukėlusių ieškovui žalą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis.

Nagrinėjamu atveju, esant neaiškiai suformuluotam ieškinio pagrindui ir dalykui pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti (CPK 138 straipsnis), pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Nagrinėjamu atveju nesant aiškiai suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys atsakovams neteismingas Alytaus rajono apylinkės teismui CPK 787 str. 1 d. 3 p. nuostatų, Reglamento Nr. 44/2001 pagrindu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą iš dalies tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.