- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-674-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Dubingiai“
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Dubingiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui UAB „Dubingiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. K. 2009-12-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dubingiai“ 19550 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo sumai areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai – atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą (banke ar grynųjų pinigų kasoje) arba trečiuosius asmenis, pavedant atsakovo turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Dubingiai“ priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas 19550 Lt sumai. Areštavus pinigines, teismas leido skolininkui UAB „Dubingiai“ iš visų jo turimų bankuose ir/ar kitų kredito įstaigose sąskaitų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei bei valstybiniam socialinio draudimo fondui, taip pat atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra galima grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, teismui nebūtinai turint įrodymų, jog ateityje neabejotinai tokia grėsmė atsiras, ir į tai, kad įstatymas suteikia diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo, jog prašoma priteisti 19550 Lt suma yra didelė, atsakovas geruoju neatsiskaito su ieškove jau ilgą laiką, o esant sunkiai ekonominei situacijai šalyje, yra tikimybė, kad atsakovas gali turimą turtą išvaistyti ar perleisti tretiesiems asmenims, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dubingiai“ prašo nutartį panaikinti, o ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismo sprendimo pasunkėjimas arba tapimas neįmanomu paprastai preziumuojamas tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, yra duomenų apie skolininko vengimą vykdyti prievolę, sunkią skolininko turtinę padėtį. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus paslėpti turtą ar kitokiu būdu išvengti prievolės. Priešingai, atsakovas savo prievoles vykdė laiku ir tinkamai. Atsakovas yra verslo subjektas, kurio nuosavo kapitalo dydis yra 11089043 Lt, o atsakovo kredito įstaigose nuolat turimų lėšų pilnai pakaktų prievolei įvykdyti tuo atveju, jeigu teismas priimtų sprendimą ieškovės naudai. Teismo nutarties apie atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą įregistravimas Turto arešto aktų registre atsakovui sukelia itin neigiamas pasekmes ir riboja galimybes vykdyti ūkinę veiklą. Dėl nedidelės pinigų sumos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neadekvačiai sunkias pasekmes. Ieškinio užtikrinimui atsakovas bet kuriuo metu gali įnešti į antstolio depozitinę sąskaitą 19550 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. K. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, iš ko būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį. Jei atsakovas yra pajėgus įmokėti ieškiniu reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, tai toks reikalavimas turi būti reiškiamas pirmosios instancijos teisme (CPK 146 str. 2 d. ir 3 d.). Teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės N. K. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 19550 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę (CPK 144 str. 1 d.), kadangi byloje skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamų įrodymų apie atsakovo UAB „Dubingiai“ (apelianto) finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis yra verslo subjektas, kurio nuosavo kapitalo dydis - 11089043 Lt, ir jo kredito įstaigose nuolat turimų lėšų pilnai pakaktų prievolei įvykdyti tuo atveju, jei teismas priimtų sprendimą ieškovės naudai. Tačiau tokie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog grėsmės, kad galimai palankus ieškovui teismo sprendimas liktų neįvykdytas, nėra. Gerai finansinei būklei pagrįsti atsakovas pateikė tik savo paties išduotas pažymas apie pinigų likučius banko atsiskaitomosiose sąskaitose 2009 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ir apie nuosavo kapitalo dydį (b.l. 29-30). Tačiau šie pateikti duomenys objektyviai nepatvirtina skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvus ir šiuo metu esant gerą atsakovo turtinę padėtį, kuri neleistų abejoti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimą teismo sprendimą bei sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškovės reikalavimo suma atsakovui nėra didelė.
Nors vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas nurodo tai, kad turto areštas jam kelia itin neigiamas pasekmes ir riboja galimybes vykdyti ūkinę veiklą, kadangi kredito įstaigos nekredituoja verslo subjektų, kuriems apribotos teisės, bet įrodymų, kad atsakovas kreipėsi į kredito įstaigą ir ši jam atsisakė suteikti kreditą, nepateikė. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu.
Apelianto argumentai, kad ieškinio užtikrinimui jis bet kuriuo metu į antstolio depozitinę sąskaitą gali sumokėti 19550 Lt, taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti, kadangi duomenų, jog apeliantas tokią įmoką atliko ar savo iniciatyva su tokiu prašymu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, nėra.
Apeliantas aplinkybę (kad ieškinį užtikrinti buvo būtina) atskiruoju skundu ginčija, motyvuodamas ir tuo, kad jis tinkamai vykdė su ieškove sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prievoles vykdė laiku ir tinkamai. Tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susiję su pareikšto reikalavimo pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Dėl kitų atsakovo UAB „Dubingiai“ atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.
Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Dubingiai“ (juridinio asmens kodas 133194663, buveinės adresas Savanorių pr. 366, Kaunas) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų.