Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2A-434/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2A-434/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Optivita“
Advokatai
Aurelijus Gruodis, Jurgita Spaičienė
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–434/2008Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Donato Šerno (pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,atsakovo atstovėms advokatei Jurgitai Spaičienei, Giedrei Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Optivita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-419-173/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liūto vaistinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Optivita“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Liūto vaistinė“ kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2005 m. liepos 7 d. sutartis dėl kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo, sudarytas tarp UAB „Liūto vaistinė“ ir UAB „Optivita“, bei, pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti iš atsakovo UAB „Optivita“ ieškovui BUAB „Liūto vaistinė“ 310 149,72 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat priteisti iš bankrutuojančios UAB ,,Liūto vaistinė“ atsakovui UAB ,,Optivita“ 310 149,72 Lt.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė šiomis aplinkybėmis: sudarant ginčo sutartis, atsakovui atstovavo direktorius Gvidas Galminas, kuris taip pat yra ir UAB „Medikona“ direktorius. Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pagal UAB „Medikona“ ieškinį iškėlė UAB „Liūto vaistinė“ bankroto bylą. Ieškovo teigimu, ieškovas su atsakovu neprivalėjo sudaryti ginčo sutarčių, jos pažeidžia visų ieškovo kreditorių teises, nes ieškovas perleido reikalavimo teises į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, dėl kurios, kaip valstybinės institucijos, atsiskaitymo nekilo jokių abejonių. Ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį, atsiskaitė su atsakovu, nors atsakovas ir neturėjo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius. Prieš ginčo sutarčių sudarymą atsakovas atliko ieškovo finansinės būklės analizę, todėl žinojo, kad ieškovas yra nemokus, turi kitų kreditorių, kurių reikalavimai turi būti tenkinami pirmiau už atsakovo reikalavimus. Ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teises į Vilniaus teritorinės ligonių kasos 43 493,98 Lt kreditorinį įsiskolinimą, praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti, teigdamas, kad apie šią sutartį sužinojęs tik 2006 m. spalio 10 d., kai bankroto administratorius iš Klaipėdos miesto Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus gavo paimtus UAB „Liūto vaistinė“ dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2005 m. liepos 7 d. sutartis dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo, sudarytas tarp UAB ,,Liūto vaistinė ir UAB ,,Optivita“, priteisė iš UAB ,,Optivita“ bankrutuojančiai UAB ,,Liūto vaistinė“ 310 149,72 Lt, šešių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2006 m. spalio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 380 Lt atstovavimo išlaidų bei 7 101,50 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nutraukė bylą dalyje, kuria buvo prašoma, pripažinus sutartis negaliojančiomis, priteisti iš BUAB ,,Liūto vaistinė“ atsakovui UAB ,,Optivita“ 310 149,72 Lt. Teismas konstatavo, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir padarė išvadą, kad administratorius, 2006 m. spalio 9 d. kreipęsis į teismą, ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas taip pat nurodė, kad iš Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios UAB „Liūto vaistinė“ kreditorių finansiniai reikalavimai, matyti, jog atsakovo finansiniai reikalavimai patenka į trečiąją kreditorių eilę. Teismas sprendė, kad skolininkas UAB „Liūto vaistinė“ sudarė ginčo sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, pažeidė kitų kreditorių teises, nes sudarydamas sandorius su atsakovu, atsiskaitė su juo, kaip neturinčiu pirmumo teisės (CK 6. 66 str. 1, 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad tiek skolininkas UAB „Liūto vaistinė“, tiek kreditorius UAB „Optivita“ sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi, todėl 2005 m. liepos 7 d. sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais ir taikytina restitucija, priteisiant ieškovui iš atsakovo 310 149, 72 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą, o ieškovo ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškinio daliai dėl 43 493,98 Lt reikalavimo perleidimo. Pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad praleido ieškinio senaties terminą ir prašė jį atnaujinti. UAB „Liūto vaistinė“ bankroto byla buvo iškelta 2005 m. rugsėjo 29 d., o pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateiktas 2006 m. spalio 16 d., t.y. praleidus 1 metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

2. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino negaliojančiomis dvi neegzistuojančias sutartis tuo pačiu numeriu. Ieškovas buvo pareiškęs kitokį reikalavimą. Teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus.

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas sudarė sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, ir pažeidė kitų kreditorių interesus. Darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi ginčijamomis sutartimis, kurios patvirtina, kad atsakovui buvo perleista reikalavimo teisė į 266 655,74 Lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos kreditorinį reikalavimą ir į 43 493,98 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos kreditorinį reikalavimą. Teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktą 2005 m. kovo 10 d. sutartį su priedais, kurioje nurodytas prievolės terminas - 2005 m. liepos 1 d., ir šis įrodymas liko neištirtas. Padaręs neteisėtą išvadą, teismas rėmėsi UAB ,,Medikona“ 2005 m. birželio 1 d. pretenzija ir 2005 m. birželio 22 d. raginimu, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad, sudarant ginčijamas sutartis, buvo pažeistos kreditoriaus UAB ,,Medikona“ teisės.

4. Ieškovas buvo nemokus jau iki ginčo sutarčių sudarymo, todėl šie sandoriai negalėjo būti ieškovo nemokumo priežastimi.

5. Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas. Ieškovas neneigė, kad buvo skolingas atsakovui. Prievolės pagrindas - 2005 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedai, kurių teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos. Šios sutarties priede nurodytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2005 m. liepos 1 d. Akivaizdu, kad ieškovas privalėjo atsiskaityti su atsakovu, todėl konstatuotina, kad nėra vienos iš CK 6.66 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų.

6. Ieškovas pagal šią sutartį atsiskaitė su atsakovu, 2007 m. liepos 7 d. sudarydamas ginčo sutartis. Toks atsiskaitymo būdas nepažeidžia nei ieškovo, nei kreditoriaus UAB ,,Medikona“ teisių, nes pats kreditorius leido sudaryti sutartis ir jų neginčijo.

7. Teismas, konstatuodamas, kad sandorių šalys buvo nesąžiningos, nevertino atsakovo atstovės paaiškinimų, kad UAB ,,Liūto vaistinė“ buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. I ir II eilių kreditoriams iki 2005 liepos 4 d. įsiskolinimų nebuvo, o su III eilės kreditoriais ieškovas atsiskaitė proporcingai.

8. Teismas sprendime nepasisakė ir netyrė atsakovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina aplinkybę, kad toks atsiskaitymo būdas buvo priimtinas ieškovo ūkinėje komercinėje veikloje, be to, tokiu būdu ieškovas atsiskaitinėjo su kitais įmonės kreditoriais.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Liūto vaistinė“ prašo atmesti atsakovo UAB ,,Optivita“ apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo administratorius apie vieną iš ginčytiną sutarčių sužinojo tik 2006 m. spalio 10 d., iš Klaipėdos miesto ENTS pareigūnų parėmus įmonės dokumentus. Administratorius, neturėdamas sutarties, negalėjo apie ją žinoti ir jos ginčyti (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo to momento, kai administratorius sužinojo apie antrąją ginčytiną sutartį. Ieškovas nežinojo ir neturėjo žinoti apie šią sutartį. Terminas praleistas tik 7 dienas, o aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas, yra pripažintinos svarbiomis. Teismas iš esmės pripažino negaliojančiomis dvi sutartis, tik rezoliucinėje dalyje nenurodė jų numerių. Ieškovas neturėjo pareigos sudaryti sutarčių su atsakovu. Ieškovas buvo nemokus, tad, atsiskaitydamas su atsakovu, pažeidė ne tik UAB „Medikona“, o visų kreditorių teises ir interesus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas sutarčių sudarymo metu buvo nesąžiningas. Tai, kad atsakovas yra sudaręs kitas reikalavimo perleidimo sutartis, neįtakoja ginčijamų sutarčių teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Optivita“ apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija teismo išvadą, pagal kurią ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškinio daliai dėl 43 493,98 Lt reikalavimo teisės perleidimo sutarties nuginčijimo.

Ieškinį dėl sandorių, tuo pačiu ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties dėl 43 493,98 Lt, pripažinimo negaliojančiais šioje byloje pareiškė bankrutuojančios UAB ,,Liūto vaistinė“ administratorius, teisiniu sandorių negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 6.66 straipsnį, t.y. pareiškė actio Pauliana ieškinį.

Teisę ir pareigą administratoriui reikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais numato Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, kuriame taip pat nustatyta, jog laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

CK 6.66 straipsnio 3 dalimi actio Pauliana ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris, pagal to paties straipsnio nuostatą, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kadangi administratorius actio Pauliana ieškinį pareiškia, gindamas tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus, šis senaties terminas taikomas ir administratoriaus pareikštiems actio Pauliana ieškiniams.

Todėl ieškinį dėl sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, bankrutuojančios įmonės administratorius privalo pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris yra pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, o sužinojimo apie sandorį diena laikoma nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena.

Bankroto byla ieškovui iškelta 2005 m. rugsėjo 29 d. (t. 1, b.l. 9). Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2005 m. spalio 11 d. (ĮBĮ 10 str. 13 p.). Ieškinį dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 050707/434 dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo, kuria buvo perleista ieškovo reikalavimo teisė į 43 493,98 Lt kreditorinį reikalavimą Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, pripažinimo negaliojančia ieškovo administratorius pareiškė 2006 m. spalio 16 d. Taigi ieškovas formaliai praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui dėl 2005 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 050707/434 pripažinimo negaliojančia pareikšti ir ieškinį pareiškė praėjus penkioms dienoms po šio termino pabaigos. Tačiau vien ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas ieškinį atmesti. Tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.).

Savo pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovas nurodė, kad apie minėtą sutartį dėl kreditorinių reikalavimų perleidimo jis sužinojo tik 2006 m. spalio 10 d. iš Klaipėdos miesto ENTS gavęs įmonės dokumentus, kartu su tarp jų buvusia 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 050707/434. Šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovas pateikė 2006 m. spalio 10 d. pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad administratoriaus įgaliotas asmuo iš Klaipėdos miesto ENTS tyrėjo E. Mockaus gavo UAB ,,Liūto vaistinė“ buhalterinius dokumentus, kurie buvo paimti objektų tyrimui atlikti (t. 1, b.l. 39). Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų skyriaus pateikti dokumentai įrodo, kad UAB ,,Liūto vaistinė“ dokumentus pagal sąrašą tyrėjui V. Mockui 2005 m. gruodžio 9 d. perdavė buvusi įmonės direktorė M. Ž. , o tarp perduodamų dokumentų buvo ir 2004 m. gruodžio mėn. – 2005 m. laikotarpiu sudarytos įvairios sutartys (t. 2, b.l. 177-182). Taigi šie bylos dokumentai iš esmės patvirtina ieškovo teiginį, kad apie 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 050707/434 ieškovo administratoriui tapo žinoma tik 2006 m. spalio 10 d. ir tik tuomet atsirado reali galimybė pareikšti ieškinį dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Ši aplinkybė ir tai, kad tokį ieškinį administratorius pareiškė dar 2006 m. spalio 16 d., t.y. praėjus tik 5 dienoms nuo formalios ieškinio senaties termino pabaigos bei 6 dienoms nuo faktinio sužinojimo apie ginčijamą sutartį, leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastis yra svarbi, sudaranti pagrindą terminą atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai gynė pažeistą teisę, t.y. nagrinėjo ginčijamojo sandorio teisėtumą. Todėl vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas dėl 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 050707/434 nuginčijimo, nepraleistas, nėra pagrįsta, nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Sąlygos, kurioms esant, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu (actio Pauliana), yra nustatytos CK 6.66 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad sandorio, kuris yra ginčijamas, skolininkas neprivalėjo sudaryti. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, pagal kurią ieškovas, kaip skolininkas, ginčijamų 2005 m. liepos 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarčių neprivalėjo sudaryti, teigia, kad ieškovas privalėjo atsiskaityti su atsakovu pagal 2005 m. kovo 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kuria nustatytas atsiskaitymo terminas - 2005 m. liepos 1 d. Šiam savo teiginiui pagrįsti apeliantas pateikė 2005 m. kovo 10 d. ieškovo ir atsakovo sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir jos priedo nuorašus (t. 1, b.l. 190-194). Iš tiesų, šia sutartimi atsakovas UAB ,,Optivita“ perleido savo reikalavimo teisę į UAB ,,LP Farmacija“ 300 955,91 Lt įsiskolinimą, o ieškovas UAB ,,Liūto vaistinė“ įsipareigojo sumokėti 300 000 Lt iki 2005 m. liepos 1 d. Taigi, atsakovas pagal šią sutartį tapo ieškovo kreditoriumi, o, suėjus šia sutartimi nustatytam terminui - 2005 m. liepos 1 d. - atsakovas įgijo teisę reikalauti atsiskaityti, t.y. sumokėti 300 000 Lt. Tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindas išvadai, kad ieškovas ginčijamas reikalavimo teisės perleidimo sutartis privalėjo sudaryti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iškeliant ieškovui bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo nustatyta, kad 2005 m. liepos 31 d. UAB ,,Liūto vaistinė“ įsipareigojimai kreditoriams buvo 3 990 492 Lt, o bendrovės turimo turto vertė buvo 1 865 750 Lt. Šia nutartimi UAB ,,Liūto vaistinė“ buvo pripažinta nemokia. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2007 m. liepos mėnesį, kada buvo sudaryti ginčijami sandoriai, turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių suma buvo artima 4 mln. litų. Tai reiškia, kad teisę reikalauti iš ieškovo atsiskaitymo turėjo ne tik atsakovas, bet ir visa eilė kitų ieškovo kreditorių. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas privalėjo atsiskaityti būtent su atsakovu, sudarydamas su juo reikalavimo perleidimo sutartį.

Kita sąlyga, būtina sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra tai, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditorių teises, t.y. dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu administratorius reiškia, gindamas tiek įmonės, tiek ir visų kreditorių interesus. Turėdamas pradelstų įsipareigojimų, kurių suma artima 4 mln. litų, ir ginčijamomis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsiskaitydamas su atsakovu UAB ,,Optivita“, ieškovas tokiu būdu šiam savo kreditoriui suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius, taip pat turinčius reikalavimo teisę. Todėl apelianto teiginiai, kad toks atsiskaitymo būdas, kuris buvo atliktas ginčijamomis sutartimis, nepažeidžia nei ieškovo, nei kreditoriaus UAB ,,Medikona“ teisių, nes pats kreditorius leido sudaryti sutartis ir jų neginčijo, negali būti tinkamas ir pakankamas pagrindas išvadai, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia ir kitų kreditorių teisių.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą sandoris pažeidžia kreditorių teises ne tik tada, kai dėl šio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir tada, kai, būdamas nemokus, skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Nustačius, kad, būdamas nemokus, ieškovas ginčijamais sandoriais suteikė pirmenybę atsakovui, su juo atsiskaitydamas, aplinkybė, kad šios sutartys nebuvo ieškovo nemokumo priežastimi, šių sutarčių galiojimo klausimo sprendimui neturi reikšmės.

Trečioji sąlyga, būtina sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas: sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo sąžiningumo klausimą, pagrįstai nustatė, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie tai, jog ieškovas yra nemokus, nes byloje pateikti dokumentai - UAB ,,Medikona“ 2005 m. birželio 1 d. pretenzijos bei ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Liūto vaistinė“ nuorašai (t. 1, b.l. 15-17) įrodo, jog sutarčių pasirašymo metu atsakovui atstovavusiam asmeniui - administracijos vadovui G. Galminui, tuo pat metu buvusiam ir UAB ,,Medikona administracijos vadovu, buvo žinoma UAB ,,Liūto vaistinė“ finansinė padėtis, o konkrečiai tas faktas, kad įmonė yra nemoki. Todėl sudarant ginčijamas sutartis, kuriomis ieškovas su atsakovu atsiskaitė, atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų UAB ,,Liūto vaistinė“ kreditorių teises, t.y. kad jam suteikiama pirmenybė prieš kitus UAB ,,Liūto vaistinė“ kreditorius. Tuo tarpu apelianto teiginiai apie tai, kad ieškovas buvęs pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nėra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis ir iš esmės prieštarauja išvadai apie ieškovo nemokumą bei bylos duomenims apie ieškovo turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykį, buvusį ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Atsakovo pateiktas dokumentas – buvusio ieškovo administracijos vadovės M. Ž. 2008 m. rugsėjo 25 d. raštas (t. 2, b.l. 190) nėra tinkamas ir leistinas įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti aplinkybę apie I ir II eilės kreditorių egzistavimą. Tuo tarpu iš Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos UAB ,,Liūto vaistinė“ bankroto byloje (t. 1, b.l. 13-14), matyti, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. UAB ,,Liūto vaistinė“ pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) bendra kreditorinių reikalavimų suma sudarė daugiau negu 150 tūkst. Lt, o antros eilės kreditorių (VSDFV Kauno sk. ir Kauno apskrities VMI) –191 107,19 Lt. Atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas 2004 m. gruodžio – 2005 m. rugsėjo mėnesiais atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais analogišku, kaip ir su atsakovu, būdu, nepaneigia ieškovo kreditorių teisių pažeidimo fakto, nes šie įrodymai nepatvirtina, kad su kreditoriais buvo atsiskaitoma proporcingai, kad buvo laikomasi atsiskaitymų tvarkos ir eiliškumo, tuo labiau neįrodo, kad buvo atsiskaitoma ir su pirmos bei antros eilių kreditoriais. Todėl apelianto teiginiai apie tai, kad, sudarydamas ginčijamas sutartis, jis buvo sąžiningas ir buvo įsitikinęs, kad nepažeidžia kitų UAB ,,Liūto vaistinė“ kreditorių teisių, nėra pagrįsti bylos duomenimis ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino negaliojančiomis dvi neegzistuojančias sutartis tuo pačiu numeriu, kai ieškovas buvo pareiškęs kitokį reikalavimą. Dėl šios priežasties, pasak apelianto, teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus. Tačiau su tokiu apelianto teiginiu nėra pagrindo sutikti. Skundžiamo teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, išdėstydamas ieškovo pareikštus reikalavimus, kurie ir buvo nagrinėjami, teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiomis 2005 m liepos 7 d. sutartis dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo, sudarytas UAB „Liūto vaistinė“ ir UAB „Optivita“, bei, pripažinus jas negaliojančiomis, priteisti iš atsakovo ieškovui 310 149,72 Lt. Būtent šiomis 2005 m. liepos 5 d. sudarytomis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis, kurios pažymėtos Nr. 050707/433 ir Nr. 050707/434, atsakovui UAB ,,Optivita“ buvo perleisti UAB ,,Liūto vaistinė“ kreditoriniai reikalavimai Klaipėdos ir Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, sudarantys 310 149,72 Lt, ir būtent šias sutartis šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas ginčijo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, šias sutartis pripažino negaliojančiomis ir taikė restituciją: priteisė iš atsakovo UAB „Optivita“ ieškovui BUAB „Liūto vaistinė“ 310 149,72 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas išsprendė visus šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus. Vien aplinkybė, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė pripažįstamų negaliojančiomis sutarčių pilnų numerių, neleidžia teigti, kad teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus ir daryti išvados apie sprendimo negaliojimą.

Teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei (CPK 96, 98 str., t. 2, b.l. 72, 124-125, 140).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Optivita“ 2 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui BUAB „Liūto vaistinė“ ir 23,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Donatas ŠernasKazys KailiūnasVigintas Višinskis