- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2-1986-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00363-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon tinklai“
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei adv. I. Selvestravičiūtei, atsakovo atstovui adv. R. Viliušiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon tinklai“ dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), išduotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius;Panaikinti Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notaro 2012 m. sausio 10 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. RK-64 ir Nr. RK-65.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 12 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20110312 VT/VIT dėl prekių pirkimo (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis. Ieškovui patiriant laikinų finansinių sunkumų bei laiku neatsiskaičius už parduotas prekes, siekiant užtikrinti ir supaprastinti įsipareigojimų atsakovui įvykdymą, įsiskolinimo sumai (950 867,57 Lt) (be delspinigių (84 561,98 Lt)) ieškovas išdavė neprotestuotinus paprastuosius vekselius: 2011 m. lapkričio 8 d. – 525 442,50 Lt sumai ir 2011 m. gruodžio 1 d. – 425 424,07 Lt sumai. 2012 m. sausio 3 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties (toliau – susitarimas), kuriame buvo užfiksuotas susidariusio įsiskolinimo dydis – 950 867,57 LT skolos ir 84 561,98 Lt delspinigių bei numatė skolos grąžinimo terminus bei mokėtinas palūkanas už nustatytu laiku negrąžintą skolą. 2012 m. sausio 5 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2012 m. vasario 21 d. iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovas 2012 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, nurodydamas reikalavimo sumą 1 982 185,42 Lt, t. y. į kreditorinio reikalavimo sumą įtraukė ir išduotų vekselių sumas. Atsakovas nepagrįstai vekseliuose nurodytas sumas nurodo kaip ieškovo skolas (taip reikalaudamas dvigubo apmokėjimo), nes išduotais ir ginčijamais vekseliais nebuvo siekiama sukurti naujos prievolės, tai buvo tik įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimo priemonė. Šie vekseliai buvo pasirašyti įtakojant atsakovui, jie atsirado iš jau galiojančio teisinio santykio – sutarties. Vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais remiantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 straipsnio pagrindu, nes atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai (yra nesąžiningas), reikalaudamas skolos pagal sutartį ir apmokėti vekselius, bei CK 1.86 straipsnio pagrindu (tariamas sandoris), nes ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, o vekselius išrašė, siekdamas užtikrinti skolos grąžinimą pagal sutartį.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl dvigubo apmokėjimo yra nepagrįstos, nes atsakovui vis žadant ir neatsiskaitant su atsakovu, susidarius labai didelei skolai, ieškovas pasiūlė sumokėti netesybas, pasirašant vekselius, kurios būtų mokamos tuo atveju, jei skola nebūtų grąžinta arba nebūtų pateikta užtikrinimo priemonių. Atsakovui nesumokėjus skolos, suėjus vekselių apmokėjimo terminams (2012-01-01), šalys sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo sumokėti skolą iki 2012 m. balandžio 30 d. ir įsipareigojo hipoteka užtikrinti piniginių prievolių įvykdymą. Tačiau, nepaisant intensyvių derybų su ieškovu dėl skolų grąžinimo tiek 2011 m. pabaigoje, tiek 2012 m. pradžioje, paaiškėjo, kad ieškovas dar 2011 m. rengė restruktūrizavimo plano metmenis, o netrukus po susitarimo sudarymo, t. y. 2012 m. sausio 5 d. (po dviejų dienų) buvo gautas pranešimas, kad ieškovas kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokie ieškovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu, kai tuo tarpu atsakovas buvo sąžiningas, bendradarbiavo su ieškovu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas įgydamas vekselius buvo nesąžiningas. Ieškovo niekas nevertė pasirašyti vekselių, jis suprato, kad vekseliai bus pateikti apmokėti, jeigu skola nebus padengta, t. y. vekselių išdavimas atitiko tikrąją ieškovo valią.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovas išdavė atsakovui neprotestuotinus paprastuosius vekselius (atitinkamai 525 442,50 Lt sumai ir 425 425,07 Lt sumai), kurių apmokėjimo terminas yra 2012 m. sausio 1 d. Nustatytu laiku vekseliai nebuvo apmokėti, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius gavimo ir 2012 m. sausio 10 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pasakyta, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-7-216/2007).
Ieškovas prašo pripažinti vekselius negaliojančiais remiantis ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindu, nes atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai (yra nesąžiningas), reikalaudamas skolos pagal sutartį ir apmokėti vekselius, bei CK 1.86 straipsnio pagrindu (tariamas sandoris), nes ieškovas nesiekė sukurti naujos prievolės, o vekselius išrašė, siekdamas užtikrinti skolos grąžinimą pagal sutartį.
Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-7-216/2007).
Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse apibūdintą vekselio teisinę reikšmę ir ieškovo paaiškinimą, kad vekseliai buvo išduoti tam, kad užtikrinti skolos pagal sutartį grąžinimą, teismas sprendžia, kad net ir laikant įrodyta šią ieškovo aplinkybę (vekselio paskirtis – užtikrinimo funkcija), nebūtų pagrindo pripažinti vekselius negaliojančiais, nes tokiu būdu prievolę pagal sutartį pakeistu prievolė pagal vekselius, t. y. išnyktų prievolė pagal sutartį, o atsirastų abstrakti prievolė pagal vekselius, kurią privalu vykdyti. Pažymėtina, kad susitarimo sudarymas (kuriame nėra užsiminta apie vekselius) (2012-01-03) po vekselių apmokėjimo termino suėjimo (2012-01-01) tik patvirtina ieškovo skolos nesumokėjimą, bet neturi įtakos vekselių (ne) galiojimui.
Pažymėtina, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Pagal ĮPVĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2011).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl vekselių, kaip vertybinio popieriaus, atitikimo formaliems reikalavimams.
ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus), todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2011).
Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas (vekselių davėjas) turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jų prievolę pagal ginčo vekselius. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes paprašė patvirtinti finansinį reikalavimą ir dėl pagal sutartį atsiradusios skolos, ir pagal vekselius, t. y. sudvigubino tą pačią skolą. Atsakovas nurodo, kad skola nebuvo sudvigubinta, nes vekseliai buvo išduoti padengti dėl skolos (pagal sutartį) nesumokėjimo laiku atsirandančius nuostolius, t. y. buvo sukurta visiškai nauja prievolė, o ne viena prievolė (prievolė pagal sutartį) pakeista kita (prievole pagal vekselius). Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas, įgydamas vekselius, buvo nesąžiningas ar tyčia veikė ieškovo nenaudai.
Dėl vekselių, kaip tariamų sandorių negaliojimo (CK 1.86 str.).
Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2011). Teismas sprendžia, kad nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad išduoti vekseliai yra tariami sandoriai, t. y. neatitinkantys ieškovo valios, nes jais nebuvo siekiama sukurti naujos prievolės, o tik užtikrinti esamą. Pažymėtina, kad ginčuose dėl sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Taigi šiuo atveju, tokia pareiga tenka ieškovui. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorio pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia gi tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Byloje nustatyta, kad ieškovas pripažįsta, jog vekselius išdavė laisva valia, pats juos surašė, o vekselių gavėjas (atsakovas), suėjus vekselių apmokėjimo terminui, juos pateikė vykdyti, t. y. iš esmės sandorį įgyvendino. Atsakovas neigia ieškovo nurodomas aplinkybes, jog tai buvo tariamas sandoris, tvirtindamas priešingai, jog tai buvo sąmoningas veiksmas, siekiant sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas (kaip jau minėta šiuo sandoriu buvo siekiama kompensuoti atsakovo atsirandančius nuostolius). Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė šių sandorių tariamumo.
Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2011). Nagrinėjamu atveju, ieškovas pradėjo ginčyti vekselių galiojimą tik pradėjus išieškojimo procedūras.
Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to aplinkybės, kad vekselį išdavęs asmuo, galbūt klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas ĮPVĮ 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-181/2011.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovo RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“, išduotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius bei panaikinti jų pagrindu 2012 m. sausio 10 d. išduotus Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notaro vykdomuosius įrašus Nr. RK-64 ir Nr. RK-65 (išvestinis reikalavimas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 19 Lt (devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.