- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-584-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02263-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- R. G., P. G.
- Trečiasis asmuo
- D. O. G., A. P., V. L., I. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6569-997/2022 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams R. G. ir P. G., tretiesiems asmenims D. O. G., A. P., V. L., I. S. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti servitutą, suteikiantį ieškovei teisę darbo dienomis, nuo 09:00 val. iki 18:00 val., nedarbo dienomis nuo 11:00 val. iki 16:00 val., pro buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpas, LTSR Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro inventorinės bylos plane pažymėtas indeksu 7-1, 7-2, 7-3, 7-8, 7-11, 7-10, patekti į bendrojo naudojimo patalpas – neįrengtą palėpę, esančią daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Arvima“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 8-1, 8-2, 8-3, 8-4, naudojantis daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia laiptine, už servitutą ieškovei S. K. sumokant atsakovams R. G. ir P. G. vienkartinę kompensaciją – 1 000,00 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 (septynių) dienų terminą skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas ieškovės S. K. vardu pagal 2008 m. gruodžio 10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10276, tačiau tame pačiame išraše nurodyta, kad minėtas butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kas sudaro pagrindą manyti, kad butas priklauso ne vien tik ieškovei. Ieškovė nenurodė, ar šiuo metu yra santuokoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui tapo neaišku, kodėl su ieškiniu į teismą kreipėsi tik S. K..
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašo nustatyti servitutą, suteikiantį jai teisę pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, patekti į bendrojo naudojimo patalpas – neįrengtą palėpę, esančią daugiabučiame gyvenamajame name. Teismo vertinimu, šio reikalavimo faktinis pagrindas nėra aiškus, kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų ir nurodomų aplinkybių matyti, kad nekilnojamojo turto objektas, kurį ieškovė vadina neįrengta palėpe, nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas objektas būtų registruotas kaip kito nekilnojamojo turto objekto dalis. Priešingai, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų duomenų – valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. birželio 29 d. sprendimo, matyti, kad minėta ginčo palėpė, kaip atskiras daiktas, nėra įregistruota.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo turtas nėra įregistruotas, teismo vertinimu, tampa neaiškus ir pagrindas, kuriuo remiantis ieškovė prašo nustatyti servitutą neįregistruotam (juridiškai neegzistuojančiam) nekilnojamojo turto objektui. Be to, iš ieškinio neaišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovė prašydama nustatyti servitutą teisiškai neegzistuojančiam nekilnojamojo turto objektui. Pažymėjęs, kad teisme nenagrinėjami reikalavimai, kurie negali sukelti teisinių pasekmių, teismas nurodė, kad šie ieškinio trūkumai turi būti pašalinti ieškinio priėmimo stadijoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė S. K. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties dalį dėl termino šiam ieškinio trūkumui pašalinti – nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo nustatyti servitutą neįregistruotam (juridiškai neegzistuojančiam) nekilnojamojo turto objektui. Taip pat nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovė, prašydama nustatyti servitutą teisiškai neegzistuojančiam nekilnojamojo turto objektui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantės nuomone, ne teisinė daikto registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai. Vien aplinkybė, kad daugiabučiame gyvenamajame name 2A2p esančios bendrojo naudojimo patalpos – neįrengta palėpė (toliau – neįrengta palėpė), yra neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ar kito nekilnojamojo turto objekto dalis, kai butai, virš kurių egzistuoja neįrengta palėpė, yra įregistruoti, nereiškia, kad šios neįrengtos palėpės negali būti pripažintos bendru turtu daiktinės teisės prasme. Atitinkamai, vien turto (neįrengtos palėpės) neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas nesudaro pagrindo servituto tarnaujančiam daiktui nustatymo negalimumui.
6.2. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad palėpė yra neįrengta tiek ieškovui, tiek atsakovams, tiek ir tretiesiems asmenims ir priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymi, kad pagal 130-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą UAB „Arvima“ matininkė V. P. atliko neįrengtos palėpės kadastrinius matavimus, kuriais buvo identifikuoti palėpės faktiški duomenys. Taigi, neįregistruota palėpė faktiškai egzistuoja ir nėra duomenų, kad ji būtų sukurta ar nuosavybės teisės į ją įgytos neteisėtai. UAB „Arvima“, kuri atliko neįrengtos palėpės kadastrinius matavimus, parengtoje kadastrinių matavimų byloje yra nurodžiusi neįregistruotos palėpės identifikuojančius duomenis bei jos patalpų plotus.
6.3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neįrengtos palėpės, kaip bendrojo naudojimo patalpos, nėra laikomos atskirais nekilnojamo turto objektais, todėl negali būti registruojamos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas nekilnojamojo turto registre.
6.4. Ieškovė 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti jai nuosavybės teises neįrengtos palėpės dalį. Registrų centro NT registro skyrius atmetė ieškovės prašymą, nurodydamas, kad neįrengtos palėpės registracija negalima, kadangi nekilnojamojo turto registre nėra dokumentų, patvirtinančių jos juridinį egzistavimą. Buvęs buto Nr. 7 savininkas N. R. 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymų įrašyti neįrengtos palėpės kadastro duomenis į nekilnojamo turto kadastro registrą. Sprendime prašymą atmesti NT registro skyrius akcentavo, jog neįrengtos palėpės registravimas yra neįmanomas, nes į neįrengtos palėpės patalpas galima patekti tik per atsakovų butą Nr. 7, o tai tiesiogiai prieštarauja Kadastrinių matavimų taisyklių 179 punkto nuostatai, jog formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpą.
6.5. Siekdama išspręsti patekimo į neįrengtos palėpės klausimą, ieškovė išnaudojo visas įmanomas galimybes, atliko visus įmanomus veiksmus, ir tik tuomet kreipėsi į teismą su ieškiniu teismo sprendimu nustatyti servitutą. Ieškovė į teismą kreipėsi supratusi, jog ji atsidūrė beviltiškoje situacijoje, kuomet ji negali įregistruoti savo turto nekilnojamojo turto registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Ieškovė teismui pateiktame ieškinį grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Nr. 5, daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
9.2. Ieškovei kartu su R. G., P. G., D. O. G., A. P., V. L. ir I. S., kurie yra kitų butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančios bendrojo naudojimo patalpos – neįrengta palėpė.
9.3. UAB „Arvima“ matininkei 2015 m. lapkričio 16 d. parengus patalpos – neįrengtos palėpės, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, atlikus dalių apskaičiavimą, ieškovei (5 buto 105,57 m² savininkei) priklausanti neįrengtos palėpės, kadastrinių matavimų byloje pateiktame plane pažymėta 8-1/11.07; 8-2/33.72; 8-3/1.20; 8-4/1.20, dalis sudaro – 0,21, iš viso 9.87 m².
9.4. Pažymi, jog į neįrengtos palėpės dalį, S. K. patekti kitais būdais negali, kadangi neįrengtos palėpės patalpos 8-1, 8-2, 8-3, 8-4 yra buto Nr. 7 kraštuose, į visas šias neįrengtos palėpės patalpas durų (patekimo) angos yra tik iš atsakovų R. G. ir P. G. buto Nr. 7 skirtingų patalpų.
9.5. 2022 m. sausio 17 d. ieškovė buto Nr. 7 savininkams registruotu paštu išsiuntė konkretų pasiūlymą dėl servituto nustatymo, kuriuo siūlė atsakovams sudaryti atlygintinio servituto nustatymo sandorį. 2022 m. vasario 11 d. ieškovė iš atsakovų el. paštu gavo atsakymą, jog jie nesutinka suteikti servitutą per savo butą, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų.
9.6. Daugiau jokių alternatyvių galimybių patekti į ieškovės neįrengtos palėpės dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra, kas lemia, kad šio ieškinio teikimo metu egzistuoja tik vienintelė galimybė patekti į palėpės dalį – per atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 7.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodė, jog šis turtas – neįrengta palėpė nėra įregistruotas, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo nustatyti servitutą neįregistruotam (juridiškai neegzistuojančiam) nekilnojamojo turto objektui. Taip pat nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekia ieškovė, prašydama nustatyti servitutą teisiškai neegzistuojančiam nekilnojamojo turto objektui.
11. Apeliantė, nesutikdama su šiais argumentais, nurodo, jog tai nėra ieškinio trūkumai, nes įstatymas nedraudžia prašyti nustatyti servitutą neregistruotam nekilnojamojo turto registre daiktui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021).
13. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
14. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jos reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) nustatyti servitutą pagal ieškovės pateiktus dokumentus. Ieškovės reikalavimas kildindamas iš to, kad ji, būdama daugiabučio gyvenamojo namo vieno iš butų savininkė, negali naudotis/patekti į bendrojo naudojimo patalpą – neįrengtą palėpę, kuri, pagal UAB „Arvima“ 2015 m. atliktus kadastrinius matavimus susideda iš keturių izoliuotų viena nuo kitos patalpų – 8-1, 8-2, 8-3 ir 8-4, ir į kurias galima pateikti tik per atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 7, tuo tarpu, anot ieškovės, atsakovai taikiai šio ginčo spręsti nesutinka.
16. Apeliantės vertinimu, UAB „Arvima“ matininkė V. P. atliko neįrengtos palėpės kadastrinius matavimus, kuriais buvo identifikuoti palėpės faktiški duomenys, tai reiškia, jog neįregistruota palėpė faktiškai egzistuoja ir nėra duomenų, kad ji būtų sukurta ir nuosavybės teisė į ją įgyta neteisėtai.
17. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-695/2019).
18. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra neįrengta palėpė, tačiau ji kaip atskiras turtinis vienetas nėra įregistruota, taip pat nėra duomenų, kad atskiros jos dalys priklauso atskiriems savininkams nuosavybės teise, o tai reiškia, jog neįrengta palėpė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo (duomenys neskelbtini) butų savininkams proporcingai turimai turto (buto ploto) daliai.
19. Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.253 – 4.262 straipsniuose. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 str. 1 d.).
20. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
21. Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio nuostatomis, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; 2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto daikto paveldėjimas; 4) registruoto daikto areštas; 5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas; 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta NTRĮ 12 straipsnyje.
22. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
23. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, šiuo atveju servitutas, Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas – neįrengta palėpė.
24. NTRĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Vadovaujantis NTRĮ 15 straipsnio 1 dalimi, juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše, be kita ko, gali būti daroma žyma apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu.
25. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
26. Taigi, siekiant nustatyti servitutą – vieno iš bendraturčio teisę patekti į bendro naudojimo patalpą – neįrengtą palėpę, nekilnojamojo turto registre ne tik turi būti įregistruotas atskiras nekilnojamasis turtas, bet ir turi būti įregistruotas vienas iš NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, tarp jų – nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (NTRĮ 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas).
27. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog teisme nenagrinėjami reikalavimai, kurie negali sukelti teisinių pasekmių, nes šiai dienai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota palėpė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas ir nėra įregistruotas daugiabučio namo butų savininkų susitarimas dėl naudojimosi palėpės patalpa. Tai reiškia, kad ieškovės pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės S. K. ieškinį atsakovams R. G. ir P. G., tretiesiems asmenims D. O. G., A. P., V. L., I. S. dėl servituto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.