- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- I-1811-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00450-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teigia, kad 2015 m. gruodžio 29 d.–2016 m. gruodžio 30 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose (KTP) drausmės grupės ir KTP sąlygomis. Per šį laikotarpį jam nebuvo sudaryta galimybė lankyti koplyčią – nebuvo nuvestas į pamaldas, negalėjo pabendrauti su kapelionu, pabūti koplyčioje.
Nurodo, kad drausmės grupėje nebuvo patalpų, kuriose būtų užtikrintas privatumas bendrauti su kapelionu, jį galėjo išsikviesti prie kameros, tačiau toks bendravimas vyksta apie 5 min., kapelionas į kamerą negali įeiti, bendravimas nėra privatus, negali atlikti išpažinties.
Dėl tokių sąlygų patyrė nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, depresiją.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 6–10) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1481 pareiškėjas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus buvo perkeltas 12 mėnesių į drausmės grupę nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui ne kartą buvo skiriamos nuobaudos - perkėlimas i KTP (2016 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 28-117(1), 2016 m. balandžio 11 d. Nr. 28-33(1), 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 28-806(1)).
Pareiškėjas gyveno Vilniaus PN II gyvenamajame korpuse, o koplyčia ginčo laikotarpiu buvo įrengta I korpuso 5 aukšte. I gyvenamajame korpuse įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena paprastosios ir lengvosios grupės nuteistieji, kurie nėra rakinami ir gali laisvai judėti korpuso patalpose, taip pat nevaržomai lankyti koplyčią. Nuteistieji perkelti į drausmės grupę ir į KTP neturi galimybės lankyti I gyvenamajame korpuse įrengtą koplyčią, nes jie laikomi izoliuoti nuo nuteistųjų gyvenančių bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pažymi, kad šiuo metu koplyčia įrengta ir II gyvenamajame korpuse.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas būdamas drausmės grupės nuteistuoju bei atlikdamas nuobaudas KTP turėjo galimybę bet kada pateikti rašytinį prašymą pataisos įstaigos administracijai suteikti galimybę susitikti sielovadiniais tikslais su kunigu (dvasininku). Esant tokiam prašymui, dvasininkas atsižvelgdamas į savo užimtumą ir kitas aplinkybes, pagal esančias galimybes periodiškai lanko drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius, ką patvirtino ir pats pareiškėjas.
Pažymi, kad Vilniaus PN neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininką lankyti nuteistuosius ar nustatyti jam apsilankymo dažnumą. Be to, drausmės grupei asmenys priskiriami dėl savo pačių veiksmų - pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimų - todėl jie turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas, atlikdamas drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose, neturėjo judėjimo laisvės ir privalėjo laikytis drausmės grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems teisės aktais nustatytos tvarkos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos pareigos bei draudimai, kurių nuteistieji laikytis privalo ir savo teises bei laisves, tarp jų ir religines, gali įgyvendinti tik laikydamiesi įstatyme nustatytų pareigų bei draudimų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Nurodo, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dokumentais ar teisės aktų nuostatomis, nepateikė įrodymų, kad skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą, o tai parodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 28-1481(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę nuo 2015 m. gruodžio 30 d.iki 2016 m. gruodžio 30 d. (b. l. 12–13). Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 28-117(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – 2 mėn. KTP (b. l. 15–16), 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 28-331(1) paskirta nuobauda – 1 mėn. KTP (b. l. 17–18), 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 28-806(1) paskirta nuobauda – 3 mėn. 17 d. KTP (n. l. 19–20).
Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnyje.
Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu (75 straipsnio 1 dalis). Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (75 straipsnio 2 dalis).
Nuteistųjų laikymo sąlygos KTP nustatytos BVK 145 straipsnyje. KTP laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas (145 straipsnio 1 dalis). BVK 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos: nuteistųjų gyvenamieji kambariai, stacionaraus priežiūros posto patalpa, socialinių darbuotojų kabinetai, įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas, tualetas personalui, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems, laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, esant techninėms galimybėms, virtuvėlė, pasivaikščiojimo kiemas.
Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti 13–14 punktuose, o kamerų įrengimo reikalavimai – 16–17 punktuose, tačiau juose nėra nustatyto reikalavimo įrengti atskirą patalpą religinėms apeigoms atlikti.
Teisė atlikti religines apeigas yra nuteistųjų specialioji teisė, įtvirtinta BVK 106 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. 3 dalyje nustatyta, kad tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. 4 dalyje nustatyta, kad religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punkte nustatyta, kad, atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Pagal 185 punktą religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Pagal 186 punktą pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.
Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų nuteistieji turi teisę dalyvauti religinėse apeigose, o patalpos šioms apeigoms atlikti įrengiamos atsižvelgiant į dvasininkų rekomendacijas.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu suteikti galimybę dalyvauti religinėse apeigose ar pasikalbėti su dvasininku, atsakovės atstovas duomenų apie tokius pareiškėjo prašymus taip pat nepateikė.
Pažymėtina, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl būtent nuteistasis turi išreikšti valią pasinaudoti šia savo teise.
Kadangi proceso šalys nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas aktyviai būtų siekęs dalyvauti religinėse apeigose, o Vilniaus PN tokios galimybės nesuteikė, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad I gyvenamajame korpuse įrengtos bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena paprastosios ir lengvosios grupės nuteistieji, kurie nėra rakinami ir gali laisvai judėti korpuso patalpose, taip pat nevaržomai lankyti koplyčią. Iš byloje pateiktų Vilniaus PN direktoriaus nutarimų matyti, kad pareiškėjas nuolat darė pažeidimus, už kuriuos buvo paskirtos nuobaudos – buvo perkeltas į drausmės grupę bei KTP. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais susikūrė sau tokias sąlygas, dėl kurių galimai patyrė tam tikrų nepatogumų.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, remdamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, daro išvadą, kad Vilniaus PN ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės atlikti religines apeigas nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.