Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. P. Žadeikos g. 17-77, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š., būdamas UAB „D“, į.k. (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turėjo Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.930¹ straipsnyje nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei, nors bendrovė turėjo galimybę atsiskaityti su VMI, tačiau, pažeidžiant VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Tokiais savo veiksmais T. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Š. su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, kad tai daugiau nepasikartos. Paaiškino, kad įmonės vadovu yra 9 m., t. y. nuo 2007 m. Nebuvo atsiskaitoma su VMI, nes buvo atsidėjęs pinigų naujai įrangai ir ją nusipirko. Reikėjo atsinaujinti įrangą, todėl tam ir skyrė pinigus. Pripažino, kad tuo metu turėjo pinigų, įmonė dirbo pelningai. Kadangi buvo gauti priminimai iš VMI, dar 2015 m. vasarą buvo nuvykęs į VMI, jis žadėjo padengti skolas, tačiau raštu neprašė išdėstyti skolą dalimis. Įmonė ir toliau tęsia veiklą, joje dirbo 7 darbuotojai, jokių įsiskolinimų nėra. Skola (mokestinė nepriemoka) buvo likviduota šių metų vasario mėn.

Teismo posėdžio metu VMI prie LR FM atstovė J. M. palaikė pareiškimą ir prašė skirti T. Š. LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o tik po to atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Juridiniam asmeniui atliekant mokėjimo pavedimus šis reikalavimas yra privalomas.

Be paties T. Š. prisipažinimo apie padarytą pažeidimą, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tai, kad nebuvo laikomasi privalomos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, patvirtina ir byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančių UAB „D.“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o būtent 2015 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „D.“ veikė pelningai (grynasis pelnas sudarė 15 127 Eur), tačiau 2015 m. turto vertė buvo lygi 28 512 Eur, iš jo pinigai sudarė 26 928 Eur, o trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 33 969 Eur. Iš tokių duomenų yra akivaizdu, kad 2015 m. bendrovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl bendrovės vadovas, atsiskaitydamas su kreditoriais, turėjo laikytis LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, tačiau to daryta nebuvo. Iš VMI prie LR FM pateiktų duomenų apie bendrovės mokestines nepriemokas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. ir UAB „Dextrus“ išrašų iš didžiosios knygos nustatyta, kad bendrovė, turėdama mokestinių nepriemokų VMI prie LR FM, užuot atsiskaičiusi su VMI prie LR, mokėjimus atliko kitiems subjektams, o būtent: 2015 m. birželio 25 d. UAB „Dextrus“ mokestinė nepriemoka VMI prie LR FM sudarė 4 495,18 Eur, tačiau tą pačią dieną bendrovė atliko 95,59 Eur mokėjimą UAB „Biuro mašinos“; 2015 m. rugsėjo 7 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 5 309,01 Eur, tačiau tą pačią dieną bendrovė atliko 60,94 Eur mokėjimą V. I. IĮ „Ž.“; 2015 m. spalio 14 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 1 089 Eur, tačiau tą pačią dieną bendrovė atliko 1 089 Eur mokėjimą UAB „InfoEra“; 2015 m. gruodžio 2 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 136,13 EUR, tačiau tą pačią dieną bendrovė atliko 136,13 Eur mokėjimą UAB „Adminiculum“.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad T. Š. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, nes T. Š., būdamas UAB „D.“ vadovu, kuris ir yra atsakingas už įstatymų reikalavimų laikymąsi, pažeidė kreditoriaus VMI prie LR FM teises, pirmenybę teikdamas atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

2016 m. vasario 11 d. UAB „D.“ rašytiniame paaiškinime, kuris buvo adresuotas VMI, buvo nurodyta, kad 2015 m. gruodį ir 2016 m. sausį bendrovė padengė pagrindinę dalį kreditorių įsiskolinimų, dėl kurių bendrovei grasino bankrotu, dėl ko laiku negalėjo sumokėti mokesčių, o teismo posėdžio metu UAB „D.“ vadovas papildomai paaiškino, kad reikėjo atsinaujinti įrangą, todėl dalis turimų lėšų buvo skirta bei sumokėta UAB „InfoEra“ už įrangos atnaujinimą. Visgi T. Š. nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo nesilaikyti LR CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų bei nepašalina jo atsakomybės.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų (LR ATPK 50⁶ str. 1 d.).

T. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų LR ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės (padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę), pažeidėjo asmenybė (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nėra baustas administracine tvarka; nėra teistas; dirbantis, darbo užmokestis sudaro apie 300 Eur; kitų pajamų neturi; turi finansinių įsipareigojimų hipotekos kreditoriui; vidurinio išsilavinimo; vedęs; turi du nepilnamečius vaikus). Teismas įvertina ir tokias aplinkybes, jog T. Š. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą ir, teismo įsitikinimu, asmuo jau padarė reikiamas išvadas ir daugiau nenusižengs, laikysis įstatymų reikalavimų; be to, pažeidimas padarytas nepiktybiškai, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, kurie grasino bendrovei bankroto bylos iškėlimu bei poreikiu atnaujinti įmonės įrangą; pavedimai kitiems subjektams (kreditoriams) buvo atlikti nedidelėmis sumomis; kaip nurodė T. Š., mokestinė nepriemoka yra sumokėta ir UAB „D.“ neturi pradelstų mokėjimų VMI prie LR FM. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. Š. taikant LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl jam skirtina mažesnė nei LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, t. y. 150 Eur bauda.

Nors pareiškėjas VMI prie LR FM prašė vieneriems metams pratęsti terminą administracinės nuobaudos skyrimui, tačiau teismas, įvertinus tai, kad LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamas ir jis paaiškėjo tik 2016 m. vasario 24 d. (atlikus operatyvų patikrinimą), byla išnagrinėta nepraėjus 2 mėn. nuo paaiškėjo dienos, todėl nusprendžia, kad nėra pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 30¹ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.