Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas 36 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir L. P. paskirta 24 parų arešto bausmė. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkintas civilinis ieškinys iš dalies ir priteista iš L. P. 250 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai T. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 17 dieną apie 00 val. 40 min., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), išvadino nukentėjusiąją T. M. necenzūriniais žodžiais, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, 3 kartus pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugriuvo, tokiais veiksmais nukentėjusiajai T. M. padarė sužalojimus: odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje ir dešinėje pėdoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį: L. P., pripažintam kaltu pagal BK 284 str. 1 d., paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. P. paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas bausmės rūšį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo 54 str. nuostatas ir nuosprendyje to tinkamai nemotyvavo. Todėl teismo nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl ko šioje dalyje, dėl bausmės L. P. yra keistinas.

Teigia, kad teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad L. P. nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką jis padarė tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų ir be jokios priežasties demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. L. P. padaryta nusikalstama veika buvo baigta. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad kaltinamasis L. P. teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, nėra psichikos sveikatos centre yra pacientų registre. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau čia pat, aprašomojoje nuosprendžio dalyje, teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, nurodydamas, kad laiko, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti paskiriant arešto bausmę, nes kaltinamasis nusikalto neišnykus teistumui, nedaro išvadų ir tuo pačiu nurodo, kad laiko, jog netikslinga kaltinamajam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo norą taisytis. Prokuroro teigimu, šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta, kad L. P. tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė anksčiau būdamas net 8 kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jį padarė neišnykus teistumui, praėjus vos 3 mėnesiams, po to kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko vadovaujantis BK 27 str. yra laikomas recidyvistu. Nusikalstamą veiką padarė sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra baustas administracine tvarka, todėl akivaizdu, kad jis dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nedaro, nerodo jokio noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau elgiasi įžūliai ir pavojingai, rodo nepagarbą visuomenei ir įstatymams. Todėl teismo išvada, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė jam neskiriama atsižvelgiant į jo asmenybę ir norą taisytis yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytoms, ir jau aptartoms aplinkybėms. Prokuroro teigimu, teismo paskirta galutinė 24 parų arešto bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra akivaizdžiai per švelni, ir neatitinkanti BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, labiau prilygstanti administracinei nuobaudai, o ne bausmei, nesudaranti sąlygų sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį tinkamai nubausti, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, neužtikrinanti teisingumo principui įgyvendinimo. Nurodo, jog atsižvelgiant į L. P. asmenybę ir įvertinus visas kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, akivaizdu, kad bausmės tikslai L. P. gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Nurodo, kad skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę L. P. atsižvelgtina į tai, kad jis kaltinamas vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas 8 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 str.), yra baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinus šias aplinkybes ir pačios nusikalstamos veikos pobūdį, L. P. atliktų tyčinių įžūlių veiksmų mąstą ir pavojingumą, prokuroro nuomone, jam skirtina bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Kadangi L. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis L. P. gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai L. P. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 284 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmę, netinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes ir paskyrė L. P. savo rūšimi per švelnią bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Paskirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas L. P. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis 8 kartus teistas, įvykdė nesunkų nusikaltimą teistumui neišnykus, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir padarė išvadą, jog netikslinga L. P. skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į jo asmenybę, jo norą taisytis.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skirdamas L. P. bausmę pagal BK 284 str. 1 d., neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Nuteistajam paskirta 24 parų arešto bausmė savo pobūdžiu ir dydžiu yra aiškiai per švelni ir prieštarauja teisingumo principui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis L. P. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai, tik 2015 m. sausio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, jis 2015 m. gegužės 17 d. padaro naują nusikalstamą veiką. Taip pat šiuo laikotarpiu padarė eilę administracinių teisės pažeidimų. Tai rodo, jog pastarasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Nuteistasis yra nevedęs, niekur nedirba, būdamas jauno amžiaus nusikalto jau devintą kartą. Nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Be to, teismai ne kartą juo jau buvo patikėję, kad jis nori taisytis, tačiau šio pasitikėjimo jis nepateisino. Visi jo daromi nusikaltimai yra tyčiniai, nusikaltimus daro būdamas neblaivus, smurtauja. Šiuo, skundžiamu, nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną tyčinę ir dėl chuliganiškų paskatų padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, įvertinusi L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei atsižvelgusi į neigiamą nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į visuomenės nustatytas moralės normas, į nenorą taisytis, sutinka su prokuroro siūlymu, kad L. P. turi būti paskirta adekvati padarytai nusikalstamai veikai laisvės atėmimo bausmė. Laikytina, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. L. P. yra recidyvistas, teistumas jam neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Teisėjų kolegija įvertinusi visas aptartas aplinkybes sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji arešto bausmė yra aiškiai per švelni, todėl nuteistasis baustinas griežtesne rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kadangi L. P. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ str., paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

L. P. pripažintam kaltu pagal BK 284 str. 1 d. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

L. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.