Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Loretai Klezienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovei Editai Aleksiūnienei ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. D. skundą dėl 2013-02-07 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės nutarimo dalies dėl jam skirtos nuobaudos pagal LR ATPK 199¹ str. panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio tyrėja Edita Aleksiūnienė 2013-02-07 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - protokolas) Nr. R 515860 pagal LR ATPK 199¹ str. Ž. D.. Protokole nurodė, kad 2012-12-04 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini).., Ž. D. laikė R. G. automobilyje „M. P.“ duslintuvą „TECTMM-5“, kuris civilinėje apyvartoje yra draudžiamas.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio vyresn. specialistė S. T. 2013-02-07 d. nutarimu Nr. H 290499 Ž. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 199¹ str., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 300 Lt baudą su duslintuvo „TECTMM-5“ konfiskavimu.

Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje laikymas suprantamas kaip administracinio teisės pažeidimo dalyko turėjimas savo žinioje (valdymas), neatsižvelgiant į to turėjimo trukmę, kai kaltininkas draudžiamą naudoti daiktą laiko gyvenamojoje ar darbovietės patalpoje, automobilyje, slėptuvėje, drabužių kišenėje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Pareigūnei, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinęs, kad 2012 m. gruodžio 4 d. ketino medžioti, tačiau nuvykęs į medžioklės plotus, nesulaukė medžioklės vadovo, kuris turėjo įrašyti apeliantą į medžioklės lapą. Apie tai, kad R. G., kuris apeliantą atvežė iki medžioklės plotų, automobilio dėtuvėje, kurioje laikomas domkratas, yra padėtas draudžiamas įsigyti, laikyti ir naudoti daiktas - šūvio duslintuvas, nežinojo. Tos aplinkybės, kad minėtoje vietoje buvo duslintuvas, nežinojo net pats automobilio savininkas R. G.. Šį daiktą apeliantas pamatė, kai jį R. G. automobilyje surado aplinkos apsaugos pareigūnai. Pareigūnai, radę šį daiktą, garsiai paklausė, kas tai per daiktas. Apeliantas, pamatęs jų rankose duslintuvą, dedamą ant šautuvo vamzdžio, suprato, kad jie laiko duslintuvą ir apie tai jiems pasakė. Pakomentavo, kad tokių daiktų galima įsigyti Norvegijoje, tačiau nesakė, kad šis daiktas priklauso apeliantui ar kad jį įsigijo Norvegijoje. Paaiškinimų, kad duslintuvas apeliantui nepriklauso, policijos pareigūnė, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti duslintuvo atsiradimo automobilyje aplinkybes, neklausė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūnė, kuri nagrinėjo apelianto administracinio teisės pažeidimo bylą, pasakė, jog apie tai, kad šis daiktas priklauso jam, nurodė aplinkos apsaugos pareigūnas A. Griška. Tačiau 2012 m. gruodžio 4 d. vakarą, kai R. G. automobilį sustabdė patikrinimui aplinkos apsaugos darbuotojai ir automobilyje surado paslėptą duslintuvą, nesakė, jog šis daiktas priklauso apeliantui. Mano, kad jo teiginius galėtų patvirtinti darytas vaizdo ir garso įrašas, nes aplinkos apsaugos darbuotojai automobilio patikrinimą filmavo vaizdo kamera, todėl ir policijos pareigūnai, prieš surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimdami skundžiamą nutarimą, turėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, išklausyti vykusius pokalbius, ir tik po to spręsti apelianto atsakomybės klausimą.

Byloje nėra nustatyta, kas padėjo duslintuvą į R. G. automobilį, netirti galimi rankų pirštų pėdsakai ant šio daikto. Apeliantui visiškai nebuvo jokio reikalo laikyti draudžiamą laikyti daiktą, nes turi legaliai įsigytą panašų į rastą prietaisą, mažinantį šūvio garsą - garso slopintuvą, kurio laikymui turi leidimą. Ta aplinkybė, kad R. G. automobilyje rastą draudžiamą laikyti duslintuvą galima užsukti ant vieno iš apelianto turėtų šautuvų, niekaip neįrodo apelianto kaltės neteisėtai laikius draudžiamą naudoti šautuvo priedėlį, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę, laikius šį daiktą. Kadangi byloje nėra duomenų, jog R. G. automobilyje rastas šūvio garso slopintuvas būtų priklausęs apeliantui ar kad jį būtų ten laikęs, todėl apeliantui negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ATPK 199¹ str., o nepagrįstas nutarimas dalyje dėl nubaudimo turi būti panaikintas. Neprieštarauja, kad R. G. automobilyje rastas duslintuvas „TECTMM-5“ būtų konfiskuotas, nes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas tokių daiktų laikymą ir naudojimą draudžia, todėl šioje dalyje priimto nutarimo neskundžia. Prašo nutarimo dalį, kuria pagal ATPK 199¹ str. buvo nubaustas 300 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovė paaiškino, kad policijos nutarimas yra teisėtas, todėl skundą prašo atmesti.

L. R. G. parodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. važiuojant keturis mėnesius turimu automobiliu „Mitsubishi“, sustabdė gamtos apsaugos pareigūnai. Nuvežęs pažįstamą Ž. D. į medžioklę, bet jis nesulaukęs vadovo, todėl grįžo namo. Pats nemedžioja. Patikrinimo metu ant galinės sėdynės buvo rasti du ginklai - šautuvai, priklausantys Ž. D., ant kilimėlio rastas naktinio matymo prietaisas. Š. Ramanauskas rado garso slopinimo įrenginį. Dėtuvė buvo rasta po domkratu dėtuve. Dėtuvė buvo po kilimu, automobilio grindyse, ant laiptelio, atsidarius tuščiai erdvei yra susidėjimo vieta. Kai įsigijo automobilį, nematė, kad yra slėptuvė. Nenaudojo domkrato, nežinojo, kad ten kas sudėta.

L. Š. Ramanauskas parodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. kartu su inspektoriais A. G. Griška, M. Ramanauskiene tikrino medžioklės plotus. N. G. kaimo pastebėjo automobilį. Inspektoriai išlipo. Pamatęs traukiamus šautuvus, liudytojas taip pat išlipo. Vienas šautuvas buvo užtaisytas, kitas - ne. Po kojomis gulėjo naktinio matymo prietaisas, kuris tvirtinamas ant šautuvo. Jie neturėjo medžioklės lapų, leidimų. Ž. D. savo sodyboje padavė dokumentus, tuomet nuvyko pas tariamą medžioklės vadovą patikrinti, ar užsiregistravęs medžioti. Ten nuėjo M. Ramanauskienė su kolega, o jis (Š. Ramanauskas) su A. G. Griška liko lauke su Ž. D.. A. G. Griška nutarė dar kartą patikrinti automobilį, nes ant šautuvo pastebėjo sriegį. Rado duslintuvą, jis tiko ant šautuvo. A. G. Griškai pasiteiravus, iš kur gavo duslintuvą, Ž. D. minėjo jį nusipirkęs legaliai Norvegijoje. Tuo metu šalia galėjo būti R. G..

Liudytojas A. G. Griška parodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. pavakare vykdė gyvūnijos apsaugos reidą, kuriame dar dalyvavo E. Pipiraitė, M. Ramanauskienė, Š. Ramanauskas. Pasukę į (duomenys neskelbtini)., pamatė, kad kai kurie lauko keliukai šviežiai išvažinėti visureigio. Vykstant pamatė automobilį, važiuojantį link G kaimo. Automobilis sustojo. Pareigūnai privažiavo prie jo ir priėjo. Atidarius priekines dureles pastebėjo, kad ant galinės sėdynės guli išimtas iš dėklo ginklas, kuris buvo dešinėje automobilio pusėje. Šalia vairuotojo sėdėjo Ž. D. ir sakė, kad vyksta iš medžioklės. Paprašė medžioklės dokumentų. Atsakė, jog jų neturi. Atidarius užpakalines dureles, pastebėjo dar vieną graižtvinį ginklą, šalia kurio gulėjo naktinio matymo prietaisas, neskirtas civiliniam naudojimui ir jis tvirtinosi prie šio ginklo. Su šiuo ginklu būtų neįmanoma šaudyti be jo, nes ant ginklo nebuvo taikiklio. Ž. D. paaiškino, jog prietaisą pirko Norvegijoje, ten prekiaujama jais be apribojimų. Nuvyko prie medžioklėje buvusio bokštelio. Vienas ginklas buvo užtaisytas ir paruoštas šaudymui. Jie sakė, jog buvo tartasi su medžioklės vadovu Griciūnu. Pareigūnai pastebėjo, kad R. G. siunčia žinutę iš mobilaus telefono G. P. G. sužinojo, kad niekas medžioklei nesitarė, neužsiregistravo. Be medžioklės vadovo ar lapo draudžiama vykdyti medžioklę, tad asmenys pažeidė šias nuostatas. Nuvykus pas Griciūną, E. Pipiraitė ir M. Ramanauskienė nuėjo paimti jo paaiškinimų. Tuo metu ginklas buvo pas liudytoją (A. G. Grišką) automobilyje. Liudytojas pastebėjo, jog ant vieno iš ginklų blizga šviežias naudojamas, nerūdijęs sriegis. Ant sriegio galo galėjo užsidėti garso slopintuvas. Paprašęs Š. Ramanausko pažiūrėti, ar nėra automobilyje tokio prietaiso. Š. Ramanauskas dėtuvėje rado slopintuvą, ant šautuvo jis tiko. Ž. D. sakė, jog jį naudoja, kad negąsdintų kitų žvėrelių. Paskui nuvykus pas Ž. D., šis pateikė dokumentus, buvo surašyti pažeidimų protokolai. P. G. sodybos Ž. D. prisipažino, kad tai yra jo slopintuvas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio turimo metu (b.l. 38-39), liudytojas parodymus patvirtino. Filmuota buvo su pertraukomis, o kai kurie pokalbiai su Ž. D. nebuvo fiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

Nors Ž. D. neigia savo kaltę nurodydamas, kad nustatytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu su liudytoju R. G., tačiau automobilyje rasto ginklo priedai jam nepriklauso, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Ž. D. kaltę įrodo liudytojų, aplinkos apsaugos pareigūnų Šarūno Ramanausko ir Gintaro A. G. parodymai, kuriais abejoti pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip prielaidas. Be to, Ž. D. kaltę iš dalies patvirtina jo paties parodymai, o duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pastarieji liudytojai apkalba pažeidėją, byloje nenustatyta. Teismo posėdžio metu peržiūrėtas kompaktinėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas jokių kitokių aplinkybių, kurios leistų abejoti Ž. D. kalte, neparodo. Tai patvirtina, jog Ž. D. svetimame automobilyje laikė duslintuvą „TECTMM-5“, kuris civilinėje apyvartoje yra draudžiamas.

Pažeidėjo teiginiai, kad automobilis yra įsigytas užsienio valstybėje ir galėjo būti buvusio savininko dalys, teismas vertina kaip gynybinę poziciją. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad pažeidėjo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 199¹ str., yra atmetami kaip nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai tvirtina, kad Ž. D. protokole nurodytu laiku ir vietoje laikė R. G. automobilyje „M. P.“ duslintuvą „TECTMM-5“, kuris civilinėje apyvartoje yra draudžiamas, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 199¹ str.

P. A. teisės pažeidimų kodekso 199¹ str., ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimas, laikymas ir naudojimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su šių daiktų konfiskavimu.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, Institucijos rašytinius paaiškinimus, Ž. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, LR ATPK 30² str. nuostatas ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog paskirtoji administracinė nuobauda – sankcijoje numatyto dydžio vidurkio - bauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.

Tuo būdu, esant visiems šiems virš išdėstytiems argumentams, Ž. D. skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

2013-02-07 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnės nutarimą Nr. H 290499, kuriuo Ž. D. nubaustas pagal ATPK 199¹ str. 300 Lt bauda su duslintuvo „TECTMM-5“ konfiskavimu, palikti nepakeistą ir Ž. D. skundo netenkinti.

Pateiktą DVD+R laikmeną palikti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.