Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-659-175/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-23
Bylos Nr.
1S-659-175/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Pareiškėjas
G. A.
Nr.1S-659-175/2011
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gegužes 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, teismo posedyje, išnagrinejo pareiškejo G. A. skunda del Alytaus rajono apylinkes teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo G. A. skundas del Alytaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-03-15 nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti skunda del 2011-02-21 nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 52-1-00013-11.

Teismas, susipažines su skundu ir pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustate:

2011-01-06 Alytaus apskrities VPK pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00013-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., pagal G. A. pareiškima del to, kad 2011-01-04 apie 17.00 val. jam priklausancio gyvenamojo namo kieme pastebejo nepažistama vyriški, kuris pro langa apžiurejo namo vidu, o šiam pasišalinus pastebejo, kad nuo namo atluptas interneto kabelis.

2011-02-21 Alytaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, ji apskunde vyriausiajam prokurorui. Alytaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-03-15 nutarimu skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, o nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima yra aiškus, pagristas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, motyvuotas ir teisetas.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarima G. A. apskunde ikiteisminio tyrimo teisejui. Skundžiama Alytaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2011-04-08 nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad tiek 2011-02-21 Alytaus rajono apylinkes prokuraturos prokurores nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima, tiek Alytaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-03-15 nutarimas atsisakyti tenkinti skunda del ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra pagristi, motyvuoti ir teiseti.

Šalies argumentai

Pareiškejas G. A. skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejos 2011-04-08 nutarti ir atnaujinti ikiteismini tyrima. Pareiškejo nuomone, ikiteisminio tyrimo teiseja neobjektyviai ivertino faktines aplinkybes, bylos medžiaga, todel prieme neteiseta ir nepagrista nutarti. Pareiškejas isitikines, kad ikiteisminis tyrimas turejo buti atliekamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., kadangi buvo isibrauta i nuosavos namu valdos teritorija ir pasikesinta ivykdyti vagyste, kuri nebaigta del aplinkybiu, nepriklausanciu nuo itariamojo valios. Jis nesutinka su teismo išvada, kad kvalifikuojant vagyste nepakanka fakto, kad asmuo be savininko leidimo pateko i saugoma teritorija, svarbu motyvacija, kokiais tikslais ir kokiu budu asmuo pateko. Nutartyje ivardintas R. G. patekimas i namu valda prisidengiant tariamu smalsumu yra nepagristas jokiomis faktinemis aplinkybemis ir leistinomis irodinejimo priemonemis. Nutartyje neivertinta aplinkybe, kad R. G. i pareiškejo namo kiema pateko peršokes tvora, nors garsiai lojo šuo, jis pasilipo prie lango, kažka ten krapšte, atlupo kabeli, traukiant kabeli, kambaryje buves kompiuterio monitorius buvo išjudintas iš vietos (pritrauktas prie pat lango). R. G. ivykdyti nusikalstamus ketinimus sutrukde pats pareiškejas. Skundo autoriaus nuomone, rankose R. G. turejo kažkoki iranki, kurio pagalba tikejosi patekti i namo vidu, nes aštriu daiktu, galimai peiliu, buvo nuluptos kabes, kuriomis pritvirtintas kabelis. Jis nesutinka su teiginiu, kad esa ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad kabes nulaužtos, o ne nupjautos ir kad byloje nera duomenu apie R. G. su savimi tureta koki nors iranki. Ikiteisminio tyrimo metu neatlikti jokie tyrimai apie mechaninio poveikio buda, t.y., objektyviai nesiaiškintas kabiu atlupimo nuo sienos budas ir mechanizmas, nenustatyta kuo ir kaip jos atluptos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera specialisto išvados apie mechaninio poveikio buda, galimai panaudotas priemones. Nulupto kabelio ilgis yra apie 5 metrai. Šis faktas paneigia daromas prielaidas apie tariama netycini, neatsargu sugriebima už kabelio, tik iš smalsumo. Pareiškejo isitikinimu, daromos nepagristos išvados, jog R. G. neturejo krepšiu, maišu pavogtiems daiktams susideti. Nepagristas nutarties teiginys, kad pareiškejo motyvai del R. G. „šeimininkavimo" kaimyno K. namu valdoje atmestini, kaip nepagristi. Tokie duomenys yra kitame ikiteisminiame tyrime.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo G. A. skundas atmetamas.

Baudžiamojo proceso kodekso normos reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves, visuomenes ir valstybes interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti istatyma, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai ir prokuroras turi reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti reikiamus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Taciau baudžiamojo proceso kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybe kaltiems asmenims gali buti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali buti irodoma, kad nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta ir kad ta veika padare baudžiamojon atsakomyben traukiamas asmuo.

BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Tai reiškia, kad del šios priežasties procesas negali buti vykdomas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybe – veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, nebuvimas reiškia, kad arba nebuvo jokio ivykio, apie kuri buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstama veika, arba ivykis, pasireiškes priešingu teisei elgesiu, yra buves, bet to ivykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo ivykis be niekieno kaltes.

Aukštesnes instancijos teismas, susipažines su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad tiek žemesniojo bei aukštesniojo prokuroru nutarimai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartis del minetu nutarimu yra teiseti ir pagristi. Konstatuojama, kad teismas pagristai atmete G. A. skunda ir nurode, kad nera pagrindo nesutikti su išvadomis, padarytomis prokuroru nutarimuose. Ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai.

Faktas, kad R. G. 2011-01-04 apie 17.00 val. buvo G. A. namo, esancio (duomenys neskelbtini), kieme ir žiurejo pro langa i namo vidu, byloje nustatytas. Taciau byloje nera jokiu irodymu, kad R. G. i aptverta teritorija pateko ir pro langa žiurejo turedamas tiksla ivykdyti vagyste, ir šios veikos nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, kadangi buvo pastebetas G. A..

Pagal baudžiamaji istatyma pasikesinimas padaryti nusikalstama veika yra tycinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta del nuo kaltininko valios nepriklausanciu aplinkybiu. Pasikesinimas yra kryptinga, tikslinga veika, todel padaromas tik tiesiogine tycia. Taigi kaltininkas suvokia daromu veiksmu pobudi ir supranta, kokia nusikalstama veika nori padaryti, numato tos veikos padarinius ir ju siekia. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Del teismu praktikos vagystes ir plešimo baudžiamosiose bylose“ 14 punkte taip pat nurodoma, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turini negalima apsiriboti pirmine jo forma – privaloma aiškintis jo dinamika visos nusikalstamos veikos darymo metu, ir pabrežiama, jog, nustatant nusikalstamo sumanymo turini, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – butina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y., kokio tikslo sieke bei kokius padarinius numate kaltininkas.

Byloje esantys duomenys nepatvirtina to, kad R. G. ketino ivykdyti vagyste iš G. A. namo. Nors R. G. i G. A. namo kiema pateko be savininko leidimo ir žiurejo pro langa, taciau butinas subjektyviosios puses požymis – tikslas pagrobti turta iš G. A. namu nenustatytas. Byloje nera objektyviu duomenu, galinciu patvirtinti, kad R. G. butu vykdes kokius nors nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Del R. G. veiksmu joks turtas nebuvo sugadintas, neužfiksuota laužimosi i nama pedsaku. Pareiškejo nurodyta aplinkybe, kad R. G. su savimi turejo kažkoki iranki, neirodyta. Be to, šia pareiškejo nurodoma aplinkybe leidžia abejoti ir tai, kad rašydamas pareiškima bei apklausiamas liudytoju, jis neužsimine, kad pas R. G. butu mates koki nors iranki. Apie tai jis nurode tik skunduose po to, kai buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteismini tyrima. Deklaratyvus, niekuo nepagristas G. A. teiginys, kad R. G. galejo su savimi tureti maišus, skirtus susikrauti pavogtus daiktus. Tai yra tik pareiškejo nuomone, prielaida. Tuo tarpu, baudžiamojo proceso nuostatos numato, kad procesinis sprendimas del asmens kaltes negali buti grindžiamas prielaidomis, spejimais.

Byloje yra atlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai, taciau nenustatyta, kad butu buvusi padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Baudžiamasis procesas turi prasme tik tuomet, kai ji inicijuojant ir tesiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ja padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame istatyme numatyta sankcija. Proceso tesimas ir bylos nagrinejimas, iš anksto žinant, kad išnagrinejus byla nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštu nereikalinga lešu ir proceso dalyviu laiko švaistyma, o tam tikrais atvejais galetu buti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisiu suvaržymas.

Taigi, tiek prokuroru nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teisejo nutartyje padarytos pagristos išvados, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Byloje nera duomenu R. G. butu siekes neteisetai užvaldyti G. A. turta.

Atsižvelgiant i išdestyta, aukštesnes instancijos teismas daro išvada, kad skundžiama nutartis teiseta ir pagrista, ja naikinti skundo argumentais ir atnaujinti ikiteismini tyrima nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.

nutare:

G. A. skunda atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkes teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisejas Algerdas Urbšys