- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- M1-36-649/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Nukentėjusysis
- Sauliui G
- Advokatai
- Vadimas Makušinas
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, A. R. gynėjui advokatui Vadimui Makušinui, teismo medicinos ekspertei Silvai Gruzdienei, nukentėjusiajam Sauliui G. R., jo atstovei pagal įstatymą motinai A. R., nedalyvaujant A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nedirbančiam, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015 m. liepos 10 d. laikotarpyje nuo 15 val. iki 15. 45 val., (duomenys neskelbtini), G. R. sodybos kieme, tyčia mažamečiui Sauliui G. R., gim. (duomenys neskelbtini), suėmęs už rankų jas sukiojo, dėl ko nukentėjusiajam S. G. R. sukėlė fizinį skausmą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, pievoje, tyčia sumušė mažametį S. G. R., o būtent, pargriovęs nukentėjusįjį ant žemės, ne mažiau tris kartus įspyrė į kojas, ne mažiau vieną kartą į galvos sritį, taip padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame skruoste, dėl ko mažamečiui S. G. R. sveikata sutrikdyta nežymiai.
Šalies argumentai
A. R. pagal ekspertizės akte nurodytas išvadas teismo posėdyje buvo nerekomenduojama dalyvauti, todėl jis į posėdį nebuvo kviestas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė ( b. l. 100).
Tai, jog A. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusiojo S. G. R. parodymais, kuris parodė, kad tą vasaros dieną prisimena. A. R. jį truputį paerzino, ir jis metė akmenį į namo sieną. Po smūgio A. R. supyko ir jį užpuolė. Jis bandė pabėgti, tačiau A. jį pagavo. Parvertęs ant žemės jam spyrė tris ar keturis kartus, dėl smūgių skaudėjo, neprisimena, ar spyrė į galvos sritį. A. R. jam sukiojo rankas, jam skaudėjo, tačiau neverkė. A. nuo jo niekas neatitraukė, A. pats pabėgo ir užsirakino namuose. Mušimo žymių jam neliko, tik ausis truputį buvo nubrozdinta. Policiją iškvietė močiutė. Tai, kaip jį mušė A. R., galėjo matyti pravažiuojančio automobilio vairuotojas. Vairuotojas A. sakė - ko tu mušiesi, A. atsakė – ne tavo reikalas. Anksčiau A. R. pykčio dėl savo ne visai tinkamo elgesio nėra iššaukęs. Galbūt dėdė norėjo pajuokauti žaisdamas, tačiau jis nesuprato tų juokų.
Apklaustos kaip liudytoja G. R., kuri yra A. R. mama ir anūko S. G. R. laikinoji globėja ( b. l. 28, 29), parodymais, kuri parodė, kad konflikto detalių tarp sūnaus ir anūko neprisimena. Apklausiama iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigūnams davė teisingus parodymus. Ji matė, kad S. ir A. buvo kieme. Paskui matė, kad S. bėga, o A. iš paskos. A. S. pasivijo ir ji paties konflikto nematė. S. ji po konflikto parsivedė, o A. pats parėjo. Ji iškvietė S. greitąją med. pagalbą, gydytojai nieko rimto nenustatė. Šiuo metu prižiūri S., A. gyvena kitoje namo pusėje. S. pas A. nevaikšto.
Parodymuose ikiteisminio tyrimo metu G. R. buvo nurodžiusi ( b. l. 31), kad 2015-07-10 apie 15 val. 50 min. išgirdo, kad prie namų sustojo automobilis. Ji išgirdo, jog kažkas šaukia – „ką darai, užmuši vaiką“. Ji pamatė, kad iš automobilio šaukia moteris. Priėjusi pamatė, kad anūkas S. guli pievoje šalia kelio ant pilvo, sūnus A. ėjo link namų. Anūkas jai pasakė, kad A. jam suko ranką, spyrė į koją, į veidą.
Jos sūnus A. nesutaria su seserimi A. R., kai A. pas ją atvažiuoja, tarp A. ir A. nuolat kyla konfliktai. Sūnumi A. rūpinasi kiek gali, jam padeda nuvažiuoti į polikliniką vaistų išsirašyti.
Liudytojos G. T. parodymais, kuri parodė, kad yra G. R. kaimynė. Tą dieną išgirdo šūksnius, tačiau, pažiūrėjusi pro langą, nieko nepamatė. Po to pamatė S., einantį gatve, o paskui ėjo močiutė. Šauksmą girdėjo būdama virtuvėje. Praėjus laiko tarpui matė, kad atvažiavo policija ir greitoji. Kalbėjo su policijos pareigūnais, kurie jai sakė, kad įvyko buitinis konfliktas. A. jai nieko blogo nėra padaręs, kai sutinka, visada pasisveikina.
Iš kompaktinio disko apžiūros protokolo matyti, kad kompaktiniame diske yra garso įrašo failas: "download 10.102.186.21 2015-07-10 15-49-52 25.08". Garso įraše fiksuotas bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir skambinančios moters bendravimas. Skambinusioji moteris pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas 11 metų vaikas. Vaiką sumušė jo dėdė psichinis ligonis, spirdamas į galvą. Pasako, kad antrą kartą vaiką sumuša. Moteris prisistato, kad yra sumušto vaiko močiutė G. R. ( b. l. 36-39).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2015-07-14 specialisto išvados Nr. G 837/15(05) matyti, kad S. G. R. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešiniame skruoste, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar pan. Sužalojimas padarytas galimai aplinkybėse nurodytu įvykio metu, t. y. 2015-07-10, į ką nurodo žalsva poodinės kraujosruvos spalva. Sužalojimas susiformavo 1 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl nustatyto sužalojimo S. G. R. sveikata sutrikdyta nežymiai ( b. l. 41).
Iš 2015-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti sodyba Nr. 10. Apžiūros metu nieko nerasta, nepaimta (b. l. 9-12).
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Subačiaus seniūnijos A. R. charakterizuojamas gana vidutiniškai, nurodyta, kad nesuvartojęs laiku vaistų tampa agresyvus, nesiorientuoja aplinkoje, su aplinkiniais sunkiai bendrauja (b. l. 62). A. R. yra nebaustas administracine tvarka ( b. l. 55-57), yra psichiatrijos kabineto įskaitoje. Diagnozė F20. Paranoidinė šizofrenija (b. l. 58). A. R. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2008 m. yra dirbęs keliose įmonėse ( b. l. 63).
Remiantis aptartais įrodymais teismas laiko, kad nustatyta, jog A. R. 2015-07-10 nuo 15 val. iki 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), G. R. gyvenamojo namo kieme mažamečiui S. G. R., gim. (duomenys neskelbtini), suėmęs už rankų jas sukiojo, dėl ko nukentėjusiajam S. G. R. sukėlė fizinį skausmą, po to (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, pievoje, tyčia sumušė mažametį S. G. R., dėl sužalojimų mažamečiui S. G. R. sveikata sutrikdyta nežymiai, tai yra savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 87TPK-18/2016, gautame iš Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus, nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. R. sirgo psichikos sutrikimu, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu A. R. serga psichikos sutrikimu, diagnozė: Paranoidinė šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. A. R. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, t. y. priverstinį stacionarinį gydymą psichiatrijos stacionare bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. R. negali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus bei dalyvauti teismo posėdžiuose ( b. l. 90-93).
Iš to darytina išvada, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. R. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė (LR BK 98 str. 1 d.).
Dabartiniu metu A. R. gyvena name su mama G. R., kuri siekia nuolatinės anūko S. G. R. globos. G. R. nurodė, kad sutinka globoti tiek sūnų, tiek anūką. A. R. gynėjas V. Makušinas siūlo A. R. skirti ne ekspertų siūlomą priverčiamąją medicinos priemonę, o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismo nuomone, A. R. taikyti ambulatorinį stebėjimą netikslinga. Ekspertė Silva Gruzdienė nurodė, kad A. R. ekspertizės metu nustatyti santykio kliedesiai, tai yra jis nepasitiki aplinkiniais ir sako, kad visi nori jam pakenkti, su juo susidoroti. A. R. psichinėje būsenoje buvo pastebėtas didžiulis pyktis, kurį jis labai moka valdyti. Ambulatorinis gydymas dabartiniu metu yra nepakankamas, nes kliedesiai ir neadekvatus elgesys išlieka. A. R., būdamas tokios sveikatos būklės, kokios buvo ekspertizės metu, gali būti pavojingas kitiems, nes neprognozuojama, kada gali prasiveržti pyktis ir agresija.
A. R. motina G. R. stengėsi kuo palankiau apibūdinti sūnų A. ir tai suprantama, tačiau, skambindama policijai dėl anūko S. sumušimo, prasitarė, kad anūką jau sumuša antrą kartą (b. l. 37). Darytina išvada, kad šis S. ir A. konfliktas gali būti ne pirmas. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-445-1005/2016, kurioje ieškovė G. R. siekia atskirti anūką S. G. R. nuo mamos ir tapti nuolatine globėja. Šiuo metu G. R. yra laikinoji S. G. R. globėja, siekia atskirti anūką nuo mamos A. R., kuri turi psichikos ligą ( b. l. 28). A. R. paskyrus ambulatorinį stebėjimą ir G. R. tapus nuolatine S. G. R. globėja, A. ir S. nuolat gyventų viename name ir įvairiomis aplinkybėmis susitiktų. S. G. R. turi 11 metų amžių ( b. l. 13), jis pereina į paauglystės laikotarpį, todėl konfliktų galimybė S. G. R. nuolat sutinkant A. R. tik padidėtų. Galimybė apriboti G. R. anūko ir sūnaus kontaktus, nors gyvenamojo namo dalys ir turi atskirus įėjimus, yra gana ribota- tiesiog G. R. neturės galimybių nuolat prižiūrėti ir sūnų, ir anūką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog neturėtų susiklostyti tokia situacija, jog G. R. iš esmės toje pat gyvenamojoje patalpose, turinčioje bendrą kiemą, rūpinasi sunkiai prognozuojamo elgesio sūnumi A., ir tuo pačiu globoja anūką S. G., kurį A. jau yra sumušęs. Juk S. G. R. nurodė, kad konfliktas su dėde A. kilo tikriausiai todėl, kad jis nesuprato A. pajuokavimų. Juk ateityje tokie konfliktai gali suintensyvėti, jei ir bręstantis S. G. dėdei atsakys ar padarys ką nors neadekvačiai.
Ekspertė posėdžio metu nurodė, kad A. R. nuo turimos ligos negali pasveikti. Teismas sutinka su teismo psichiatrės ekspertės S. Gruzdienės paaiškinimais, kad A. R. gaunant ilgalaikį adekvatų gydymą jo elgesys gali nekelti pavojaus nei aplinkiniams, nei jam pačiam. Tokiu atveju A. R. vėl būtų galima skirti švelniausią priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslingumas peržiūrimas kas šešis mėnesius.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į S. Gruzdienės paaiškinimus ir kitas aplinkybes, A. R. taikytina antra pagal griežtumą priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje: VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BK 98 str., LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 2 p. teismas
nutaria:
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje: VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Pripažinti A. R. nepakaltinamu dėl 2015-07-10 pavojingos visuomenei veikos padarymo.
A. R. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti, pradėjus vykdyti nutartį panaikinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.