Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK) Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį S. V. nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 19 d. S. V. Telšių AVPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnė L. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-1977342-12 pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2012-09-19, apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini), autobusų parke, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, atsisakydamas vykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, bandė pasišalinti, sulaikomas vengė sulaikymo, t. y. aktyviais veiksmais stangdino rankas, bandydamas atstumti nuo savęs pareigūnus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Skundžiamu teismo nutarimu S. V. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio.

Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, besąlygiškai patikėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, be pagrindo atmetė ir nesivadovavo policijos pareigūnų parodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.

Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Taigi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš šių veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Nagrinėjamoje byloje S. V. inkriminuojama pirmoji sudėtis, kuri atskleidžia tokius šios veikos požymius – pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnyje numatyti policijos pareigūno įgaliojimai, kurio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 18 straipsnyje numatytos policijos pareigūno bendrosios teisės, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Aptariamojo įstatymo 24 straipsnio, kuris reglamentuoja fizinės prievartos panaudojimo pagrindus, 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.

Taigi, šios Policijos veiklos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgy­vendinant policijos uždavinius, reikalauti, įstatymais pagrįstų veiksmų, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, kurie yra privalomi, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys tvirtina, kad policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, vykdė atskirą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą – įpareigoti S. V. atvykti į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymui, kadangi jis pats nuolat vengia atvykti (12, 13 b. l.). Taigi, įstatyminį pagrindą, numatytą Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti, užtikrinantį jų reikalavimo teisėtumą, policijos pareigūnai turėjo.

Toliau, policijos pareigūnų A. B. (43–44 b. l.) ir V. P. (44 b. l.) parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei šiuos jų parodymus atitinkančiais tarnybiniais pranešimais (4–5, 6–7, 8–9 b. l.) nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – S. V., policijos pareigūnams paaiškinus jo pristatymo į policijos komisariatą motyvą – protokolo surašymą, atsisakė važiuoti į komisariatą, ir nusisukęs pradėjo eiti į kitą pusę nuo pareigūnų, bandė pasišalinti, po to pareigūnų buvo perspėtas, jam nesiliovus, bandant jį sulaikyti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, laikė įtempęs rankas ir bandė atstumti policijos pareigūnus, todėl buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai ir jis pristatytas į policijos komisariatą.

Šie duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindžia S. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir leidžia pagrįstai teigti, kad S. V. suprato, jog nevykdo būtent policijos pareigūnų reikalavimo vykti į policijos komisariatą protokolo surašymui. Minėtas pareigūnų nurodymas negali būti pripažintas neteisėtu, nes abu pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokį nurodymą, ir jų veiksmai visiškai atitinka jų veiklą reglamentuojantį Policijos veiklos įstatymą. Pažymėtina, kad tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Kadangi policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo akivaizdžiai neteisėtas, nes pats S. V. apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad policijos pareigūnas jam sakė, kad jis turi vykti kartu su jais į policijos komisariatą protokolo surašymui (42 b. l.), S. V. privalėjo vykdyti policijos darbuotojų teisėtą reikalavimą ir vykti kartu su jais į komisariatą.

Taigi anksčiau aptartais liudytojų A. B. (43–44 b. l.) ir V. P. (44 b. l.) parodymais, jų tarnybiniais pranešimais (4–5, 6–7, 8–9 b. l.), iš dalies paties S. V. (42 b. l.) parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis (12, 13 b. l.), įtvirtintais administracinio teisės pažeidimo protokole (2 b. l.), įrodyta, kad S. V. 2012-09-19, apie 9.10 val. (duomenys neskelbtini), autobusų parke, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, atsisakydamas vykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, bandė pasišalinti, sulaikomas vengė sulaikymo, aktyviais veiksmais „stangdino“ rankas, bandydamas atstumti nuo savęs pareigūnus. Tokie S. V. veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje požymius.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos darytinos išvados dėl konflikto eigos, pastebėtina, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai. Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl netikėti policijos pareigūnų, kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta jokių duomenų, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu jam kenkti. Tuo labiau, kad šiuos policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir kitos bylos aplinkybės – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas (12 b. l.) ir tarnybinis pranešimas (13 b. l.). Pažymėtina, jog policijos pareigūnai – A. B. ir V. P., atvykę į S. V. darbovietę, tikslu jį pristatyti į komisariatą protokolo surašymui pagal gautą pavedimą, privalėjo vykdyti teisės aktuose įtvirtintas savo tarnybines pareigas ir pristatyti S. V., todėl turėjo ir teisę reikalauti, kad jis vyktų kartu su jais.

Dėl kitų šioje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – A. V. (42 b. l.), S. P. (42–43 b. l.), S. R. (43 b. l.), A. B. (43 b. l.) parodymų, pasisakytina, kad visi šie liudytojai patvirtina tik faktą, kad policijos pareigūnai S. V. uždėjo antrankius ir jį įsodino į policijos automobilį. Be to, vertinant šių liudytojų parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visi šie liudytojai situaciją matė iš lauko, būdami kieme, nors tiek S. V., tiek policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad konfliktinė situacija prasidėjo cecho viduje. Esant šioms aplinkybėms, šių liudytojų parodymai nelaikytini S. V. kaltę paneigiančiais duomenimis, kadangi S. V. kaltė įrodyta – A. B. (43–44 b. l.) ir V. P. (44 b. l.) parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, šiuos jų parodymus atitinkančiais tarnybiniais pranešimais (4–5, 6–7, 8–9 b. l.), bei šiuos duomenimis patvirtinančiais kitais rašytiniais įrodymais – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu (12 b. l.) ir tarnybiniu pranešimu (13 b. l.).

Remdamasis išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, netinkamai įvertinęs pareigūnų teisėto reikalavimo turinį, liudytojų parodymus, todėl S. V. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant S. V. kaltu, padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo S. V. asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į S. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl pažeidėjui skiriama straipsnio sankcijoje pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį numatyta minimali administracinė nuobauda.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį S. V., nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio, ir priimti naują nutarimą:

S. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skirti jam 300 (trijų šimtų) litų baudą.

Nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.