Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-1935-356/2022, pagal pareiškėjo P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: K. M., M. D., P. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sudarytą Mirties įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pagrindas nustatyti, kad L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos adresas buvo: (duomenys neskelbtini), o mirė išvykusi į (duomenys neskelbtini). Pateiktos gimimo liudijimų, santuokos sudarymo liudijimo kopijos patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų motina – palikėja L. D.

Utenos rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2022-04-21 pateikta informacija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta.

Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 1998 m. pareiškėjo vardu nuosavybės teise registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas įgytas santuokos su palikėja metu. Taip pat liko asmeninių daiktų, namų apyvokos daiktų.

Kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, pareiškėjas palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Šioje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po L. D. mirties. Nagrinėjamu atveju negauta duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, kad: pareiškėjas kaip pergyvenęs sutuoktinis per įstatyme numatytus 3 mėnesius įgyta subjektine paveldėjimo teise pasinaudojo, savo valią išreiškė palikimą priimdamas faktiškai, nes jis pagal savo poreikius ir galimybes naudojosi butu ir likusiais namų apyvokos daiktais, turtą prižiūrėjo kaip savą, mokėjo mokesčius. Ginčo tarp pareiškėjo ir jo vaikų, kaip įstatyminių pirmosios eilės įpėdinių, dėl palikimo priėmimo nėra, suinteresuoti asmenys po motinos mirties palikimo nepriėmė ir neprieštarauja pareiškėjo prašymui.

Ištyrus ir įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, suinteresuotiems asmenims palikimo priėmimo fakto iš esmės neginčijant, nesant duomenų, kad palikimą sudarantis turtas būtų perėjęs valstybės nuosavybėn (CK 5.62 straipsnis), yra pagrindas pripažinti, kad ištirti rašytiniai įrodymai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis) yra pakankami ir patvirtina (CPK 12, 178 straipsnis), jog pareiškėjas palikimą po L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu pareiškėjo prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263, 264, 270, 443, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.