- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- II-480-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01973-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Advokatai
- Jonas Skruzdys
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20724-2018 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis E. M. surašė R. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. liepos 7 d. 13.02 val. Vilniuje, Ukmergės g., vairuodamas motociklą Kawasaki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 60 km/h greitį, važiavo 102 km/h greičiu; įvertinus prietaiso paklaidą, nustatytą greitį viršijo 40 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20724-2018 R. J. paskyrė 120 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. pateikė skundą (b.l. 2-4), kuriame nurodo, kad toks papildomas specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti visas transporto priemones, atėmimas jam, kaip profesionalui, dirbančiam vairuotoju ir iš to gyvenančiam, turinčiam teisę vairuoti įvairių kategorijų transporto priemones, yra per griežtas. Už tokį patį pažeidimą su automobiliu, ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas reikalavimas nėra ir nebūtų taikomas. Pareiškėjo įsitikinimu, šio reikalavimo taikymas išskirtinai pradedantiesiems vairuotojams ir motociklų vairuotojams yra akivaizdi nelygybė. Vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, Konstitucinio teismo išaiškinimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais teisingos, proporcingos teisės pažeidimui nuobaudos paskyrimo, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti teisingos pusiausvyros kriterijais, pareiškėjas teigia, kad pareiškėjui be išimties taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra padaroma nepalyginamai didelė žala, nes jis netenka darbo ir pajamų šaltinio. Pareiškėjo manymu, skirdamas nuobaudą pareigūnas neįvertino nusižengimo aplinkybių, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tyčios, UAB „M.I.“ kreipimosi bei pareiškėjo asmenybės, kad jis turi apie dešimt metų vairavimo patirtį ir administracine tvarka nėra baustas, į tai, kad jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo. Patvirtina, kad padarė reikiamas išvadas dėl savo neatsakingo ir neapgalvoto vienkartinio poelgio, skubėjimo, dėl ko labai gailisi. Prašo iš dalies pakeisti skundžiamą nutarimą, taikant atėmimo vairuoti teisę tik motociklui, kaip „A“ kategorijos transporto priemonei, o ne visų kategorijų transporto priemonėms.
Per teismo posėdį pareiškėjas R. J. skundą palaikė. Paaiškino, kad visą kelią vairavo atsakingai, nes motociklas draugo, pareiškėjas asmeninio motociklo neturi ir vairavo vos ne pirmą kartą. Greitį padidino tik trumpam, lenkdamas priekyje važiavusį automobilį. Šiuo metu dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena su tėvais, iš kurių dirba tik tėvas. Vairuotojo teisių praradimas reikštų ir darbo praradimą, o paėmus nemokamas atostogas nukentėtų finansinė padėtis. Prašė panaikinti nuobaudą arba kiek įmanoma ją sušvelninti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 8-9), kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad R. J. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios, remiantis teismų praktika, galėtų ypatingai sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas praeityje buvo baustas už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą, o 2018 m. liepos 7 d. leistiną važiavimo greitį viršijo gyvenvietėje, keldamas pavojų saugiam transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Policijos nuomone, darbe susiklosčiusios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies normą. R. J., žymiai viršydamas greitį gyvenvietėje, elgėsi neatsakingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, todėl privalo prisiimti pasekmes.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 416 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Be to, pagal 416 straipsnio 7 dalies nuostatas, už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pareiškėjas neginčija padaryto administracinio nusižengimo, tačiau teigia, kad teisinis reguliavimas, kuriuo specialiosios teisės atėmimas taikomas tik tam tikrų kategorijų asmenims, neatitinka Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų proporcingumo principo kriterijų. Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad teismas, vykdydamas teisingumą, klauso tik įstatymo. Tai reiškia, kad teismas savo veikloje vadovaujasi ir privalo vadovautis galiojančiais įstatymais. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų kodekse aiškiai nurodoma, jog už aptariamą pažeidimą specialioji teisė atimama motociklų vairuotojams. Todėl pareiškėjo apeliavimas į tai, jog viršijus leistiną greitį 30-40 km/h automobiliu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įstatymas nenumato, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė vairuodamas ne automobilį, o motociklą. Pastebėtina, jog pareiškėjo minima „nelygybė“ įstatymo leidėjo nustatyta dėl to, kad vairavimo stažo neturintys vairuotojai dėl nesusiformavusių pakankamų vairavimo įgūdžių kelia didesnę grėsmę eismo saugumui, o motociklų ar sunkiasvorių transporto priemonių vairavimas, nors ir labiau įgudusių vairuotojų, kelia didesnę grėsmę dėl pačių transporto priemonių specifikos, jų kinetinių savybių ir kitų veiksnių, didinančių eismo įvykio tikimybę. Dėl motociklų vairuotojų atsakomybės atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dažniausiai jais naudojamasi kaip sezonine transporto priemone, dėl ko jų vairavimo įgūdžiai, akivaizdu, formuojasi netolygiai. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis motociklą vairavo pirmą kartą (t. y. neturi pakankamai įgūdžių), motociklui nereikia daug kelio nuvažiuoti tam, kad įsibėgėtų ir išvystytų greitį (t. y. motociklo vairavimo specifika skiriasi nuo automobilio vairavimo). Taigi, net jei pareiškėjas visą kitą laiką ir vairavo laikydamasis kelio ženklų reikalavimų, tik truputį paspaudė akceleratorių, vis tik iš karto greitis buvo viršytas mažiausiai 40 km/h, kas tik patvirtina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
Skundas argumentuojamas ir tuo, kad skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, tai, kad jo veiksmuose nebuvo piktybiškumo. Šie argumentai taip pat vertintini kritiškai. ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pareiškėjui R. J. už aptariamą administracinį nusižengimą skirta minimali bauda bei minimaliam terminui skirta administracinio poveikio priemonė. Skirdamas nuobaudą, policijos pareigūnas pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, vertino, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paskirtąją nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę laikyti nepagrįstai didelėmis nėra pagrindo.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė. Visų pirma, kaip pasisakyta aukščiau, pareiškėjui specialioji teisė atimta minimaliam terminui. Antra, pagrindo manyti, kad beveik dvigubai viršytas leistinas greitis gali būti vertinamas kaip nežymus, nėra. Priešingai, tik įvertinus paklaidą, pareiškėjo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip sunkesnis teisės pažeidimas, numatytas ANK 416 straipsnio 5 dalyje, už kurį įstatymas numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki vienerių metų. T. y. pareiškėjas viršijo leistiną greitį siekdamas maksimalią ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą ribą. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti ir neabejotiną išvadą, kad toks greičio viršijimas negali būti vertinamas kaip padarytas dėl neatsargumo, nes akivaizdu, kad pareiškėjo lenkiama transporto priemonė buvo pasiekusi pakankamai didelį greitį, jei jos lenkimui reikėjo pasiekti net 102 km/h (įvertinus paklaidą – 100 km/h) greitį.
Tokioje situacijoje švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos, administracinio poveikio priemonės taikymas ar jos netaikymas nebūtų adekvatus pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų įstatymo siekiamų tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tai, kad pareiškėjas dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, prisideda prie šeimos išlaikymo, neturi galiojančių nuobaudų, – yra įprastos, savaime suprantamos aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo švelninti minimalią nuobaudą. Jokių išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta, tad nėra ir pagrindo skirti švelnesnę nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta ir pareiškėjui paskirta bauda bei administracinio poveikio priemonė. Be to manytina, 3 mėnesių terminas nėra toks ilgas ir nebūtinai gali sąlygoti darbo vietos praradimą, o visą riziką dėl galimų pasekmių, tame tarpe finansinės padėties pablogėjimo, asmuo privalo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą.
ANK 28 straipsnio 3 dalis nustato, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Teismas nėra įstatymų leidėjas, be to bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti, ar valstybės nustatomos poveikio priemonės yra proporcingos teisės pažeidimui, todėl teismas neturi pagrindo spręsti kitaip, nei kad teisė vairuoti visas transporto priemones atimta pagrįstai ir teisėtai. Kita vertus akivaizdu, jei nagrinėjamu atveju būtų atimta teisė vairuoti tik motociklą, ši administracinio poveikio priemonė būtų niekinė ir jokio poveikio pareiškėjui nedarytų, nes, kaip nurodė pats pareiškėjas, motociklo jis paprastai nevairuoja, o vairuoja tik automobilį.
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad R. J. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20724-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.