Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2051-1015/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
1-2051-1015/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62769-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. G.
Nukentėjusysis
O. F.
Advokatai
Diana Liutvinskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2051-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62769-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui A. M.,nukentėjusiajam O. F. (O. F.), jo atstovei advokato padėjėjai Dianai Liutvinskaitei,ekspertams R. G., P. P.,vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Helenai Žemaitel, Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, jis 2017 m. lapkričio 13 d., apie 16.30 val. kelio važiuojamoje dalyje, Vilniuje, Šopeno gatvėje, ties pastatu numeris 3, po to, kai nukentėjusysis O. F. vairuodamas automobilį „Mazda CX5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, išlipęs iš automobilio priėjo prie O. F. ir stipriai jį pastūmė, dėl ko O. F. aukštielninkas griuvo ant kelio važiuojamosios dalies asfalto, tokiu būdu padarė O. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio momenkaulio lūžiu, sumušimais dešinėje momeninėje skiltyje.

Taip M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl to, kad jo veiksmai lėmė nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nurodė, kad apgailestauja dėl to, kas atsitiko. Parodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. paėmė dukrą iš choro ir važiavo namo Kauno gatve, kirto Šv. Stepono gatvę, sustojo kamštyje sukti link Halės turgaus, kalbėjosi su dukra. Besikalbant pajuto lyg smūgį, lyg mašina užgeso, tačiau mašina nebuvo užgesusi, todėl suprato, kad kažkas atsitrenkė, dukra nieko nesuprato, jis liepė jai pasėdėti, išlipo ir uždarė dureles. Išlipęs pamatė, kad kitas automobilis buvo švelniai prisilietęs, atidarė kito automobilio duris, žmogus buvo girtas, nesuprato, kad atsitrenkė, priėjo daug liudytojų. Žmogus išlipo, pradėjo žiūrėti, ar įvyko avarija, tačiau jis buvo girtas, neįmanoma buvo susikalbėti. Tada kaltinamasis pradėjo skambinti 112, atsakinėjo į klausimus, o žmogus pradėjo prašyti susitarti gražiuoju. Tuo metu jis (kaltinamasis) pamatė, kad pro šalį važiuoja policija, prašė, kad paimtų girtą žmogų, tačiau pareigūnai atsisakė. Kai baigė pokalbį su 112, žmogus vis prašė susitarti gražiuoju, nors jis vis sakė, kad negali, nes iškviesta policija, daug liudytojų, jie buvo priekyje prieš kaltinamojo mašiną, nukentėjusysis kišo jam 260 eurų, tačiau jis (kaltinamasis) pasakė, kad negali jų paimti. Tada žmogus pradėjo grasinti, kad turi daug pažįstamų. Taigi jis išbandė visus veiksmus, kad tik kaltinamasis išvažiuotų iš eismo įvykio. Nukentėjusysis pamatė, kad dukra sėdi mašinoje, priėjo, atidarė mašinos dureles. Kaltinamasis prišoko, pamatė, kad dukra verkia, todėl žmogų sulaikė, liepė laukti policijos savo mašinoje, atstūmė jį nuo savo mašinos ir pastūmė, pamatė, kaip jis paėjo atgal ir pargriuvo. Kaltinamasis ramino dukrą, atsirado tas liudytojas, dukra vėl verkia, ramino ją, atsirado kažkokia moteris, grasino, kad jis gaus, jis pradėjo keiktis, liepė laukti ant šaligatvio, tada priėjo moteris, kuri paklausė, ar reikia pagalbos, jis atsakė, kad taip, kad reikia dukrą parvežti, paskambino žmonai ir perdavė dukrą parvežti Prieš tai kaltinamasis atgaivino nukentėjusįjį, pastatė prie mašinos, o jis nusprendė važiuoti, tas liudytojas neleido jam važiuoti. Po to dar nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo, sakė, kad kaltinamasis jam iškvietė policiją dėl to, kad jis rusas, liudytojas dar jį atplėšė nuo kaltinamojo, o tada atvyko policija. Kaltinamasis paaiškino, kad nesmūgiavo nukentėjusiajam trijų smūgių kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pripažįsta, kad gal ir viršijo savo įgaliojimus, pasielgė impulsyviai, supyko, kad nukentėjusysis lindo į mašiną, kur sėdėjo dukra, todėl jis stipriai pastūmė nukentėjusįjį, dar matė, kaip jis iškėlęs rankas paėjo link mašinos ir nukrito, nurodo, kad jis pastūmė ta kryptimi, kur buvo gatvės nuolydis. Pripažįsta panaudojęs fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį – t. y. pastūmė, dėl ko jis parkrito ir susimušė galvą ir dėl to pripažįsta, kad savo veiksmais lėmė nukentėjusiojo sveikatai kilusias pasekmes.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. F. parodė, kad tą vakarą važiavo po darbo, po susitikimo, oras buvo prastas, buvo spūstis, susidūrė su kitu automobiliu. Išlipo pažiūrėti, jie su kito automobilio vairuotoju – kaltinamuoju pažįstami, nes kaltinamasis yra jo klientas, kaltinamasis agresyviai pasakė, kad išgąsdino vaiką tuo smūgiu, o jis (nukentėjusysis) norėjo pažiūrėti, ar vaikas verkia. Pasilenkė pasižiūrėti ir gavo smūgį, po ko nustojo orientuotis, neatsimena, kaip buvo atvažiavusi policija. Nurodė, kad konkrečiai pasakyti, kas įvyko, kai buvo smūgis – negali, bet prieš nukrentant smūgis buvo, į kurią vietą – negali pasakyti, ar į kaktą, veidą, galvą, po to veidą skaudėjo, lyg jis būtų buvęs muštas. Kitą dieną kreipėsi į Lazdynų ligoninę, nuvežė sesuo, nes darbe buvo neadekvatus, bet ten gydytojas jo nepriėmė, nes pasirodė neadekvatus, blogai kalbėjo, pasakė, kad jis (nukentėjusysis) girtas, bet jis nebuvo girtas, tai gali paliudyti darbuotojai ir sesuo su vyru, kurie iš nuvežė jį į ligoninę. Ten nedarė tyrimų, bet parašė, kad galvos sutrenkimas ir nukreipė į polikliniką. Kad būtų greičiau, žmona užrašė konsultacijai į Grybo gatvėje esantį sveikatos centrą, liepė gultis į ligoninę, bet ligoninėje pasakė, kad reikia tiesiog ramybės, todėl gali būti ir namuose. Po įvykio pasikeitė jo sveikata – pradėjo greičiau pavargti, negali fiziškai dirti, pradeda skaudėti galvą, reikia ilgiau galvoti, kad susiprasti. Po įvykio 2 mėnesius turėjo nedarbingumo lapelį. Paaiškino, kad įvykio metu buvo išgėręs, nustatė apie 1,5 promiles alkoholio, priimtą baudžiamąjį įsakymą dėl vairavimo neblaiviam apskundė dėl automobilio konfiskavimo, šiuo metu yra priimtas nuosprendis. Nukentėjusysis po kaltinamojo parodymų papildomai patikslino, kad tiksliai neprisimena – ar kaltinamasis jam sudavė, ar pastūmė, nes viskas vyko gretai.

Specialistė R. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtina duotą specialisto išvadą. Nurodė, kad atliekant tyrimą, fiziškai apžiūrėjo asmenį, išvadoje surašyta, ką jis pats papasakojo, daugiau nei išvadoje nurodyta, ji neprisimena. Paaiškino, kad asmens kritimo padėties apibūdinti negali, išvada padaryta iš sužalojimo pobūdžio, kai apžiūrėjo asmenį, buvo jau praėjęs laiko tarpas, jei ir buvo paviršiniai sužalojimai, jie galėjo ir išnykti – jei buvo tik patinimas, jei nebuvo kraujosrūvų. Apžiūros metu kitokių sužalojimų nebuvo nustatyta, kitokių žymių medicinos dokumentuose nebuvo užfiksuota, todėl negali pasakyti, ar buvo griūta vieną ar kelis kartus, iš to kas užfiksuota, buvo mažiausiai vienas trauminis poveikis.

Apklaustas specialistas P. P. paaiškino, kad dirba ekspertu nuo 1998 m., jo buvo paprašyta duoti konsultacinę išvadą. Paaiškino, kad išvada padaryta pagal kompiuterinės tomografijos aprašymą, nustatyta, kad buvo galvos smegenų trauma ūmi, įvyko dviejų savaičių bėgyje iki kompiuterinės tomografijos nuotraukos padarymo, tikslesnio laiko nurodyta galimybės nėra. Dėl nukentėjusiojo būklės paaiškino, kad asmens eisena sutrinka jau nuo 1,1 promilės alkoholio, tai gali turėti įtakos žmogaus griuvimui ir nuo griuvimo gali atsirasti tokio pobūdžio traumos. Nurodė, kad negali pasakyti, ar žmogus nukrito nuo girtumo, ar nuo pašalinės jėgos. Jeigu būtų, pavyzdžiui, veide sužalojimai, būtų patvirtinimas, kad buvo poveikis į veido sritį. Šiuo atveju duomenų, kad buvo suduotas smūgis, nėra. Jeigu asmuo griūna su pagreičiu, tai būna būdingi nubrozdinimai, griuvimas su pagreičiu reiškia, kad buvo pašalinė jėga, kuri turėjo įtakos kritimui. Bet jeigu nukrito tiesiai, be pašalinės jėgos, nebus tokių nubrozdinimų.

Liudytoja V. M. parodė, kad buvo įvykis, kai ji ėjo Šopeno gatve ir matė eismo įvykį, žmogus buvo nukritęs be sąmonės, jis gulėjo ant nugaros gatvėje prie automobilio, ją nuo jo skyrė dar viena eismo juosta, kažkiek laiko nejudėjo, dar ten buvo nemažai žmonių sustoję, kažkoks žmogus šaukė iškviesti greitąją, ji iškvietė. Patikslino, kad kas būtent ten įvyko – ji nematė, matė faktą - susidūrusius automobilius, viską matė akimirkomis, eidama, matė du asmenis, vienas prie savo automobilio, kitas – prie savo, jie buvo išlipę, o tada pamatė, kad vienas žmogus jau guli, todėl sustojo, tačiau detaliau kas ten įvyko, nematė, nes buvo atstumas, jos regėjimas nėra geras, be to, oro sąlygos buvo blogos, todėl tų žmonių net negali atpažinti. Patikslino, kad momento, kodėl žmogus krito, ji nematė, prieš tai, kiek matė, to žmogaus judesiai buvo nekoordinuoti, matyt buvo išgėręs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 146), liudytoja juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas N. E. parodė, kad tą dieną jis leidosi Šopeno gatve nuo stoties, pamatė auto įvykį, vyko žodinis konfliktas tarp moterų, stovinčių ant šaligatvio, ir vyro, buvo pakelta intonacija, necenzūriniai žodžiai, moterys buvo nusiteikusios priešiškai. Po to jis matė, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam su kumščiais, nukentėjusysis nukrito aukštielninkas, jis (liudytojas) išsigando, kad nukentėjusysis mirė, nuo tada viską filmavo. Paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kelio važiuojamojoje dalyje, juos (liudytojas ir eismo įvykio dalyvius) skyrė eismo juosta, kuri buvo beveik tuščia, spūstis buvo kitoje eismo juostoje, tada buvo apie 16.30 val., patemę, lijundra. Nukentėjusysis buvo išgėręs, lyg bandė tartis, jis vos stovėjo, vos lemeno, sunkiai kalbėjo, iš jo pavojaus jokio nebuvo. Nurodė, kad kaltinamasis sudavė kelis smūgius į veido sritį, gal su dešine ranka, tiksliai pasakyti negali, būtent smūgiavo, o ne pastūmė. Po smūgio, po to, kai nukentėjusysis griuvo ir buvo galvos smūgio į asfaltą garsas, kaltinamasis nuėjo į mašiną ir atsisėdo, jis (liudytojas) klausė jo, ką padarė, filmavo. Vėliau nukentėjusysis atsigavo, pasėdėjo, įlipo į savo automobilį, bandė išvažiuoti, todėl liudytojas ištraukė raktelius, kad neišvažiuotų, nukentėjusysis kažką niurnėjo po nosimi, nė vieno žodžio nėjo suprasti. Nurodė, kad jis skambino Bendrajam pagalbos centrui iš kitos moters telefono. Dėl smūgių patikslino, kad tiksliai neatsimena, ar smūgiai buvo suduoti į krūtinės sritį, veidą, buvo daugiau nei vienas smūgis – greiti keli smūgiai, greičiausiai delnu, kumščiu.

Liudytoja R. J. parodė, kad atsimena įvykį, kuriame dalyvavo kaltinamasis ir nukentėjusysis. Buvo vėlus vakaras, Kauno gatve važiuojant buvo kamštis, ji pamatė susidūrusias mašinas ir gulintį asmenį, pravažiavusi sustojo priešais pirmą automobilį, pirmoje mašinoje buvo vyras ir mergaitė. Ji paklausė, ar gali kuo padėti, mergaitė verkė, buvo išsigandusi, vyras paaiškino, kad neblaivus žmogus atsitrenkė į jį. Kiek atsimena, ji pasakė, kad gulintį žmogų reiktų įsodinti į automobilį, neatsimena, ar pats žmogus į automobilį sėdo, ar jam padėjo kaltinamasis. Liudytoja pasiūlė mergaitę parvežti namo, vyras sutiko, susiskambino su mergaitės mama ir ji parvežė mergaitę namo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja V. V. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį – ji yra neurologė, nukentėjusysis yra jos pacientas, kreipėsi dėl galvos smegenų traumos, buvo kritęs. Į ją kreipėsi praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, pablogėjus, nes triko kalba, koordinacija, buvo silpnumas, svaigimas, atlikti tyrimai, kompiuterinė tomografija, nustatyta momenkaulio lūžis, galvos kraujosruvos. Nurodė, kad pagal paaiškinimus, pacientas patyrė traumą nuo smūgio į asfaltą, buvo nedarbingas. Dėl įrašų medicinos dokumentuose nurodė, kad gali būti, jog ji suklydo nurodydama įvykio datą ar pacientas galėjo suklysti, pirminiame buvo nurodyta 13 diena, tai tikėtina, kad buvo būtent 13 diena, pacientas minėjo, kad krito vieną kartą ir pakaušiu trenkėsi į asfaltą, visi įrašai ligos istorijoje susiję su tuo pačiu įvykiu ir trauma.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad tą dieną jis važiavo nuo stoties link Spartos stotelės, būdamas kamštyje kairėje pusėje pamatė, kaip įvyko konfliktas vieno vyro su kitu, vienas žmogus buvo atsirėmęs ar atremtas prie automobilio rato, jis padarė nuotrauką ir paskambino 112. Paaiškino, kad jei neklysta, tas vienas žmogus lyg buvo be sąmonės, todėl jį kitas vyras pakėlė, tempė ir pastatė prie rato. Tuo metu buvo lietinga, tamsu, šlapia, automobilių buvo daug, buvo spūstis, nematė, ar prie šių vyrų buvo daugiau žmonių. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, K. S. juos patvirtino.

Apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad atsimena nukentėjusįjį, Kauno gatvėje buvo eismo įvykis, nukentėjusysis buvo neblaivus, automobiliu atsitrenkė į galinę kitos mašinos dalį, buvo vienas iškvietimas, kad eismo įvykis, o kitas pranešimas buvo, kad įvyko muštynės ir vyras guli be sąmonės. Paaiškino, kad kai atvyko, asmuo jau buvo atsigavęs, jie vyko į policijos komisariatą, vėliau paimtas kraujas ir buvo forminamas eismo vykis. Taip pat įvykio vietoje buvo pašalinis, ne eismo įvykyje dalyvavęs žmogus, kuris filmavo, vėliau buvo straipsnis Delfi portale, lyg ir kad neblaiviam asmeniui trenkė.

Apžiūrėjus įvykio vietą Šopeno g. 3, Vilniuje, 2017 m. gruodžio 1 d. surašytas Įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūra užfiksuojant nuotraukose (t. 1, b .l. 8-13).

Apžiūrėjus į Delfi naujienų portalą asmens, prisistačiusio Nerijus, įkeltą vaizdo įrašą https://www.delfi.lt/news/daily/crime/vilniuje-girta-avarijos-kaltininka-agresyvus-vairuotojas-patiese-vidury-gatves.d?id=76338371, 2018 m. sausio 5 d. surašytas Daiktų apžiūros protokolas; nurodyta, kad įrašo trukmė 2.35 val.; įraše matosi Vilniuje, Šopeno gatvėje, priešais pastatą numeris 1, kelio važiuojamoje atkarpoje, du stovintys automobiliai tamsios spalvos „Mazda CX-5“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos „Škoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini) Šalia tamsesnės spalvos „Mazda CX-5“ automobilio, ant asfalto, aukštielninkas, be gyvybės požymių guli vyras. Tuo metu automobilis Mazda CX-5 yra arti privažiavęs, galimai atsitrenkęs į automobilio „Škoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini) galą. Girdimas asmens, filmavusio šį įrašą, klausimas „Ką tu padarei“, o asmuo sėdintis „Škoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilyje už vairo, atsako: „filmuok, filmuok, filmuok“. Filmuojantis asmuo sako: „pažiūrėk, tu užmušei žmogų, jis tai dabar guli, galvą pratrenkei, į šitą, galvą sutrenkei į asfaltą“. Filmuojantis asmuo prieina prie gulinčio be sąmonės vyro ir delnu porą kartų pliaukštelna per pastarojo veidą, sakydamas: „kelkitės, kelkitės“. Vyras gulintis ant asfalto niekaip nereaguoja. Asmuo filmuojantis vėl prieina prie „Škoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo ir klausia: „ką tu padarei“. „Škoda Fabia“, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsako: „aš jį pastūmiau (galimai nusikeikia, kadangi tuo metu įraše pipsi)“. Filmuojantis asmuo sako: „aš viską nufilmavau“. „Škoda Fabia“ vairuotojas atsako: „gerai, tik nepabėk“. Girdimas kito asmens balsas: „skambink 112“. Filmuojantis asmuo: „jau sako moteris jau iškvietė, nepartrenkė, ne, žmonės mušėsi, muštynių metu, jo“. Toliau filmuojantis asmuo prieina prie automobilio „Mazda CX-5“ vairuotojo, jau sėdinčio už šio automobilio vairo, atidarius dureles sako: „Jūs niekur nevažiuokite dabar, policija iškviesta, jūs niekur nevažiuokite. Jūs važiuoti bandot? Nevažiuokite niekur, policija iškviesta, nevažiuokite niekur, kur jūsų vairas?“. Vėliau girdimas galimai dar vieno asmens balsas: „avarinį reikia įjungti, jūs įjunkite avarinį, negalima šitaip stovėti“. Į įvykio vietą atvažiuoja du policijos tarnybiniai automobiliai su įjungtais garso signalais ir švyturėliais, įrašas baigiasi (t. 1, b.l. 14-19; vaizdo įrašas – b. l. 201).

Apžiūrėjus garso įrašus, gautus iš Bendrojo pagalbos centro, kuriuose užfiksuoti asmenų pranešimai dėl aktualaus įvykio, 2018 m. vasario 19 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 29-32; garso įrašai – b. l. 202).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3904/2017/(01) nurodyta, kad O. F. kliniškai nustatytas dešinio momenkaulio lūžis ir sumušimo židiniai dešinėje momeninėje skiltyje, kurie padaryti vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu; sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl tokio pobūdžio sužalojimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių; sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos; O. F. sužalojimų jam padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu (b.l. 103-104).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018 m. kovo 23 d. K. S. pateikė nuotrauką, padarytą 2017 m. lapkričio 13 d., Ropeno g. 3, Vilnius (t. 1, b. l. 140, nuotrauka – b.l. 141).

Teisiamojo posėdžio metu gynyba pateikė Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0090/18, surašytą Pauliaus Petreikio, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 m., įrašytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Pateiktos išvados: 1. O. F. veide ir galvoje nėra sužalojimų, kurie padaryti suduodant smūgius Į tai nurodo medicinos dokumentai bei eksperto apžiūra – nebuvo konstatuota išorinių sužalojimų; 2. O. F. galvos trauma galėjo būti patirta griūnant, o tikslaus mechanizmo, kuria galvos vieta buvo atsitrenkta, nėra galimybių nustatyti bei kompiuterinės tomografijos duomenys nėra pakankamai informatyvūs, remiantis daktaro disertacijos „Mirtinų galvos smegenų traumų (griūvant ir krintant) klinikiniai ir teismo medicinos ypatumai“ duomenimis; 3. Galvos traumos padarymo laiko tiksliai nustatyti nėra galimybės, nes nėra fiksuoti išoriniai sužalojimai, pagal kurių makroskopinį vaizdą galėtume tai vertinti (kraujosruvų spalva, nubrozdinimai, šašo kitimai), o pagal kompiuterinės tomografijos tyrimą galvos traumos laiko intervalai nustatomi apie 2 savaičių intervale; 4. Galvos trauma galėjo įvykti iki autoįvykio datos – 2017 m. lapkričio 13 d. 16.24 val. ar po įvykio iki O. F. kreipimosi į gydymo įstaigą 2017 m. lapkričio 18 d., tiksliai nustatyti negalime, nebent, kad tai įvyko iki kompiuterinės tomografijos tyrimo; 5. O. F. nustatytas 1,9 promilės girtumas įtakojo jo koordinaciją ir to pasekoje galėjo O. F. griūti, nes nuo 1,1 promilės jau pradeda trikti eisena, o nuo 2 promilių – aiškiai sutrikusi eisena, remiantis B. M. ir kiti „Teismo medicinos pagrindai“ 2010 m. (t. 2, b. l. 57-64).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, kad jis 2017 m. lapkričio 13 d., apie 16.30 val., kelio važiuojamoje dalyje, Vilniuje, Šopeno gatvėje, ties pastatu numeris 3, po to, kai nukentėjusysis O. F. vairuodamas automobilį „Mazda CX5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kaltinamojo vairuojamo automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį, išlipęs iš automobilio kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavė nukentėjusiajam O. F. į galvos sritį, dėl ko O. F. aukštielninkas griuvo ant kelio važiuojamosios dalies asfalto ir patyrė sužalojimus - dešinio momenkaulio lūžį, sumušimus dešinėje momeninėje skiltyje.

Pirmiausia pažymėtina, kad dėl atitinkamų faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra, o būtent – kad nurodytą dieną ir laiku nukentėjusysis, būdamas neblaivus, atsitrenkė į kaltinamojo vairuoto automobilio galinę dalį, bei kad po to tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, o po to įvykio vietoje nukentėjusysis griuvo aukštielninkas (ant nugaros) ant kelio važiuojamosios dalies bei atsitrenkė galva į asfaltą. Šias aplinkybes (ar tam tikrus jų aspektus) patvirtina tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, taip pat liudytojais apklausti N. E., V. M., R. J., K. S., be to, atitinkamos aplinkybės (apie susidūrusius automobilius, faktą, kad nukentėjusysis gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir pan.) užfiksuotos ir liudytojo N. E. darytame vaizdo įraše, bei aplinkybę, kad po to nukentėjusysis buvo pasodintas prie savo automobilio, patvirtina liudytojo K. S. daryta nuotrauka. Faktas, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, konstatuotas, be kita ko, ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-443-270/2018, kuriuo O. F. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad po įvykio kitą dieną bei vėliau nukentėjusysis kreipėsi su skundais dėl savo sveikatos būklės į sveikatos priežiūros įstaigas, kur jam buvo nustatyta diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas, o vėliau, atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą, konstatuota – dešinės momeninės skilties hemoraginiai – kontuziniai židiniai, nežymi perifokalinė smegenų edema, dešinio momenkaulio lūžimas, subkompensuota, antro laipsnio, vidinė hidrocefalija. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam kliniškai nustatytas dešinio momenkaulio lūžis ir sumušimo židiniai dešinėje momeninėje skiltyje, kurie padaryti vienu trauminiu poveikiu, konstatuota, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių bei nurodyta, kad sužalojimas vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi atsižvelgiant į šiuos medicininius duomenis, specialisto išvadą, specialistų paaiškinimus, be kita ko, ir liudytoja apklaustos V. V. paaiškinimus, taip pat jau minėtus duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis minėtą įvykio dieną bei laiku neabejotinai griuvo ant žemės aukštielninkas, galva atsitrenkęs į kietą paviršių (asfaltą), medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją, teismas pripažįsta, jog nurodytos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, vertintinos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo būtent jau minėtą dieną ir laiku įvykusio nukentėjusiojo nugriuvimo ant kelio važiuojamosios dalies pasekmė, pažymėjus, be kita ko, kad jokių kitokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis būtų prieš ar po šio įvykio (iki atitinkamų sužalojimų užfiksavimo sveikatos priežiūros įstaigose) patyręs tokio pobūdžio galvos traumą, kuri galėtų būti sukėlusi minėtas pasekmes, byloje nėra. Taigi nurodyta aplinkybė taip pat vertintina kaip įrodyta.

Vis dėlto, kaip matyti iš surinktų duomenų, išsiskiria kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo N. E. parodymai tuo aspektu, kaip nukentėjusysis nugriuvo, t. y. kas būtent lėmė jo nugriuvimą (kiti liudytojai, kaip išplaukia iš jų parodymų, matė tik patį nukentėjusiojo gulėjimo faktą, o ne kas tai lėmė, o kaip išplaukia iš liudytojo N. E. parodymų, filmuoti viską jis pradėjo jau po to, kai nukentėjusysis nugriuvo).

Kaltinamasis kategoriškai neigia, kad jis būtų, kaip kad nurodyta kaltinime, kumščiu ne mažiau trijų kartų sudavęs nukentėjusiajam į galvos sritį, pripažįsta, kad supykęs dėl to, jog nukentėjusysis bandė kalbinti kaltinamojo mažą dukrą, įlindęs į kaltinamojo automobilio vidų, jį stipriai atstūmė nuo savęs link nukentėjusiojo automobilio, dėl ko nukentėjusysis paėjo atbulas ir griuvo ant nugaros. Nukentėjusysis nurodo, kad kažkoks smūgis (stiprus poveikis) jam buvo iš priekio, nes po to jis pakankamai toli nulėkė link savo automobilio ir griuvo ant nugaros, galva trenkdamasis į asfaltą; vis dėlto tikslinant aplinkybes, nukentėjusysis parodė, kad jis neatsimena, koks būtent poveikis jam buvo – ar stipriai pastūmus, ar smūgiavus, taip pat negalėjo tiksliai ir kategoriškai nurodyti, į kokią kūno dalį. Pažymėtina, kad iš esmės tokia nukentėjusiojo pozicija – netikrumas, ar jis buvo pastumtas, ar suduotas smūgis – buvo nuosekli viso proceso metu (pvz., ir pirminiame 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškime O. F. nurodė, kad kilus konfliktui su automobilio Škoda vairuotoju, pastarasis jį pastūmė arba trenkė, tiksliai negali pasakyti, dėl ko jis nukrito ir galva trenkėsi į asfaltą (t. 1, b. l. 4); taip pat analogiškai nurodė ir parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybė, kad jam buvo arba trenkta, arba jis buvo pastumtas, nurodyta ir nagrinėjant nukentėjusiojo baudžiamąją bylą, kurioje priimtas jau minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis). Savo ruožtu liudytojas N. E. parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam, o ne pastūmė. Taigi matyti, kad iš esmės kaltinimas remiasi liudytojo N. E. parodymais. Vis dėlto, teismo vertinimu, pakankamų duomenų byloje, leidžiančių pripažinti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, nėra surinkta.

Kaip minėta, aplinkybę apie tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė smūgius, parodė liudytojas N. E.. Vis dėlto nepaisant to, jog jis iš esmės buvo nuoseklus viso proceso metu, nurodydamas smūgių buvimą, kitokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip matyti iš jau nurodytos specialisto išvados, konstatuotas sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas atsitrenkiant į kietą buką paviršių – kas, sugretinus su jau minėtais duomenimis apie nukentėjusiojo griuvimą galva atsitrenkiant į asfaltą, leidžia konstatuoti, kad iš tikrųjų būtent smūgis galva į asfaltą ir lėmė jau minėtas pasekmes. Nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose neatsispindi jokie duomenys apie jo patirtus kitokius sužalojimus, galėjusius atsirasti dėl galimų kaltinamojo smūgių nukentėjusiajam (kraujosruvų, mėlynių ir pan.). Vertinant jau minėto liudytojo N. E. parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisiamojo posėdžio metu nors jis buvo kategoriškas dėl to, kad buvo būtent keli, greiti smūgiai, o ne pastūmimas, vis dėlto tiksliai ir konkrečiai nurodyti šių smūgių mechanizmo – t. y. kokiu būdu (delnu, kumščiu, kokia ranka ar pan.) bei į kurią tiksliai nukentėjusiojo kūno dalį (į krūtinės sritį, veidą ar pan.) negalėjo, nurodydamas, kad neatsimena. Taigi iš esmės ir paties nukentėjusiojo parodymai dėl minėtų smūgių negali būti pripažinti pakankamai konkrečiais, akcentuojant, kaip minėta, kad kitokių juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad kaltinime kaltinamajam inkriminuoti trys jo suduoti smūgiai. Vis dėlto, kaip minėta, nukentėjusysis buvo gana reikšmingai neblaivus (po eismo įvykio jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, kas konstatuota ir jau įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendyje, to neneigia ir nukentėjusysis), iš kaltinamojo, liudytojų (taip pat ir liudytojo N. E.) parodymų taip pat matyti, kad nukentėjusiojo koordinacija buvo sutrikusi, jis svirduliavo, taigi šiuo aspektu ne itin įtikinama atrodo galimybė kaltinamajam spėti suduoti nukentėjusiajam net tris smūgius, iki nukentėjusysis paėjo atbulas ir nukrito, juolab jau pažymint paties nukentėjusiojo parodymus, kad jis pajuto vieną smūgį ar pastūmimą, po ko iš karto ir nugriuvo aukštielninkas.

Todėl įvertinus nurodytų argumentų visumą, teismas nesiremia liudytojo N. E. parodymais dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo, atsižvelgiant tiek į jų (ypač duotų teisiamojo posėdžio metu) nepakankamą konkretumą, be to, aplinkybę, kad kitokių juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atitinkamai pripažintina, kad kaltinime M. G. inkriminuoti ne mažiau trys smūgiai nukentėjusiajam į galvos sritį nėra pagrįsti pakankamais įrodymais, dėl ko, atsižvelgiant į principą, kad visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai, ši faktinė aplinkybė nepripažintina įrodyta.

Kita vertus, kaip minėta, kaltinamasis iš esmės savo kaltę dėl to, kad būtent jo veiksmai lėmė nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, vertintinus kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, pripažino, nurodydamas, kad nukentėjusiojo kritimą nugara ant asfalto lėmė jo stiprus pastūmimas. Kaip jau minėta, nukentėjusysis parodė, kad jį kaltinamasis arba stipriai pastūmė, arba jam sudavė, po ko jis (nukentėjusysis) ir nugriuvo. Atsižvelgiant į tai, pastaroji aplinkybė pripažintina įrodyta, įvertinus, be kita ko, ir tai, jog tam neprieštarauja ir faktas, kad nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti kitokie jam padaryti sužalojimai (kraujosruvos, mėlynės ir pan.), kadangi dėl pastūmimo, net ir stipraus, išoriškai matomi pakitimai galėjo ir neatsirasti.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į jau aptartų įrodymų bei argumentų visumą, šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu į galvos sritį, patikslindamas, kad kaltinamasis nukentėjusįjį stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusysis aukštielninkas griuvo ant kelio važiuojamosios dalies asfalto. Pažymėtina, kad nurodytas kaltinimo aplinkybių tikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, kadangi būtent tokias įvykio aplinkybes (apie pastūmimą) parodė kaltinamasis ir įrodinėjo gynyba, dėl jų išsamiai pasisakinėjo, siekdami paneigti kaltinime inkriminuotą 3 smūgių sudavimo nukentėjusiajam aplinkybę. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes jų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį aspektu, teismas pripažįsta, kad M. G. veikoje yra minėto nusikaltimo objektyvieji požymiai – kaltinamasis nukentėjusįjį paveikė fiziškai, o būtent – stipriai pastūmė, dėl ko pastarasis griuvo ant kelio važiuojamosios dalies, galva atsitrenkdamas į asfaltą, kas lėmė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą (t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys). Be to, teismas vertina, kad kaltinamojo veikoje yra ir subjektyvioji pusė – netiesioginė tyčia, kadangi jis, suvokdamas, jog stipriai pastumdamas gatvės nuolydžio kryptimi nukentėjusįjį, kuris, kaip jau minėta, dėl žymaus neblaivumo buvo nekoordinuotas, svyravo eidamas ir pan. (be to, pastebėtina, duomenų kad jis būtų kėlęs realią grėsmę kaltinamajam ar kitiems asmenims, byloje nėra), nors ir nenorėjo atitinkamų sveikatos sutrikdymo pasekmių kilimo (tokių duomenų byloje nėra), vis dėlto atlikdamas minėtus veiksmus, leido joms kilti.

Taigi konstatavus, kad M. G. veikoje yra įrodyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai, jis pripažintinas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismo posėdyje kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad jie yra pasiekę susitarimą dėl žalos atlyginimo, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam ir jie prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, bei nutraukti baudžiamąjį bylą. Teismui taip pat pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas Susitaikymas ir susitarimas dėl žalos atlyginimo byloje.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl tų faktinių aplinkybių, kurios nuosprendžiu pripažintos įrodytomis, visiškai pripažino kaltę, su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo – 1000 eurų atlygino susitarimo pasirašymo metu (ką patvirtino ir nukentėjusysis), o dėl likusios žalos dalies – 3000 eurų atlyginimo, susitarė (mokėti po 1000 eurų tris mėnesius). Be to, teismui pateikti ir duomenys dėl žalos atlyginimo kitiems civiliniams ieškovams – t. y. M. G. atlygino visą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui (bylą baigiant nagrinėti teisme atlygino dalį žalos, teismui išėjus priimti nuosprendžio, pateikta informacija, kad atlyginta visa VSDFV Vilniaus skyriaus prašoma atlyginti žala).

Taigi kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos ir šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė bei susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, tokią tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo valią raštu išdėstydami pasirašytame susitarime, kurį teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir žodžiu. Kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 165), dirbantis (t. 1, b. l. 167), turi šeimą, byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam būtų būdingas atitinkamas teisės normas pažeidžiantis elgesys, dėl ko yra pagrindo manyti, jog jis ateityje nebenusikals bei laikysis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju pats baudžiamasis procesas būtų pakankama priemonė daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, įvertinti jį kaip netinkamą bei galimas tokio elgesio pasekmes. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad yra visos sąlygos kaltinamojo M. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis O. F. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 105-124), kurį patikslino (t. 2, b. l. 48-56). Patikslintu civiliniu ieškiniu jis prašė priteisti iš kaltinamojo M. G. 641,99 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidas už advokato paslaugas.

Kaip minėta, nukentėjusysis su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir pasirašė susitarimą bylą dėl civilinio ieškinio užbaigti taikos sutartimi, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. G. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam iš viso 4000 eurų žalą – 1000 eurų žalą jis jau atlygino (ką patvirtino tiek pasirašydamas susitarime nukentėjusysis, tiek ir teisiamojo posėdžio metu žodžiu), o likusią dalį – 3000 eurų M. G. įsipareigojo atlyginti per 3 mėnesius, per mėnesį sumokant po 1000 eurų. Be to, susitarime nurodyta, kad šalims žinomos šios taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo sąlygos, numatytos Civiliniame kodekse, be kita ko, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teisiamojo posėdžio metu tiek nukentėjusysis, tiek ir jo atstovė patvirtino, kad susitarime nurodyta visą susitarta atlyginti 4000 eurų žala apima visą žalą bei civiliniame ieškinyje prašomas atlyginti atstovavimo išlaidas (už advokato paslaugas).

Todėl teismas, neturėdamas pagrindo abejoti nurodyto susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, jį tvirtina, o procesą dalyje dėl nukentėjusiojo O. F. civilinio ieškinio nutraukia.

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš M. G. turtinę žalą – 608,16 eurų, nes tokia suma buvo išmokėta O. F. kaip ligos išmoka (t. 1, b. l. 36-57). Taip pat civilinį ieškinį byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens VSDF biudžetui padarytą 131,13 eurų žalą dėl nukentėjusiojo – O. F. gydymo (t. 1, b. l. 67-71).

Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, kaltinamasis savanoriškai iki nuosprendžio priėmimo atlygino minėtiems civiliniams ieškovams visą žalą, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių M. G. nutrauktini.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 153-154), kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju O. F., ir M. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo M. G. ir nukentėjusiojo O. F. 2018 m. gruodžio 4 d. pasirašytą Susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo M. G. įsipareigojo nukentėjusiajam O. F. atlyginti iš viso 4000 (keturių tūkstančių) eurų žalą: 1000 (vieną tūkstantį) eurų atlygino sutarties pasirašymo metu, ką patvirtino nukentėjusysis savo parašu, bei įsipareigojo 3000 (tris tūkstančius) eurų atlyginti per 3 (tris) mėnesius sumokant po 1000 (vieną tūkstantį) eurų. Į nurodytą žalos atlyginimo sumą įeina ir išlaidos už advokato paslaugas.

Procesą dėl nukentėjusiojo O. F. civilinio ieškinio nutraukti.

Nutraukti procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikšto civilinio ieškinio M. G. dėl 608,16 eurų turtinės žalos atlyginimo ir dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio M. G. dėl 131,13 eurų turtinės žalos atlyginimo.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti M. G., kad:

1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėja Ingrida Mikužytė