Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1405-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
2S-1405-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
Skolininkas
UAB „Nijoleta“
Kreditorius
Kęstučio
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1405-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Nijoleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonės pareiškimą skolininkui UAB „Nijoleta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonė 2010-05-04 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Nijoleta“ 8355,78 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63 Lt žyminį mokestį. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto bei piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. teismo įsakymu priteisė kreditoriui Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonei iš skolininko UAB „Nijoleta“ 8355,78 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63 Lt bylinėjimosi išlaidas. Tos pačios dienos nutartimi teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininko UAB „Nijoleta“ turtui, įskaitant ir piniginėms lėšoms, 8355,78 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad dėl pareikšto reikalavimo pobūdžio, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti (CPK 144 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Nijoleta“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad kreditorius klaidingai tvirtina, jog skola sudaro 8355,78 Lt, nes kartu su pareiškimu pateiktoje 2010-03-10 sutartyje kreditoriaus paslaugų kaina yra 6905,60 Lt. Kreditorius nepagrįstai prie nurodytos sumos priskaičiuoja ir 21 procentą PVM mokesčio, kadangi šalių susitarimu minėta mokesčio suma buvo įskaityta į sutarties kainą. Skolininkas kreditoriui 2010-05-03 sumokėjo 2450 Lt, tačiau kreditorius apie tai teismo neinformavo, todėl teismas nepagrįstai areštavo skolininko turtą 8355,78 Lt sumai. Tokiu būdu skolininko lėšos buvo areštuotos dvigubai didesnei sumai, negu iš tiesų sudaro kreditoriaus reikalavimas. Atsižvelgtina, kad skolininkas yra sąžiningas, nevengė vykdyti teisėtos prievolės kreditoriui, nesistengė pasislėpti nuo jo, nuolat bendravo tarpusavyje, geranoriškai įsipareigojo padengti likusio įsiskolinimo dalį. Skolininkas yra nuolat veikianti įmonė su didele piniginių lėšų apyvarta ir sėkmingai vykdanti verslo veiklą, todėl, įvertinus kreditoriaus reikalavimo menkumą, skolininko turto areštas nėra būtinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonė prašo skundą atmesti, nutartį palikti galioti, priteisti 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad skolininkas 2010-03-10 pateikė kreditoriui transporto užsakymą, kurį pastarasis įvykdė. Kreditorius išsiuntė skolininkui PVM sąskaitą-faktūrą 8355,78 Lt sumai apmokėti, tačiau šios sąskaitos joje nurodytu terminu skolininkas neapmokėjo, jokių pretenzijų nereiškė. 2010-05-03 skolininkas į kreditoriaus depozitinę sąskaitą pervedė dalį skolos. 2010-06-07 buvo panaikintas teismo įsakymas, kreditorius 2010-06-18 išsiuntė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Nuo skolininko yra nukentėjusių asmenų, apie įmonės vadovą internete yra daug straipsnių, todėl kreditorius turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog skolininkas gali neatsiskaityti, perleisti turtą kitiems asmenims. Skolininkas yra PVM mokėtojas, todėl argumentai dėl nepagrįstai paskaičiuoto PVM mokesčio atmestini. Skolininkas, neatsiskaitydamas su kreditoriumi, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.40 straipsnio 1 dalį, 6.59 straipsnį, 6.63 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Kreditorius Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonė kreipėsi į teismą su pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 432 straipsniu, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Viena iš tokių taisyklių yra CPK XI skyriaus 5 skirsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Apeliantas nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atskiruoju skundu ginčija, motyvuodamas tuo, kad kreditorius pareiškime nurodė neteisingą skolos dydį, dėl ko teismas nepagrįstai areštavo skolininko turtą didesnei sumai. Apeliantas taip pat nurodo, kad kreditorius nepagrįstai paskaičiavo 21 procentą PVM mokesčio, kurį šalys buvo susitarusios įskaičiuoti į sutarties kainą. Tačiau šios atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susijusios su pareiškėjo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Teismas nagrinėjamu atveju neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir pareiškimo, ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik vertina, ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo įsakymo (teismo sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti. Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis (skolininkas) yra sąžiningas, nevengia vykdyti prievolės kreditoriui, nesistengia pasislėpti nuo kreditoriaus, bendrauja su juo, geranoriškai įsipareigojo padengti likusio įsiskolinimo dalį, be to skolininkas yra sėkmingai veikianti įmonė, gaunanti pelną, todėl turto areštas nėra būtinas. Tačiau teisėjų kolegija neturi galimybės atsižvelgti į tokias apelianto nurodytas aplinkybes, nes joms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, tame skaičiuje duomenų apie savo turtinę padėtį (CPK 178 str. 1 d.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo (skolininko) atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) pagal pareikštą ieškinį (pareiškimą) konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto pareiškimo esmę ir yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymu.

Kreditoriaus Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonės prašymas priteisti 200 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą šioje proceso stadijoje nenagrinėtinas, kadangi toks prašymas iš esmės susijęs su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu (CPK 93, 98 str.), tuo tarpu nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesprendžiami ieškinio ar pareiškimo reikalavimai iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas bus analizuojamas, tiriamas ir vertinamas nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.).

Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininko valstybei priteistinos 5,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kreditoriaus Kęstučio Kubiliaus paslaugų įmonės prašymo priteisti 200 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš skolininko UAB „Nijoleta“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5 (penkis) litus 60 centų pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius