Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-473-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
1S-473-926/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38209-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Daiva Jankauskienė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
K. V.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-473-926/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38209-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. V. (toliau – K. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 91-78 netaikyti nuteistajam K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-78 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam K. V..

4. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo K. V. skundą atmetė.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis K. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nereikalauja vertinti jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, kadangi šios aplinkybės jau būna įvertintos teismo, paskyrusio nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Šiuo aspektu pažymima, kad vertinamu atveju K. V. buvo nuteistas už grasinimą padaryti nusikalstamą veiką, kas rodo, jog jo nusikaltimas iš esmės nebuvo baigtas.

5.2. Nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais nuteistasis pažymi, kad netaikydamas jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo amžių ir sveikatos būklę. Tuo tarpu nuteistasis viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra gydomas stacionariai, dėl ko, negali lankyti socialinės reabilitacijos ar kitų pataisos bei užimtumo programų. Skunde pabrėžiama, kad K. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dėl jo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės, yra praktiškai neįmanoma. Nors pagal OASys metodiką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, tačiau pati OASys metodika yra kritikuotina, kadangi visi rezultatai priklauso tik nuo to, kokie klausimai nuteistam asmeniui užduodami, todėl prieš vertinant joje užfiksuotas aplinkybes, turėtų būti patikrinama, ar asmuo suvokė tyrimo metu jam užduodamų klausimų esmę ir prasmę.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant K. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo K. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 42 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir K. V. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors skundu apygardos teismui kritikuojama OASys tyrimo metodika, teigiant, jog dėl nuteistojo sveikatos būklės ir amžiaus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra neįmanoma, tačiau sutikti su šiais nuteistojo motyvais ir jų pagrindu nesiremti OASys metodikos pagalba nustatytu K. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į OASys metodikos būdu nustatytą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, tačiau jo neišskiriant, t. y. nesuteikiant jam jokio prioriteto. Ši aplinkybė vertinama visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų plotmėje, kurių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kaip tai teisingai sprendė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, šioje jam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje vis dar nepakanka. Tuo tarpu OASys tyrimo metodikos pagrįstumas bei teisėtumas, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nevertintinas. Šis klausimas Kauno apygardos teismo kompetencijai nepriskirtinas. Tačiau, nesant minėtos tyrimo metodikos paneigiančių duomenų, jų nepateikus ir skundu, šios metodikos pagrindu nustatytu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balu teismas vadovaujasi ir juo neabejoja.

10. Pritariant tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors Įvertinus K. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, išėjęs iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma., kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui.

11. Konstatuojant šią išvadą paminėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli K. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni jo teisės pažeidimai bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl jų įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, nekvestionuotinas. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti jų egzistavimu nėra pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių pakankamumas šioje K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar abejotinas.

12. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje K. V. buvo teistas ne kartą, iš esmės vien tik už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnis). Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už grasinimą savo dukrai susidorojimu, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą kad nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, o tai jį charakterizuoja labiau neigiamai ir atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, praeityje buvę jo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia K. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skundu, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar BVK nuostatų nepažeidžia.

13. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, K. V. požiūris į praeityje buvusius jo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas pasekmes net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje teigiama linkme nepakito. Dėl nusikaltimų jis yra linkęs kaltinti aplinkinius, nesuvokia, kad pats savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie laisvės atėmimo bausmės atlikimo, teisina tiek save, tiek ir savo elgesį, yra linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, provokuojantį kitų asmenų elgesį, vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes. Šių aplinkybių visuma, įvertinus jas praeityje buvusių K. V. teistumų kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo savianalizė vis dar išlieka vienpusiška ir paviršutiniška, sau jis patinka toks, koks yra, savyje nenorėtų nieko keisti, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu paleidus K. V. į laisvę šiuo metu.

14. Abejonių tinkamu K. V. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, K. V. yra pensinio amžiaus, pataisos namuose nedirbo, išėjęs į laisvę taip pat nedirbs (skundžiasi savo sunkia sveikatos būkle), gyvens Krikščioniškojo labdaros fondo „T. N.“ įmonės (duomenys neskelbtini). Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nors šiuo metu nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau dažniau ar rečiau jis išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti savo išlaidų, jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, K. V. neturi, duomenų apie nuteistajam teikiamą finansinę pagalbą, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra. Esant šių aplinkybių visumai pagrįstai abejotina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis patenka tarp kitų teisės pažeidėjų ir leidžia laiką jų rinkimosi vietose, net ir šioje K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis teigia iki šiol turintis įvairių draugų ir pažįstamų, su jais bendraujantis, tarp draugų esant ir asocialų gyvenimo būdą vedančių asmenų, kas įvertinus nuteistojo praeityje buvusį elgesį bei jam daromą neigiamą kitų asmenų įtaką, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog netinkamų draugų pasirinkimas vis dar yra aktualus jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys, kurio eliminavimui pakankamų pastangų, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nededa. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo smurtinio elgesio rizikos mažinimą. Nors praeityje K. V. buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, o šiuo metu yra nuteistas už grasinimą atlikti smurtinio pobūdžio veiksmus savo dukros atžvilgiu, pats nuteistasis teigia, jog pavartojęs alkoholio jis tampa agresyvus, tačiau jokių jo smurtinį elgesį galinčių pažaboti pataisos programų, būdamas pataisos namuose nuteistasis nelanko, kas vėlgi leidžia pagrįstai spręsti apie nepakankamus nuteistojo veiksmus siekiant sėkmingos jo elgesio korekcijos ir tinkamo pasirengimo išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas po paskutinio jo vertinimo padidėjo 2 balais ir šiuo metu atitinka vidutinę rizikos grupę (42 balai). Ir vis tik, statinių svertinių taškų suma tesiekia 34 balus, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija vis dar yra galima ir turi būti vykdoma nuteistajam ir toliau atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę izoliuotam nuo visuomenės.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir garbus nuteistojo amžius bei jo teiginiai dėl sunkios sveikatos būklės. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, primą kartą K. V. buvo nuteistas 63 metų amžiaus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog amžius jokių kliūčių jo nusikalstamumui neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo metu jis gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Iš esmės analogiška išvada darytina ir dėl nuteistojo sveikatos būklės, kartu pažymint, jog jokių duomenų, patvirtinančių tokius nuteistojo motyvus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Ir vis tik, net ir tikint K. V. teiginiais dėl sunkios jo sveikatos būklės, vien tik šios aplinkybės egzistavimas, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysDaiva JankauskienėAušra Vingilė