- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- eAN2-109-953/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Pareiškėjas
- T. Z.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo T. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-22 nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8191-2025 (toliau – Skundžiamas nutarimas) T. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių; konfiskuotino turto – transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – t. y. 12 570 Eur. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės T. Z. paskirtos už tai, kad jis 2025-08-03, 18.40 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. Z. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą, t. y. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikyti arba konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės, kurios išieškojimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-22 nutartimi T. Z. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, tik pradedantis savarankišką gyvenimą, jo materialinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti tokią didelę sumą, pareiškėjui buvo žinomos iki nusižengimo padarymo momento, jos neatsirado staiga ir iš niekur, o taip pat priklausė išimtinai tik nuo T. Z. valios bei pastangų. Dėl to negalima vertinti, kad šios aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta, neproporcinga jo padarytam administraciniams nusižengimui ar kaip kitaip neadekvati. Pareiškėjui kilusios neigiamos pasekmės laikytinos adekvačiais padariniais jo padarytam administraciniam nusižengimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu T. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-22 nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-8191-2025 ir juo paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikyti arba konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės, kurios išieškojimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui.
4.1. Nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė bausmės (administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės) paskirtį ir proporcingumo principą, kadangi neįvertino tos aplinkybės, kad jaunam žmogui tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir žalojanti jauną, besiformuojantį asmenį. Tokios sumos konfiskavimas T. Z. reikštų ne auklėjamąją priemonę, o visišką socialinės ir ekonominės perspektyvos sunaikinimą – nemokumas, priverstinis išieškojimas, negalėjimas įsigyti būsto, gauti paskolos. Teismas formaliai pritaikė ANK 29 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 8 dalį, tačiau neatliko privalomos individualizacijos pagal ANK 34 straipsnio 1 ir 6 dalis. ANK 34 straipsnio 6 dalis aiškiai suteikia teismui pareigą ir teisę, vadovaujantis teisingo ir protingumo principais, skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta specialiosios dalies sankcijoje, taip pat – jos visiškai neskirti. LAT praktikoje pabrėžiama, kad šis straipsnis taikytinas esant išskirtinėms aplinkybėms, o jų vertinimas apima ne tik pažeidimo pobūdį, bet ir asmens turtinę padėtį, realias vykdymo galimybes, kelių lengvinančių aplinkybių visumą, kad priemonė netaptų perteklinė ir neprarastų auklėjamojo tikslo. Šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau liko neįvertinti.
4.2. Teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo „vidutinės rinkos vertės“ iš VšĮ „Emprekis“ pažymos pritaikymu, nors pats pripažino, kad „konkrečios transporto priemonės įvertinimo pažymos byloje nėra“. Teismas nepatikrino nei faktinės šio konkretaus BMW automobilio būklės (ridos, kėbulo ir agregatų nusidėvėjimo, defektų, draudiminių įvykių, techninės priežiūros istorijos), nei realios rinkos kainos konkrečiu laiko momentu (pateiktų pardavimo sutarčių, realių sandorių, nepriklausomo vertintojo išvados), o rėmėsi bazine „vidutine“ verte, papildomai dar ir su PVM, kuris apskirtai gali būti neaktualus privačiam sandoriui. Tokia vertinimo metodika neatitinka nei ANK 29 straipsnio 5 dalies tikslo - nustatyti būtent „konfiskuotino turto vertę“, o ne abstrakčią kategorinę reikšmę, nei kasacinės praktikos, pabrėžiančios individualizavimą ir proporcingumą sprendžiant dėl konfiskuotino turto ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo. Pats teismas aiškiai fiksavo, kad jokios konkrečios šio automobilio įvertinimo pažymos nėra, bet vis tiek konfiskavo visą „vidutinę“ vertę - 12 570 Eur. Tai yra esminis įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo trūkumas ir nesuderinama su pareiga poveikio priemonę individualizuoti ir su ANK 34 straipsnio 6 dalies turiniu. Teismo pasirinkimas mechaniškai sieti maksimalaus dydžio „vidutinės“ vertės konfiskavimą vien su apelianto recidyvistiniu elgesiu iš esmės paverčia ANK 34 straipsnio 6 dalį deklaratyvia ir paneigia kasacinės praktikos akcentuotą diskreciją skirti švelnesnę priemonę arba jos neskirti.
4.3. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika, jog sprendžiant dėl konfiskuotino turto (ar jo vertės) privalu vertinti daugelį veiksnių: veikos pobūdį ir sunkumą, konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje, jo kilmės ir paskirties teisėtumą, asmens asmenybę ir elgesį, turto reikšmę pažeidėjui, dėl veikos padarytą ar potencialią žalą, kitas paskirtas bausmes (nuobaudas) ir jų pakankamumą nubaudimo tikslams pasiekti, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos kriterijus redukavo iki vienintelio asmens recidyvistinio elgesio akcento, neįvertinęs nei realios turto vertės, nei jo reikšmės apeliantui, nei to, kad kartu jau paskirtos kitos priemonės (bauda, teisės vairuoti atėmimas) taip pat siekia tuos pačius tikslus. Be to, teismas nepagrįstai atmetė švelninimo (ar dalinio konfiskavimo) galimybę ir neteisingai sutapatino proporcingumo vertinimą su siekiu eliminuoti „nebaudžiamumą“. Kaip nurodyta teismų praktikoje, dalinis konfiskavimas yra teisėta ir tinkama priemonė, užtikrinanti „teisingą pusiausvyrą“ ir neeliminuojanti pačios poveikio priemonės funkcijos. Šiuos akcentus apeliantas kėlė skunde, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė į juos individualizuotų atsakymų.
4.4. Pažymi, kad net ir pripažįstant apelianto neteisėtų veiksmų sistemingumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakyti į esminį klausimą - ar šiuo konkrečiu atveju tikslų visuma (atgrasymas, auklėjimas, visuomenės apsauga) negalėtų būti pasiekta mažiau ribojančiomis priemonėmis - pavyzdžiui, daliniu (procentiniu) vertės konfiskavimu, derinamu su 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu 18 mėn., bei šios sumos išdėstymu per pagrįstą laiką. Tokios alternatyvos teisėtumą ir tinkamumą aiškiai pripažįsta tiek ANK 34 straipsnio 6 dalis, tiek skunde nurodyta kasacinė ir apygardos teismų praktika, į kurią apeliantas rėmėsi dar skunde. Teismas šių alternatyvų iš esmės nenagrinėjo ir neargumentavo, kodėl jos būtų netinkamos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos išsamiai ištirti bylos aplinkybes dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės ir būklės, netinkamai pritaikė proporcingumo ir individualizavimo principus bei nepagrįstai atsisakė vertinti švelnesnių alternatyvų, nors jos aiškiai numatytos ANK ir patvirtintos kasacinėje praktikoje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-22 nutartį bei Institucijos 2025-08-18 nutarimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto T. Z. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn patraukto T. Z. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos vertę. Be to, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, o didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti. Pažymi, kad Institucijos nuomone, reikalavimas dėl konfiskuotinos turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo išdėstymo negalėtų būti tenkintas, nes ANK nuostatos to nenumato.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl vienos T. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės, t. y. konfiskuotino turto - transporto priemonės „BMW“ - vertę atitinkančios pinigų sumos sumažinimo. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apygardos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
8. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia, be kita ko, šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis), taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK424 straipsnio 8 dalis).
9. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (toliau – ANR išrašas) matyti, kad T. Z. atžvilgiu buvo priimtas surašytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjos 2025-08-18 nutarimas Nr. 40-ANR_N-8191-2025, kuriuo jam buvo skirta 800 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių laikotarpiui bei administracinio poveikio priemonė – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 12 570 Eur, konfiskavimas.
10. Šioje byloje nustatyta, kad T. Z. padaryto nusižengimo metu vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią Z. Z. (t. 1, b. l. 7). Institucija visiškai pagrįstai sprendė, kad minėtas automobilis yra administracinio nusižengimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, bei, kad nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš T. Z. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė tokios transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 12 570 Eur su PVM ir nutarta visą šią sumą konfiskuoti iš T. Z. (t. 1, b. l. 8).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020). Kaip jau minėta, Institucija 2025-08-18, taikydama konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą, transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje pateikiama vidutinė transporto priemonės kaina. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo pateiktas specialisto atliktas konkrečios transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimas, pagrįstai konstatavo, jog Institucija įvertino konfiskuotiną transporto priemonės vertę pagal VšĮ „Emprekis“ nustatytą aptariamos vertę – 12 570 Eur, ir nusprendė būtent tokią pinigų sumą išieškoti iš T. Z. valstybės naudai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas, teikdamas skundą apygardos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų VšĮ „Emprekis“ pažymoje esančius duomenis, todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pagrindo mažinti konfiskuotino turto – automobilio „BMW“ vertę atitinkančios sumos dydį nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėtina, jog vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose, pareiga įrodyti mažesnę automobilio vertę nei nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, tenka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl atmestini skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo konkretaus automobilio faktinės būklės.
12. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti dalinį konfiskuotinos automobilio „BMW“ vertės sumos konfiskavimą, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Z. yra jauno amžiaus, jo reali turtinė padėtis yra sunki, o skirta poveikio priemonė taps objektyvia viso gyvenimo našta.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (ANR išrašo) matyti, kad T. Z. nuolat daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, asmuo per minėtą laikotarpį net 16 kartų baustas už tai, kad vairavo transporto priemones neturėdamas tam teisės, kai šios teisės niekuomet nebuvo įgijęs. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra informacijos apie didesnės dalies nuobaudų sumokėjimą (t. 1, b. l. 21-43). Pažymėtina, jog tai, kad T. Z., aiškiai žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nuolat kartoja analogiškus administracinius pažeidimus, rodo, jog nagrinėjamas pažeidimas padarytas neatsitiktinai, asmuo nedaro tinkamų išvadų, anksčiau skirtos nuobaudos jo elgesio nekeičia. Aukštesniojo teismo vertinimu, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas T. Z. atžvilgiu ir dalinis automobilio vertės konfiskavimas, išties asmeniui sudarytų nebaudžiamumo įspūdį ir jo elgesio nepakeistų. Be to, T. Z., teikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių duomenų, įrodančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
15. Apeliaciniu skundu T. Z. taip pat prašo skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „BMW“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog ANK 675 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Aukštesnysis teismas pažymi, jog minėta ANK nuostata taikoma administracinėms nuobaudoms (baudoms), o konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, taigi, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė institucija, ANK nenumato konfiskuotinos sumos mokėjimo išdėstymo. Be kita ko, kaip minėta, T. Z., teikdamas apeliacinį skundą, nepateikė jokių, jo sunkią materialinę padėtį įrodančių, objektyvių duomenų, todėl prašymas išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos mokėjimo vykdymą atmestinas.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad T. Z. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-08-18 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-09-22 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.