- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-145-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24323-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Civilinis atsakovas
- „A. Šeimyna“
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Vidas Adomaitis, Eglė Šovienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „A. šeimynos“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, 5 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigojant, bausmės vykdymo atidėjimo metu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu uždrausta lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, arba bendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką.
Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius būti namuose nuo 19 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas pilnai ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš P. M. priteista 5 822,76 eurai turtinės žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar uždarbio – subsidiariai iš įstatyminio atstovo „A. Šeimynos“ iki P. M. pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. M. ieškinys patenkintas iš dalies ir jo naudai iš P. M. priteista 1 173,56 eurai turtinės žalos atlyginimui ir 9 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, o jam neturint turto ar uždarbio – subsidiariai iš įstatyminio atstovo „A. Šeimynos“ iki P. M. pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo asmenį, tai yra 2023 m. liepos 1 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau keturis kartus kumščiu smogė nukentėjusiajam A. M. į galvą, o pastarajam parvirtus dar ne mažiau šešis kartus smogė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje dalyje srityje, tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad P. M. veika kvalifikuota tinkamai, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes parinko individualizuotą bausmę. Nustatęs, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos yra pagrįsti ir įrodyti, bei nustatęs priteistiną neturinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas sprendė, kad P. M. globėjas (rūpintojas) „A. Šeimyna“ už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.273 straipsnio 1 dalis). Šį sprendimą grindė tuo, kad nuo 2012 m. balandžio 19 d. P. M. globėju (rūpintoju) paskirta „A. Šeimyna“, įvykis įvyko kuomet jis buvo nuolatinėje globėjų (rūpintojų) priežiūroje, todėl globėjas turėjo žinoti, kur ir su kuo yra jų globotinis bei ką jis veikia.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Civilinio atsakovo A. šeimynos atstovas advokatas Gintaras Černiauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria „A. Šeimyna“ subsidiariai atsakinga už P. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendyje turtinė ir neturtinė žala priteista iš P. M., o jam neturint turto ar pajamų, iki jis sulauks pilnametystės, iš jo tuometinio įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo „A. Šeimynos“. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Atsakingų asmenų kaltė yra preziumuojama. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia tai, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai privalo įrodyti, kad nėra jų kaltės ir tai įrodę, gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės.
3.2. Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas faktinėje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas, vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti tretieji asmenys. Taip pat svarbu įvertinti vaiko amžių, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožus (paklusnumas ir pan.). Deliktinės atsakomybės prievolei konstatuoti turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų netinkamais veiksmais, bet ir už nepilnametį atsakingo asmens netinkamos priežiūros priežastinis ryšys su padaryta žala. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų (nepilnamečio tėvų) veiksmų ir žalos nėra tiesioginis, nes į jį įsiterpia ir nepilnamečio netinkami veiksmai, kurie traktuotini kaip priežastinio ryšio dalis.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino, jog „A. Šeimyna“ kaip tuometinis P. M. globėjas ir įstatyminis atstovas tėvų valdžią jo atžvilgiu įgyvendino tinkamai, nepažeidė tinkamos vaiko priežiūros pareigų. Prižiūrėjo ir auklėjo P. M. atidžiai, rūpestingai ir dėmesingai visu globos laikotarpiu, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Įvykio metu „A. Šeimyna“ nebuvo šalia ir negalėjo sukontroliuoti jo neteisėtų veiksmų. Juo labiau, kad P. M. už keleto mėnesių sukanka 18 metų, kas reiškia, kad jis pagal savo amžių yra pakankamai subrendęs, atsakingas ir pats pasirenka savo elgesio modelį tam tikroje situacijoje.
3.4. Skundo autoriaus teigimu, byloje pateiktų duomenų ir įrodymų visuma rodo, kad „A. Šeimyna“ ėmėsi visų įmanomų ir nuo jų priklausančių priemonių, kad P. M. nenusikalstų ir nedarytų jokių pažeidimų, tačiau būtent jo asmeninės savybės ir bruožai, lėmė jo nusikalstamą elgesį, kurio sukontroliuoti ir įtakoti, objektyviai nėra įmanoma. Teismas, tinkamai neįvertino, jog iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įstaigų priežiūros skyriaus 2023 m. gegužės mėn. pažymos dėl „A. Šeimyna“ teikiamos socialinės kokybės vertinimo Nr. ĮVP (toliau - Vertinimas) matyti, kad P. M. situacija per šį laikotarpį buvo vertinta tris kartus, tačiau nustatyti rizikos veiksniai nėra tiesiogiai susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą, kurie geba užtikrinti vaiko teises ir interesus. Taip pat tinkamai neįvertino byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, kuriame P. M. konstatuoti nesocializuoto elgesio sutrikimas ir psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, tai, kad jam nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai: truputį žemesni nei vidutiniai intelektiniai gebėjimai, žemas socialinis ir socialinių normų bei taisyklių laikymosi suvokimas, emocinis nebrandumas ir sutrikusi impulsų kontrolė bei tai, kad jis nėra linkęs iš anksto suplanuoti savo veiksmus ir elgesį tikėtinai įvyksiančiose situacijoje. Visa tai atskleidžia, kad „A. Šeimyna“ negalėjo kontroliuoti ir įtakoti P. M. netinkamo / nusikalstamo elgesio dar ir dėl jo amžiaus, asmeninių savybių, suvokimo ir pasaulėžiūros, kadangi jo elgesys kiekvienoje situacijoje gali skirtis ir būti neprognozuojamas ir tai niekaip nėra susiję su globėjo / rūpintojo pareigų netinkamu įgyvendinimu.
3.5. Skunde pažymima, kad dėl to, kad „A. Šeimyna“ nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo atleista nuo P. M. globėjo / rūpintojo pareigų, teismas formaliai laikė jį subsidiariai atsakingu už jo padarytą žalą. Tačiau, neįvertinta tai, kad 2024 m. lapkričio 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VVTAT) pateikė pareiškimą teismui dėl nuolatinio globėjo atleidimo nuo pareigų ir kito nuolatinio globėjo skyrimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dar iki nuosprendžio priėmimo). 2024 m. lapkričio 8 d. priimta nutartis, kuria VVTAT prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinai pavesta nepilnamečio vaiko P. M., nuolatinio rūpintojo pareigas vykdyti Kauno savivaldybės vaikų globos namams ir šie globos namai laikinai paskirti P. M., priteisto išlaikymo ir kitų gaunamų lėšų administratoriumi iki įsiteisės teismo sprendimas. Tai suponuoja išvadą, kad „A. Šeimyna“ neatlieka P. M. atstovo pagal įstatymą funkcijų ir nuolatinio globėjo / rūpintojo pareigų ir materialiai negali atsakyti už jo sukeltą / padarytą žalą, nes neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis tam pagrindas.
3.6. Skunde nurodoma, kad P. M. elgesys ir veiksmai lėmė (lemia), kad jo globa (rūpyba) „A. šeimynoje“ pasibaigė, ne dėl šeimynos veiksmų ar kaltės, todėl savaime ji negali materialiai atsakyti už jo sukeltą / padarytą žalą vien dėl to, kad veikos padarymo metu, jį globojo ir rūpinosi. Nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d., „A. Šeimyna“ negauna jokių išmokų (pajamų), susijusių su P. M. ir jų neadministruoja. Susiklosto situacija, kuomet „A. Šeimyna“ pagal teismo sprendimą materialiai turi atsakyti už P. M. sukeltą / padarytą žalą, tačiau tiesioginių išmokų (pajamų) nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momento už jį negauna. Tai reiškia, kad priteistą žalą turėtų atlyginti iš kitų globojamų vaikų gaunamų lėšų, o tai būtų nesuderinama su geriausiais globojamų vaikų interesais ir jų teisėmis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tiek civilinės atsakovės „A. Šeimyna“ atstovas, tiek prokuroras palaikė „A. Šeimyna“ atstovo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nėra ginčijamas P. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, taip pat neginčijamas ir priteistų civilinių ieškinių klausimas. Civilinės atsakovės atstovas savo apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, kad nuosprendžiu iš nuteistojo priteisus civilinius ieškinius, iki nuteistojo pilnametystės pripažinta „A. Šeimyna“ subsidiari atsakomybė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik šiuo klausimu.
7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2012 m. balandžio 19 d. P. M. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), o globėju (rūpintoju) paskirta „A. Šeimyna“(1 t., b.l.183–185) sprendė, kad P. M. globėjas (rūpintojas) „A. Šeimyna“ atsako už vaiko padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnio 1 dalis)
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas globėjų atsakomybės už nepilnamečio globotinio padarytą žalą klausimas.
9. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
10. Taigi šiuo atveju CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Jie gali būti atleisti nuo materialinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra arba nepilnamečio padarytos nusikalstamos veikos metu jie nebuvo atsakingi už jo priežiūrą.
12. Civilinio atsakovo „A. Šeimyna“ apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šiuo atveju jų kaltės dėl P. M. nusikalstama veika padarytos žalos, nėra, kadangi jie dėjo visas pastangas, savo globos pareigas atliko tinkamai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka, kad nors byloje esanti 2023 m. gegužės 10 d. „A. Šeimyna“ teikiamos socialinės globos kokybės vertinimo pažyma (2 t., b. l. 133-139) rodo, kad globėjai geba užtikrinti vaiko teises ir interesus, taip pat P. M. nustatyti tam tikri individualūs psichologiniai ypatumai, tačiau pažymėtina, kad visos šios aplinkybės nustatytos dar iki nusikalstamos veikos padarymo.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į globėjo teisme duotus parodymus, kuriuose įstatyminis P. M. atstovas P. Ž. paaiškino, kad namuose su P. M. problemų nebūna, kartais taisykles reikia priminti. Iš mokyklos gaudavo daug dėl jo skundų, dėl to, kad mokykla nemokėjo su juo dirbti, jo dideli pagalbos poreikiai, dėl ko perėjo mokytis į kitą mokyklą. Dėl įvykio tik vėliau P. M. suprato ką padarė. Anksčiau parūkyti yra bandęs, bet namuose to nedaro. Dėl alkoholio – po šio įvykio buvo dar du, kai P. M. naudojo alkoholį, prieš dvi savaites jį išgėrusį parvežė policija (2 t., b. l. 109).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. M. „A. Šeimyna“ globoja dar nuo 2011 m. lapkričio 5 d., oficialiai globėjais ši šeimyna paskirta 2012 m. balandžio 19 d., t. y. nuo tada, kai P. M. buvo 5 metai. Iki nusikalstamos veikos padarymo P. M. jų globoje buvo jau 11 metų, todėl akivaizdu, kad „A. Šeimyna“ auklėjimas ir diegiamos vertybės turėjo įtakos globotinio asmenybės susiformavimui ir jo elgesiui. Šiuo aspektu sutiktina ir su apylinkės teismo argumentais, kad nusikalstama veika buvo padaryta vasaros atostogų laikotarpiu, kada už nepilnamečius visa apimtimi yra atsakingai tėvai (globėjai), o civilinės atsakovės nurodomas argumentas, kad įvykio metu su P. M. kartu nebuvo dėl ko sukontroliuoti jo elgesio negalėjo, globėjo teisinės atsakomybės nešalina. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina nepilnamečio asmens globėjo kaltės nebuvimo fakto, todėl subsidiari globėjo civilinė atsakomybė už nepilnamečio globotinio nusikalstama veika padarytą žalą nustatyta pagrįstai.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „A. Šeimyna“ teisiškai negali atsakyti ir dėl to, kad jie atsisakė globos teisių. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu bei nuosprendžio priėmimo metu oficialiais P. M. globėjais buvo „A. Šeimyna“, todėl apylinkės teismo sprendimas pagal tuometinius faktinius duomenis yra teisiškai teisėtas ir pagrįstas. Nors globėjo pasikeitimas įtakoja ir subsidiarios atsakomybės taikymą, tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.276 straipsnio 3 dalimi, procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje buvo numatyta naikinamoji sąlyga – asmens pilnametystė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka P. M. sulaukė pilnametystės, todėl „A. Šeimyna“ teisiškai nebeturi ir pareigos atlyginti iš nuteistojo priteistos žalos.
Dėl proceso išlaidų
16. Byloje gavus civilinės atsakovės „A. Šeimyna“ atstovo apeliacinį skundą, nuteistajam 2025 m. sausio 20 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Eglė Šovienė (3 t., b. l. 18). Apygardos teisme 2025 m. kovo 12 d. gauta minėtos tarnybos patikslinta pažyma, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 291,67 Eur.
17. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta ne nuteistojo, o civilinės atsakovės „A. Šeimyna“ iniciatyva, nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, negaunantis pajamų, turi priteistų civilinių ieškinių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma iš nuteistojo nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti civilinės atsakovės „A. Šeimyna“ atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo P. M. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.