Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

2006 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2006 m. gegužės 18 d. nutarimu V. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 300 litų bauda, nes 2006 m. gegužės 15 d., apie 7 val. 30 min. kartu su R. J. žvejojo Veržės upėje su statomu tinklu ir žvejodami buvo sugavę 10 vienetų karosų ir vieną karšį. Tokiais veiksmai pažeidė Lietuvos Respublikos Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 ir 12. 2 punktus.

II.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad prašymas netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį už žvejojimą naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir tuo pažeidžiant Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12 ir 12.2 punktus. Mėgėjiškos žūklės taisyklės reglamentuoja mėgėjiškos žūklės objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjiškos žūklės organizavimo tvarką bei kitą su mėgėjiška žūkle susijusią veiklą. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, turi būti nors viena iš teisės normos dispozicijoje numatytų neteisėtų veikų - žvejojimas naudojant draudžiamus žvejybos įrankius arba draudžiamu būdu. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktasis asmuo žvejojo draudžiamu žvejybos įrankiu kaip tai numatyta Taisyklių 12.2 punkte. Draudžiami žvejybos įrankiai nurodyti Taisyklių 4.5 punkte - elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai. Iš liudytojų M. P. , V. U. , A. N. parodymų, stebėjimo akto nustatyta, kad V. G. žvejojo draudžiamu įrankiu ir tuo paneigta jo versija, kad rado žuvį sietelyje ir tik sulaikius inspektoriams pamatė, kad sietelyje buvo ir tinklas. Kaip nustatyta iš paties V. G. paaiškinimo, liudytojo W. U. paaiškinimo, jie jau rengėsi išvažiuoti žvejoti į kitą vietą, kai V. G. ir R. J. nuėjo apžiūrėti kitos žvejybos vietos. W. U. teigė, kad kita numatoma žvejybos vieta buvo apie 1,5 - 2 km. atstumu, o vieta kur ištrauktas tinklas kelių šimtų metrų atstumu. V. G. ir R. J. sulaikyti su draudžiamu žvejybos įrankiu neturėdami jokio mėgėjiškos žūklės įrankio, todėl akivaizdu, kad ruošiantis išvažiuoti iš žvejybos vietos nuspręsta ištraukti ir tinklą. V. G. žvejojimo būdas apibrėžiamas kaip šiurkštus Taisyklių pažeidimas. Teismas pripažino, kad neturi pagrindo rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti kaip įrodymais, kaltinančiais V. G. . Pareigūnas, skyręs administracinę nuobaudą, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis) ir pagrįstai V. G. patraukė administracinėn atsakomybėn. V. G. savo skundą grindžia ir procesiniais pažeidimais padarytais administracinės bylos nagrinėjimo metu - neįteiktas protokolas, nepranešta apie bylos nagrinėjimą ir byla išnagrinėtajam nedalyvaujant, nesuteikta galimybė realizuoti jam suteiktų teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje. Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo, šio dokumento nuorašas įteiktas. Nors apie bylos nagrinėjimą jam nebuvo pranešta, tačiau jis pats nurodė, kad atvyko į bylos nagrinėjimą. Iš šių aplinkybių seka, kad jo teisės nebuvo pažeistos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti klaidas, jei jos buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. skundo argumentus, neišvengiamai turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Iš apeliacinio skundo matyti, kad V. G. nesutinka su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytosiomis išvadomis ir ginčijamas teismo padarytojo įrodymų vertinimo atitikimas įstatymo nuostatoms. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas ištyrė ir išsiaiškino. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės tinkamai išdėstytos nutartyje. Byloje yra įrodymų analizė. Taigi, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, apeliantas nepateikė neginčijamų ir nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie parodytų teismo padarytojo vertinimo nenuoseklumą ir prieštaringumą. Apeliaciniame skunde teismo nutartyje padarytos išvados dėl bylos nagrinėjimo dalyko ir nutarties pagrįstumo nepaneigiamos. Todėl teismo nutartyje padaryta išvada, kad pažeidėjo veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, pripažįstama pagrįsta. Beje, apeliaciniame skunde nenurodyta naujų aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos apygardos administraciniam teismui ir būtų likusios neįvertintos.

Apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą ir klausimais susijusiais su priimtų dokumentų teisėtumu, tame tarpe, kad nepadarytas pareiškėjo teisių pažeidimas. Apeliantas teismo išvadų nepaneigia neginčijamais duomenimis, o tik pateikia jam priimtiną incidento ir dokumentų surašymo versiją. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą, V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.