- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e1-2498-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25088-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. M. 2021 m. liepos 25 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 ‰ girtumas) mušė savo brolį O. M. (O. M.), kuriam abiejų rankų kumščiais sudavė į veidą bei į kitas kūno vietas ne mažiau kaip dešimt smūgių, po to suėmė jo galvą ir trankė ją į radiatorių nenustatytą kiekį kartų, taip sukeldamas savo broliui O. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2021 m. liepos 25 d., apie 10.00 val., telefonu motina V. M. pranešė, kad ją sumušė jo brolis O. M., trenkė jai kumščiu į veidą. Jis grįžo į motinos namus, ant jos kūno sužalojimų nesimatė, tačiau motina skundėsi galvos skausmu. O. M. savo kambaryje gėrė alų, ramiai paklausė, kodėl šis taip pasielgė, O. M. pradėjo rėkti, vartodamas necenzūrinius žodžius, vijo jį iš kambario, atsistojo ir pirmas trenkė jam dešinės rankos kumščiu į kaktą, tada jis jam dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės pusės skruostą, brolis nukrito ant lovos. A. O. stūmė jį ir jis atsitrenkė į sekciją, po to vėl priėjo prie O. ir du kartus trenkė dešinės rankos kumščiu jam į kairės pusės veido sritį. Gali būti, kad po šių jo smūgių brolis nukrito ir galvą susitrenkė į radiatorių, kuris buvo prie lovos. Konflikto metu tiek jis, tiek brolis buvo girti. Po konflikto išėjo pas kaimynę. Su broliu sutaria prastai. Motina pasakojo, kad tą vakarą ją brolis sumušė dėl to, kad ji jam nedavė trijų eurų alkoholiui. Gailisi dėl to, kas įvyko (49 – 51 b. l.).
L. M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos kaimynystėje gyvena V. M., O. M. su savo sugyventine L. ir sūnus A., kai grįžta iš Vokietijos. Tarp V. M., O. M. ir jo sugyventinės nuolat vyksta konfliktai. A. M. stengiasi apginti motiną nuo O. 2021 m. liepos 25 d., apie 12 val., iš namo laiptinės išėjo O. M.. Jis šaukė, kad užmuš savo brolį A. ir priėjęs prie jos prašė iškviesti policijos pareigūnus. O. galva buvo kraujuota, jis laikė ranka sau už viršugalvio, jo abi rankos buvo kraujuotos, tačiau žaizdos nematė, nežino, iš kur bėgo kraujas. O. nebuvo praradęs sąmonės, nesiskundė, kad jam silpna, tačiau jis visą laiką buvo piktas, rėkė. Ji iškvietė pagalbą. O. buvo kieme. Į balkoną parūkyti išėjo O. brolis A., kuris rėkė, kad užmuš O., kad jį pasodins. Paklausė O. M., kodėl jis sumuštas, jis jai paaiškino, kad buvo sumuštas be priežasties. Vėliau į lauką išėjo A., kuris ginčijosi su O. Iš jų pokalbio suprato, kad O. turbūt sumušė motiną, todėl A. sumušė O. (36-37 b. l.).
L. O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena jo asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su motina V. M.. 2021 m. liepos 25 d., apie 13.00 val., į namus atėjo jo brolis A. M.. Tuo metu jis sėdėjo savo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Priėjęs brolis pasakė, kad jį užmuš ir pradėjo kumščiais mušti per veidą ir į įvairias kūno vietas. Buvo suduota ne mažiau 10 kartų. Jam skaudėjo. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Gynėsi nuo smūgių, tuo metu brolis paėmė jį už galvos ir kelis kartus trenkė galvą į radiatorių, nuo smūgių jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Liepė broliui išeiti iš kambario, A. išėjo. Jis jautė stiprų skausmą galvos bei veido srityje, todėl nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad ji jam duotų telefoną paskambinti į policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko (30-21 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. liepos 25 d., 14.25 val., užfiksuotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. M. kelis kartus rankų kumščiais trenkė savo neblaiviam broliui O. M. per veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (8-9 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta (12-18 b. l.).
Savarankiško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta O. M. ant kairės akies esanti mėlynė ir ant viršugalvio esantis sužalojimas. Padarytos fotonuotraukos pridėtos prie protokolo (29-33 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu smurtaudamas prieš savo brolį O. M. sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino smūgiavęs O. M. į kairės pusės veido sritį. O. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, dėl tokių brolio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Liudytoja M. D. patvirtino mačiusi O. M. sužalotą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, atliktų veiksmų lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y., suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje nustatyta, kad A. M. ir O. M. yra broliai. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (88 b. l.).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2021 m. liepos 25 d., 14.24 val., A. M. nustatytas 2,25 ‰ girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą leidžia daryti byloje įrodytų kaltinamojo veiksmų pobūdis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies nustatytą bausmės rūšį – areštą.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, 30 parų arešto bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
A. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad A. M. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba ir gauna nuolatines pajamas. Teismo vertinimu, neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai ir bausmės vykdymo atidėjimas bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo darbo pobūdį, teismo vertinimu šiuo atveju nėra tikslinga kaltinamajam A. M. skirti intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, teismo vertinimu, A. M. tikslinga skirti pareigas, padėsiančias įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirti pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
A. M. 2021 m. liepos 25 d., 13.15 val., - 2021 m. liepos 26 d., 15.29 val., buvo laikinai sulaikytas. Panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintinos. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas A. M..
Civilinis ieškinys byloje nėra pateiktas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę –.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);
2) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į arešto bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 25 d., 13.15 val., iki 2021 m. liepos 26 d., 15.29 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. M..
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.