- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- 1-19-762/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- E. D., V. K., J. Š., I. Ž.
- Kaltinamasis
- B. Ž.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, senatvės pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. Ž., 2018 m. gruodžio 1 d. apie 19.20 val., Rokiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 24-ajame kilometre, vairuodama automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18, 157 punktus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui bei sudarydama kliūtį jų eismui, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz 312“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. B. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz 312“ keleiviams: J. Š. dėl muštinės žaizdos su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, V. K. dėl nosies kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. Ž. dėl muštinės žaizdos dešinėje blauzdoje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir E. D. dėl muštinės apatinės lūpos žaizdos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji B. Ž. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, tai yra 2018 m. gruodžio 1 d. apie 19 val. su savo automobiliu „BMW X3“ važiavo į Rokiškio miestą. Tuo metu buvo prietema, ant kelio buvo pasnigę, nors kelio žymėjimas matėsi. Vairavo labai atsargiai. Artėdama prie sankryžos ir ketindama sukti link Rokiškio, tai yra iš pagrindinio kelio į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, priartėjo prie priešpriešinės eismo juostas skiriančios juostos ir prie jos sustojo, nes panašiai 50-60 metrų atstumu matė priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesas. Pamena, kad ją tuo metu dar pralenkė dvi „furos“. Jai pasirodė, kad iš priekio automobilis link jos judėjo labai greitai. Jai sustojus jos automobilis jau buvo pasisukęs apie 30 laipsnių kampu link ašinės priešpriešines eismo juostas skiriančios linijos, tačiau jos nepervažiavo. Kelio žymėjimai matėsi. Priešais atvažiuojančiam automobiliui prie jos iš priekio priartėjus pajuto stiprų smūgį į jos automobilio priekį. Jos automobilyje iššovė saugos oro pagalvė ir nuo smūgio automobilį apsuko. Jai buvo šokas. Matė, kad į jos automobilį atsitrenkė „Mercedes“ markės mikro autobusas. Iki kol atvyko policija ji su niekuo nebendravo. Atvykusi greitoji jai suteikė pagalbą, nes jai viskas skaudėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė taip kaip viskas įvyko. Policija jai surašė protokolą, kurį ji pasirašė labai neskaitydama, nes dėl blogos savijautos norėjo greičiau namo. Mananti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra į ją atsitrenkęs „Mercedes“ markės autobuso vairuotojas, nes važiavo per greitai ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur ji stovėjo laukdama kol jis pravažiuos. Jo eismo juosta buvo pakankami siaura ir užpustyta sniego, todėl jis ir galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Kai susižinojo, kad jai iškelta byla dėl eismo įvykio sukėlimo skambino nukentėjusiesiems ir bandė tartis dėl taikaus situacijos išsprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teismo nuomone jos kaltė yra visiškai įrodyta žemiau dėstomais įrodymais, argumentais ir motyvais:
Nukentėjusiojo V. K. parodymais. Jis parodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. po 19 val. kaip keleivis vyko iš Daugpilyje vykusių karate varžybų į namus į (duomenys neskelbtini). Jį bei kitus varžybų dalyvius vežė nuomotas mikro autobusas. Kadangi buvo pavargęs, todėl snaudė. Staiga pajuto smūgį ir trenksmą bei besisukančią jų transporto priemonę. Nuo smūgio jo veidas trenkėsi į priekinės sėdynės atlošą. Po smūgio juos vežęs mikro autobusas sustojo. Pajuto skausmą veide, jam kraujavo nosis. Atsidarius duris ir išlipus iš autobuso pamatė, kad jų autobuso priekis sudaužytas bei netoliese stovėjo kitas automobilis su sudaužyta priekine - šonine dalimi. Iš eismo įvykio aplinkybių susidarė vaizdą, kad jų tiesiai važiuojančio autobuso nepraleido norėjęs pasukti į kairę automobilis. Prieš smūgį nepajuto, kad jų važiavęs autobusas butų manevravęs, todėl sprendžia, kad jis važiavo tiesiai. Tuo metu lauke snigo šlapiu sniegu, vairavimo sąlygos buvo prastos. Kai atvyko greitoji ir jam suteikė pagalbą buvo nustatyta, kad jam sulaužytas nosies kaulas.
Nukentėjusiosios J. Š. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną ir laiku su mikroautobusu vyko iš Daugpilyje vykusių varžybų į (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo autobuso antroje keleivių eilėje ir šnekučiavosi su bendrakeleiviais, kelio nestebėjo, tačiau pastebėjo, kad kelio ženklai rodė, kad netoli yra Rokiškio miestas, matėsi kelio juostų ženklinimas. Autobuso važiavimas buvo tolygus, tik kažkuriuo metu staiga pajuto staigų tolygų stabdymą ir trenksmą. Nuo smūgio autobusas pasviro ir atrodė tuoj versis, tačiau vėl atstotojo ant ratų. Nuo smūgio ji iškrito iš savo kėdės ir į priešpriešais esančią sėdynę susimušė savo koją. Pastebėjo, kad nuo smūgio kiti autobuso keleiviai „skrido“ į priekį. Kai jų autobusas sustojo buvo panika, kažkas pasakė, kad kraujuoja, visi lipo į lauką. Matėsi, kad kelio danga buvo šlapia, bet ant kelio dangos sniego lyg ir nematė, kelio žymėjimo juostos matėsi. Po kažkurio laiko atvyko greitoji pagalbą ir ją bei kitus nuvežė į ligoninę. Sužalota koja jai ilgai negijo, liekamuosius reiškinius (dilgligė) jaučia iki šiol. Po kažkurio laiko jai skambino kaltinamoji, jos atsiprašė dėl sukelto įvykio, teiravosi apie galimybę atlyginti žalą ir žalos dydį.
Nukentėjusiosios I. Ž. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną mikroautobusu vyko iš Daugpilio miesto į namus. Ji sėdėjo už autobuso vairuotojo, lauke buvo jau tamsu, o kelio tiesiogiai nestebėjo. Matė tik tai, kad lauke snigo, kelio pakraščiai buvo apsnigti, vairavimo sąlygos nebuvo geros, o vairuotojas važiavo lėčiau nei įprasta. Važiuojant staiga pajuto stiprų stabdymą ir smūgį nuo ko autobusas pasviro į kairę, o po to vėl atsistojo ant ratų ir sustojo. Tuomet visi važiavę autobusu išlipo iš autobuso. Ji apramino kartu važiavusius vaikus, kad neverktų. Jai pačiai buvo sumušta koja kai nuo smūgio ji griuvo į priekį. Apžiūrint po eismo įvykio apgadintus automobilius priėjusios vyresnio amžiaus moteries paklausus kaip atsitiko įvykis, ji sakė, kad „galvojau, jog prašoksiu, bet nespėjau“. Tuomet suprato, kad ši moteris vairavo automobilį su kuriuo jie susidūrė. Atvykus greitajai pagalbai nuvyko į ligoninę, kur matė tą pačią moterį (kaltinamąją) ir girdėjo, kai ji kalbėdama su broliu taip pat sakė, kad „galvojau, kad spėsiu prašokti“. Po pusės metų jai skambino kaltinamoji, kuri siūlė susitaikyti, tačiau vėliau nebepaskambino.
Nukentėjusiosios E. D. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną apie 19 val. po varžybų važiavo iš Daugpilio į (duomenys neskelbtini). Autobuse važiavo ir daugiau vaikų bei suaugusiųjų. Ji sėdėdama viduryje autobuso keleivio vietoje snūduriavo ir kelio nestebėjo. Pabudo nuo staigaus lygaus stabdymo. Tuo pat metu įvyko smūgis nuo ko ji galva trenkėsi į priekinę sėdynę. Nuo smūgio autobusas susvyravo, tačiau po to vėl atsistojo ant ratų. Išlipus iš autobuso suprato, kad įvyko avarija. Matė netoliese stovintį kitą automobilį. Tiek jų autobuso, tiek minėto automobilio priekinės dalys buvo apgadintos. Matė, kad lauke ant kelio buvo šiek tiek pasnigta. Nuo smūgio galva į sėdynę jai buvo kiaurai prakirsta lūpa, kuri kraujavo, todėl su sniegu bandė stabdyti kraujavimą. Neužilgo į įvykio vietą atvažiavo greitoji pagalba bei policija. Ją pristačius į ligoninę jai susiuvo lūpos žaizdą. Po šio įvykio grįžtant namo ir aptariant įvykusio eismo įvykio detales I. Ž. pasakojo, kad kito automobilio vairuotoja B. sakė, kad jos automobilio padangos geros ir galvojo, jog spės prašokti. Visi dalyvavę įvykyje suprato, kad dėl šio įvykio kaltas kitas automobilis ir net nebuvo abejonių, kad galėjo būti kitaip.
Liudytojo A. B. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną jis vairavo mikroautobusą, kuriuo važiavo iš Daugpilio miesto į Panevėžį. Tuomet lauke buvo tamsus metas, apie 19.15 val.. Šviežiai snigo, tačiau kelio danga buvo normali, krentantis sniegas tirpo ir kelio ženklinimo neužstojo. Važiuojant keliu pro sankryžą į Rokiškio miestą jis važiavo pagrindiniu keliu tiesiai. Jo greitis galėjo būti apie 60-70 km/h. Kiek pamena jo judėjimo kryptimi buvo viena eismo juosta, o priešpriešinėje pusėje eismo juosta bei kelio išplatėjimas su antra eismo juosta. Minėtoje sankryžoje pamatė priešpriešais automobilio šviesas, kuris buvo pristabdęs prie sankryžos ir ketindamas sukti į kairę. Kuomet jam iki sankryžos liko apie 10-15 metrų jam dar atrodė, kad šis automobilis stovėjo, tačiau jam iki šio automobilio likus 2-3 metrams minėtas automobilis prieš pat jį pasuko į kairę, tai yra įvažiavo į jo eismo juostą. Jis dar bandė išvengti susidūrimo, stabdė ir vairą šiek tiek pasuko į dešinę, tačiau kontakto išvengti nepavyko, automobiliai susitrenkė nuo ko jis dar trenkėsi į šalikelėje esantį stulpelį su kelio ženklu ir jo vairuojamas mikroautobusas tapo nevaldomas ir slysdamas vėl atsirado ant kelio. Yra tvirtai įsitikinęs, kad važiavo savo eismo juosta, pats yra vairuotojas, pro Rokiškį važiuoja dažnai ir žino eismo juostų išsidėstymą. Eismo įvykio metu jis pats buvo užsisegęs saugos diržą, tačiau keleiviams šiame autobuse saugos diržai nėra įrengti.
Liudytojos L. S. parodymais. Ji parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio. Kuomet nukentėjusiesiems buvo nustatyti sveikatos sutrikdymo mastai ji 2019 m. balandžio mėn. buvo pasikvietusi pirmai apklausai įtariamąją B. Ž.. Tuo metu B. Ž. atsisakė duoti parodymus motyvuodama, kad nori susipažinti su bylos medžiaga, taip pat prašė nukentėjusiųjų kontaktinių duomenų, nes norėjo su nukentėjusiaisiais susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo. Vėliau tyrimo metu kažkas iš nukentėjusiųjų buvo minėjęs, kad jiems skambino B. Ž. dėl žalos atlyginimo. Kuomet 2019 m. lapkričio 12 d. ji pasikvietė B. Ž. apklausai tuomet jos parodymai iki tol fiksuoti byloje iš esmės pasikeitė. Ji neigė savo kaltę dėl eismo įvykio.
Eismo įvykio vietos schema ir jos priedais, kuriose nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 1 d. 19.20 val. Rokiškio r. sav., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, 23,88 kilometre užfiksuotos įvykusio eismo įvykio aplinkybės. Užfiksuota, kad automobilis „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kelio dešinėje pusėje žiūrint Panevėžio kryptimi pasisukęs priekiu į eismo kryptis skiriančią juostą (nuo dešinės kelio važiuojamos dalies krašto iki priekinio dešinės pusės rato atstumas yra 5,1 m., nuo galinio dešinės pusės rato iki važiuojamos dalies krašto atstumas yra 2,5 m.). Automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)stovi viduryje prieš automobilį „Mercedes Benz 312“ žiūrint Panevėžio kryptimi priekinė dalimi nukreipta lik Daugpilio (nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki dešinio važiuojamos dalies krašto atstumas yra 7,1 m., nuo galinio rato ašies iki važiuojamos dalies krašto 6,1 m.) Nuo automobilio Mercedes Benz 312 kairės pusės priekinio rato ašies iki automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato ašies atstumas yra 21,3m. Automobiliui „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta (sudaužyta) visa priekinė dalis. Automobiliui „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta (sudaužyta) taip pat priekinė dalis didesne dalimi kairėje pusėje. Pagal transporto priemonių duomenis jos nustatyta tvarka buvo įregistruotos, automobiliams buvo atlikta techninė apžiūra, abi transporto priemonės buvo draustos (t. 1, b. l. 20-38)
Pažymoje apie Hidrometeorologines sąlygas nurodoma, kad artimiausios nuo eismo įvykio vietos automatinės meteorologijos stoties, esančios Parokiškės k., Rokiškio r., duomenimis 2018 m. gruodžio 1 d. 19 val. buvo -7,7 laipsniai šalčio, vėjas pietryčių 1,6m/s, didžiausias greitis 4,5 m/s, nuo 11.30 iki 18.50 val. silpnai snigo, kritulių išmatuota 1,7 mm, vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje buvo 1cm. (t. 1, b. l. 133)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 325/2019(05), kurioje nurodoma, kad V. K. nustatytas nosies kaulų lūžis. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 148)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 346/2019 (05), kurioje nurodoma, kad J. Š. nustatyta muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje. Nustatytas sužalojimas sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir laikoma, kad J. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 155-156)
Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 334/2019 (05), kurioje nurodoma, kad I. Ž. nustatyta muštinė žaizda kairėje blauzdoje. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 163)
Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 326/2019 (05) ir Nr. pG 739/2019 (05), kuriose nurodoma, kad E. D. nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda, sugijusi randu. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 165, 173-174)
Lietuvos teismo ekspertizės centro (eismo įvykio) ekspertizės aktu Nr. 11-2295(19), kuriame pateikiama išvada, kad prieš pat susidūrimą automobilis „Mercedes Benz 312“ važiavo tikėtina 55km/h greičiu, o automobilis „BMW“ - tikėtina 12 km/h greičiu. Pagal ekspertizės akte pavaizduotą transporto priemonių išsidėstymą kelyje eismo įvykio metu (schema Nr.5) matyti, kad automobilis „BMW“ sukdamas į kairę buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir pasisukęs kampu daromo posūkio kreivės kryptimi, o automobilis „Mercedes Benz 312“ judėjo savo eismo juosta tiesiai arčiau dešinio kelkraščio. Pateikiama išvada, kad automobilio „Mercedes Benz 312“ vairuotojas A. B. susidariusioje kelio eismo situacijoje važiuodamas nustatytu 55 km/h greičiu ir automobiliui „BMW“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su kairio posūkio kreive važiuojančiu automobiliu “BMW”. Susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio “BMW” vairuotojai B. Ž., prieš atliekant kairiojo posūkio manevrą sustojus ir davus kelią priešinga kryptimi artėjusiam automobiliui „Mercedes Benz 312“, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Automobilio „BMW“ vairuotojos B. Ž. veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz 312“, dėl ko sudarė kliūtį šio automobilio vairuotojui bei susidūrė su jo vairuojama transporto priemone, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. (t. 2, b. l. 33-40)
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertizės akte Nr. 11-2295(19) išvadas pateikęs ekspertas M. M., kuris iš esmės nurodė, kad modeliuojant eismo įvykio situaciją buvo atsižvelgta į tai, kad automobilis „Mercedes Benz 312“ po kontakto su kitu automobiliu kliudė ženklą. Suvedus į programą esamus duomenis gavosi, kad automobilis „BMW“ lėtai judėjo ir darydamas posūkį įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o automobilis „Mercedes Benz 312“ važiuodamas tiesiai savo eismo juosta trenkėsi į jo eismo juostą įvažiavusį automobilį „BMW“.
Kaltinamoji pateikė jos iniciatyva atliktos UAB „Impulsana“ eksperto išvadą Nr. MV 2020-19, kurioje pateikiama išvada, kad pagal bylos medžiagą negalima objektyviai nustatyti, kurioje vietoje kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, susidūrė automobiliai „BMW X Serie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. gruodžio 1 d. apie 19.20 val., Rokiškio r., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 29 kilometre, metu. Pateikiama išvada, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „BMW X Serie“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos B. Ž. veiksmai. (t. 2, b. l. 161-177)
Teismo posėdžio metu buvo apklaustas ekspertizės akte Nr. MV 2020-19 išvadas pateikęs ekspertas V. M.. Jis nurodė, kad nesant žinomos tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, kas yra ir nagrinėjamu atveju, atliekant eismo įvykio tyrimą programoje reikia užduoti tikėtiną susidūrimo vietą, o programa, į ją suvedus atitinkamo eismo duomenis, ieško eismo įvykio derinio. Nagrinėjamu atveju nebuvo duomenų kur tiksliai susidūrė transporto priemonės, todėl buvo užduota transporto priemonių pozicija prieš eismo įvykį modeliuojant taip, kad prieš darydamas posūkį automobilis „BMW“ stovėjo savo eismo juostoje, o automobilis „Mercedes Benz 312“ važiuodamas priešinga eismo juosta atsitrenkė į automobilį „BMW“ ir po smūgio automobilis „Mercedes Benz 312“ judėdamas kliudė šalikelėje esantį kelio ženklo stulpelį. Šiuo atveju programa apskaičiavo, kad po užduotos situacijos automobiliai atsidūrė tose pačiose vietose kaip ir pavaizduota eismo įvykio schemoje. Ekspertas taip pat nurodė, kad tikėtina, kad programai uždavus ir kitą, artimą esamai, transporto priemonių susidūrimo vietą, galima gauti duomenis apie transporto priemonių poziciją po eismo įvykio tose pačiose pozicijose kaip pavaizduota eismo įvykio schemoje.
Iš byloje surinktų dokumentų taip pat žinoma, kad nesant pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. gruodžio 1 d. 23.15 val. B. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2018 m. gruodžio 1 d. 19.20 val. Rokiškio r., Parokiškės k., kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, 23,88 kilometre vairuodama automobilį „BMW“ ir sankryžoje, pagrindiniame kelyje sukdama į kairę nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio dėl ko automobiliai susidūrė. Šis administracinio nusižengimo protokolas B. Ž. buvo tą pačią dieną įteiktas pasirašytinai, jai išaiškintos procesinės teisės. Ji protokole nurodė, kad su nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi ir po šiuo paaiškinimu pasirašė (t. 1, b. l. 16-17). Vėliau, tai yra pradėjus ikiteisminį tyrimą, pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta (t. 2, b. l. 98-99).
Atliekant pirminį eismo įvykio tyrimą B. Ž. 2018 m. gruodžio 1 d. taip pat pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. apie 19.20 val. Rokiškio r., Parokiškės k., kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, vairuodama automobilį „BMW“, važiuodama nuo Panevėžio m. pusės į Rokiškio m. ir pagrindiniame kelyje, sankryžoje sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančio automobilio (t. 2, b. l. 85).
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, kuriuos teismas laiko įrodymais, laikytina nustatytu ir ginčo dėl to nėra, kad nagrinėjamu atveju automobilis (mikroautobusas) „Mercedes Benz 312“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. B., kuris vežė keleivius - J. Š., V. K., I. Ž., E. D. bei kitus asmenis važiavo keliu Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, Panevėžio m. kryptimi. Tuo tarpu automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas B. Ž. taip pat važiavo keliu Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys, Daugpilio m. kryptimi. Kelio Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys 24 kilometre (tiksliau 23,88 kilometre) kelio sankryžoje į Rokiškio miestą B. Ž. ketino sukti į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią vedantį tiesiai, o A. B. tuo tarpu važiavo tiesiai pagrindiniu keliu.
Byloje kaltinamoji nepripažindama savo kaltės nurodo, kad vairuodama automobilį „BMW“ ir ketindama sukti į kairę stovėjo savo eismo juostoje ir matydama priešais atvažiuojantį automobilį laukė, kol šis automobilis (vairuojamas A. B.) savo eismo juosta pravažiuos ir ji galės atlikti posūkio manevrą, tačiau šis automobilis važiavo priešpriešine, tai yra jos eismo juosta ir trenkėsi į jos stovintį automobilį. Tuo tarpu liudytoju apklaustas automobilio „Mercedes Benz 312“ vairuotojas A. B. nurodo priešingas aplinkybes, tai yra, kad vairuodamas mikroautobusą „Mercedes Benz 312“ su keleiviais ir važiuodamas iš Daugpilio į Panevėžį pro sankryžą į Rokiškio miestą važiavo tiesiai. Nors kelio danga ir buvo šlapia, snyguriavo, tačiau kelio žymėjimas buvo aiškiai matomas, jis važiavo savo eismo juosta ir pravažiuojant sankryžą į Rokiškio miestą, jam užkirto kelią automobilis „BMW“, kuris darė posūkį į kairę ir kirto jo eismo juostą.
Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis vidiniu įsitikinimu paremtu byloje ištirtais įrodymais, tiki ir remiasi liudytojo A. B. nurodytomis aplinkybėmis dėl eismo įvykio aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma liudytojo A. B. parodymus patvirtina eismo įvykio metu užfiksuoti duomenys bei eismo įvykio ekspertizės akto Nr. 11-2295(19) išvados. Šiose išvadose nurodyti teiginiai sutampa su liudytojo A. B. duotais parodymais, tai yra, kad prieš eismo įvykį automobilis „Mercedes Benz 312“ judėjo savo eismo juosta tiesiai arčiau dešinio kelkraščio, o tuo tarpu automobilis „BMW“ sukdamas į kairę buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir pasisukęs kampu daromo posūkio kreivės kryptimi, ir automobilio „Mercedes Benz 312“ vairuotojas A. B. stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su kairio posūkio kreive važiuojančiu automobiliu “BMW”.
Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios užsakymu atlikto ekspertizės akto Nr. MV 2020-19 išvadose nurodoma, kad objektyviai negalima nustatyti, kurioje vietoje kelio išilginių ir skersinių matmenų atžvilgiu, susidūrė automobiliai „BMW“ ir „Mercedes Benz 312“, ir, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „BMW“, vairuotojos B. Ž. veiksmai, tačiau, kaip minėta, teismas įvertinęs tiek eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis, tiek įvertinęs visą kitą bylos medžiagą daro išvadą, kad būtent vairuotojos B. Ž. veiksmai jai darant posūkio manevrą ir įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ekspertas V. M. modeliuodamas eismo įvykio situaciją pats sumodeliavo tikėtiną susidūrimo vietą ir iš to padarė išvadą, kad eismo įvykis (susidūrimo taškas) galėjo būti ir B. Ž. važiavimo eismo juostoje, tai yra vairuotojui A. B. važiuojant priešpriešine eismo juosta.
Teismas atmeta eksperto V. M. nurodytą automobilių susidūrimo vietos aplinkybę kaip nepagrįstą dar ir dėl to, nes iš jo sumodeliuotos eismo įvykio schemos (3-4 pav. (t. 2, b. l. 171) matyti, kad automobilio „Mercedes Benz 312“ pozicija yra priešpriešinėje eismo juostoje ir šiek tiek pakreipta į dešinę, kas prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, tai yra, kad A. B. važiavimo tiesiai ir iki pat susidūrimo momento nekeitė judėjimo krypties. Be to, sumodeliuota automobilio „BMW“ pozicija sankryžos atžvilgiu yra iš esmės jau sankryžos pabaigoje, o ne prieš sankryžą, ar sankryžos viduryje ir mažai tikėtina, kad esant tokiai automobilio „BMW“ pozicijai įprastomis sąlygomis jis būtų įvažiavęs į sankryžą. Kai tuo tarpu ekspertizės akte Nr. 11-2295(19) sumodeliuotoje eismo įvykio schemoje (5-6 pav.) (t. 2, b. l. 38) automobilio „BMW“ pozicija pavaizduota daranti posūkio manevrą ir sankryžoje įvažiuojanti į šalutinio kelio savo eismo juostą, kas atitinka įprastą transporto priemonių judėjimą.
Atmesdamas eksperto V. M. sumodeliuotą eismo įvykio situaciją teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek vieno, tiek kito ekspertizių akto išvadose nurodoma, kad automobilis „BMW“ eismo įvykio metu jau buvo pasisukęs kampu daromo posūkio kryptimi. Teismo nuomone tai rodo, kad automobilis „BMW“ jau buvo pradėjęs daryti posūkio manevrą ir tai patvirtina aplinkybę, kad buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Darytina išvada, kad priešingu atveju ir esant įprastoms eismo sąlygoms į kairę ketinantis sukti automobilis turėtų būti sustojęs tiesia judėjimo kryptimi ir tik praleidęs priešine eismo juosta važiuojančius automobilius, pradėtų daryti posūkio manevrą.
Atmetant daromą prielaidą dėl automobilio „Mercedes Benz 312“ judėjimo priešine eismo juosta atsižvelgtina ir į tai, kad eismo įvykis įvyko nors ir tamsiu metu, tačiau šiek tiek po 19 val., kuomet eismo sąlygos dar yra pakankamai intensyvios, be to ir pati kaltinamoji nurodė, kad jai artėjant prie sankryžos ją pralenkė du vilkikai, todėl neįtikėtina, kad vairuotojo praktika užsiimantis, tai yra patyręs vairuotojas A. B. būtų važiavęs priešine eismo juosta ir būtų kėlęs aiškų pavojų kitiems eismo dalyviams.
Liudytojo A. B. parodymus iš dalies patvirtina ir apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, kuriuose jie tvirtina, kad vairuotojo A. B. vairavimas buvo tolygus, o kelio sąlygos nors ir nebuvo itin geros, tačiau kelio žymėjimas buvo matomas. Be to ir pats liudytojas A. B. nurodė, kad jis vykdo keleivių pervežimo paslaugą, nuolat vairuoja tame tarpe ir pro Rokiškio rajoną, kelią, kuriuo važiavo gerai žino. Iš to darytina išvada, kad A. B. esant matomam kelio žymėjimui ir žinant kelią bei nesant poreikio manevruoti, tai yra esant įprastoms automobilio vairavimo sąlygoms, negalėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta, kaip teigia kaltinamoji bei kaip yra atvaizduota eksperto V. M. sumodeliuotoje eismo įvykio situacijoje.
Be to, atmesdamas kaltinamosios B. Ž. parodymus dėl eismo įvykio situacijos ir priimdamas liudytojo A. B. parodymus, kuriuos patvirtina ir atliktas ekspertinis eismo įvykio tyrimas (ekspertizės aktas Nr. 11-2295(19)), teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji eismo įvykio tyrimo metu keitė parodymus, tai yra pirminėje eismo įvykio tyrimo stadijoje tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek pirminiame paaiškinime pripažino, kad sukdama į kairę nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės. Tuo tarpu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pateikus jai įtarimą ji iš pradžių atsisakė duoti parodymus, o vėlesnėje įvykio tyrimo stadijoje pakeitė savo pirminius paaiškinimus nurodydama, kad ne ji, o priešais važiuojantis automobilis įvažiavo į jos eismo juostą ir trenkėsi į jos automobilį. Atsižvelgiant į bylos tyrimo aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamosios parodymų keitimas buvo sąlygotas siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir laikytinas tik kaip jos pasirinkta gynybos taktika.
B. Ž. pateiktame kaltinime taisytina tik aplinkybė susijusi su nurodytu eismo įvykio vietos kilometru, nes kaltinime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko kelio 29 kilometre, nors pagal eismo įvykio vietos schemą eismo įvykis įvyko kelio 24 kilometre (tiksliau 23,88 kilometre).
Apibendrinant išdėstytus argumentus bei motyvus teismas laiko įrodytu, kad B. Ž., 2018 m. gruodžio 1 d. apie 19.20 val., Rokiškio rajone, kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 24-ajame kilometre, vairuodama automobilį „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 18, 157 punktus, tai yra nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui bei sudarydama kliūtį jų eismui, sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio pagrindiniu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Mercedes Benz 312“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. B. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mercedes Benz 312“ keleiviams: J. Š. dėl muštinės žaizdos su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, V. K. dėl nosies kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. Ž. dėl muštinės žaizdos dešinėje blauzdoje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir E. D. dėl muštinės apatinės lūpos žaizdos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl ši B. Ž. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Sprendžiant B. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad B. Ž. anksčiau neteista (t. 2, b. l. 78), jos padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, todėl jai kaip asmeniui pirmą kartą teisiamai už neatsargaus nusikaltimo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, tai yra švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – baudos bausmė.
Parenkant baudos bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pasekmes (sužaloti keturi asmenys), kaltinamosios atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamoji kaip asmenybė yra charakterizuojama gerai (neteista, tik kartą bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 79-81)). Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai skirtinas baudos bausmės dydis mažesnis nei baudos bausmės, galimos skirti už neatsargaus nusikaltimo padarymą, vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji B. Ž. vairuodama transporto priemonę, tai yra naudodama padidinto pavojaus šaltinį bei dėl neapdairumo netinkamai atsižvelgė į eismo sąlygas dėl ko buvo sužaloti ir nukentėjo eismo dalyviai, tai yra nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise leidžiančia vairuoti transporto priemones, todėl siekiant prevencinių tikslų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnis). Kadangi kaltinamosios padarytas eismo įvykis itin sunkių pasekmių nesukėlė, ji vairavo blaivi, todėl jai skirtinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 104-105), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Byloje ieškinį dėl 212,54 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusioji J. Š. (t. 3, b. l. 29-32).
Vertinant priteistiną žalą teismas atsižvelgia į tai, kad J. Š. eismo įvykio metu buvo padaryta muštinė žaizda su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje ir nustatytas sužalojimas sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Byloje J. Š. pateikė vaistinių kvitus, iš kurių matyti, kad po įvykusios eismo įvykio, tai yra laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 4 d. ji pirko vaistus ir tepalus žaizdai bei dėl to susiformavusiai dilgėlinei gydyti. Nors šių vaistų pirkimas nėra pagrįstas gydytojo receptais, tačiau teismas laiko, kad jie buvo būti eismo įvykio metu patirtam sužalojimui bei dėl to susiformavusiems liekamiesiems reiškiniams gydyti. Nukentėjusiosios nurodomą patirtos turtinės žalos sumą įrodo byloje pateikti vaistinių kvitai bei mokėjimo pavedimas vaistinei, todėl laikant, kad šią turtinę žalą patyrė J. Š. dėl B. Ž. sukelto eismo įvykio, tai yra dėl nusikalstamos veikos, todėl jos ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.
Byloje ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė V. K. 15 000 Eur sumai (t. 3, b. l. 26-28), J. Š. 8 000 Eur sumai (t. 3, b. l. 29-32), E. D. 10 000 Eur sumai (t. 3, b. l. 22-25) ir I. Ž. 3 000 Eur sumai (t. 3, b. l. 33-35).
Vertindamas nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad jie dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, patyrė nepatogumus dėl gydymosi, patyrė stresą bei išgyvenimus, dėl gydymosi buvo apribotos jų judėjimo, sportavimo bei bendravimo galimybės. Išdėstyti argumentai įrodo, kad V. K., J. Š., E. D. ir I. Ž. neabejotinai patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. ir J. Š. eismo įvykio metu buvo padaryti nesunkūs, o E. D. ir I. Ž. nežymūs sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus bei remiantis nukentėjusiųjų paaiškinimais - V. K. dėl patirto nosies lūžio patyrė nepatogumus dėl gydymosi, užtruko sveikatos atsistatymas, kadangi kultyvuoja karatė sporto šaką negalėjo apie 8 mėn. sportuoti bei tinkamai atsipalaiduoti, nebegalėjo dalyvauti varžybose. Lūžus nosiai liko jos kreivumas, taip pat nepatogumus kėlė atsiradusi nuolatinis nosies maudimas, sloga, nosies dirginimas dėl akinių dėvėjimo. J. Š. dėl patirtos kojos traumos ilgą laiką gydėsi ir nors žaizda sugijo, tačiau dėl atsiradusios dilgėlinės ir žaizdos niežėjimo ją nuolat reikėjo tepti, vartoti nuskausminamuosius vaistus. Kadangi teisėjavo karatė varžybose, nebegalėdama to daryti prarado dienpinigius. Dėl patirtos traumos jos gyvenimo ir sportavimo galimybė sumažėjo. Sveikatą papildais stiprina ir šiuo metu, ko iki traumos nedarydavo. E. D. dėl kiauryminės lūpos žaizdos patyrė nepatogumus, nes lūpa buvo susiūta ir iš vidaus ir iš išorės. Dėl sužalojimo skausmą jautė apie mėnesį, o metus laiko jautė diskomfortą dėl susiformavusio rando, kuris matomas iki šiol. Bandė randą šalinti lankydama procedūras ir tam turėjo išlaidų, tačiau randas liko. Sportuojant karatė sporto šaką atsirado papildoma savisauga, nes bijojo patirti smūgius į veidą, prarado galimybę dalyvauti aukštesnės kvalifikacijos varžybose. I. Ž. dėl muštinės žaizdos kojoje dar apie pusmetį jautė sužalojimo padarinius, liko stresas bei psichologiniai išgyvenimai, kuriuos jaučia iki šiol.
Teismas vertina, kad jų patirti išgyvenimai yra pakankamai dideli, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti neatsargiais kaltinamosios veiksmais, nors jų išgyvenimai ir vertinami kaip ilgalaikiai, tačiau patirtų sužalojimų mastas – nesunkūs bei nežymus sveikatos sutrikdymai negali būti vertinami pinigų sumomis, kuriomis teismų praktikoje priteisiama neturtinė žala asmenims patyrusiems daug sunkesnius sveikatos sutrikdymus bei dėl sunkesnių ar tyčinių nusikalstamų veikų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios amžių bei turtinę padėtį, tai yra ji yra pensijinio amžiaus, todėl itin didelės turtinės žalos atlyginimas būtų sunkiai įgyvendinamas.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl ženklesne suma mažintina, atitinkamai V. K. iki 3 000 Eur, J. Š. iki 2 500 Eur, E. D. iki 2 000 Eur ir I. Ž. iki 1 000 Eur.
Remiantis bylos duomenimis kaltinamosios B. Ž. vairuotas automobilis „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (poliso serija ir Nr. AEC 9357406) (t. 1, b. l. 23). Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ paklausimo dėl įvykio patvirtinimo žinoma, kad AB „Lietuvos draudimas“ sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2018 m. gruodžio 1 d. įvykusiu eismo įvykiu, kuriame dalyvavo eismo įvykio dalyvis – B. Ž. su automobiliu BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 199). Iš to seka, kad privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ribose turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiesiems turi kompensuoti B. Ž. kaip automobilio „BMW Serie X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“.
Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, o pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. nustatyta 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Keičiant privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu priteistinas sumas 2017 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIII-769 (TAR, 2017, Nr. 2017-18822) nustatyta, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.
Iš to seka, kad kaltinamajai B. Ž. transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį su draudimo bendrove sudarius iki 2018 m. lapkričio 1 d. kaltinamosios B. Ž. civilinę atsakomybę draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ kompensuoja priteistinos turtinės žalos (pilna apimtimi) ir priteistinos neturtinės žalos sumoje iki 5 000 Eur, o likusi priteistinos neturtinės žalos suma priteistina iš pačios kaltinamosios. Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistini neturtinės žalos dydžiai proporcingai pagal patenkintų ieškinių dalį.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (47,50 Eur), į teismo procesą atvykusių nukentėjusiųjų, liudytojų bei ekspertų patirtos kelionės išlaidos 420,40 Eur (t. 2, b. l. 149; t. 3. B. l. 11, 61, 91, 118, 149, 160, 177), viso 467,90 Eur. Taip pat proceso išlaidas sudarė nukentėjusiesiems V. K., J. Š., E. D. ir I. Ž. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių bendra suma 1 316,03 Eur (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų t. 3, b. l. 162). Laikytina, kad tokias proceso bei antrinės teisinės pagalbos išlaidas sąlygojo kaltinamosios užimta prieštaringa pozicija dėl eismo įvykio aplinkybių ir poreikis detaliai tirti eismo įvykio aplinkybes, kviesti ir apklausti ekspertus, rengti ne vieną teisiamąjį posėdį, todėl visos byloje susidariusios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamosios Valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,
nuspren džia:
B. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jai skirti 50 (penkiasdešimt) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti vienerių metų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Išaiškinti B. Ž., kad skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą - „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-15844-2019-7 “.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti B. Ž., baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti B. Ž., kad vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali jai paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.
B. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834, adresas J. B. g. 12, LT-03600 Vilnius, (žalos Nr. (duomenys neskelbtini):
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 212,54 Eur (du šimtus dvylika eurų 54 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybei 467,90 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 90 ct) proceso išlaidų ir 1 316,03 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika eurų 03 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti B. Ž., kad Valstybei priteistos proceso ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, ir įmokos kodą (įmokos už proceso išlaidas kodas „5660“ ir įmokos už antrinės teisinės pagalbos išlaidas kodas „5630“).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.