Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, Janušui Rybalko, Antanui Cėplai.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteista laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta viena suėmime išbūta para nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d.

Iš A. V. S. L. naudai priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. V. Valstybinei ligonių kasai priteista 6727,66 Lt V. L. gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteista už tai, kad 2007 m. liepos 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) esančiame V. L. sodo sklype, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė V. L. kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į juosmenį. V. L. nugriuvus ant žemės ne mažiau kaip penkis kartus spyrė pastarajam į juosmenį ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvą. Taip nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas juosmens ir galvos sumušimas. Dėl galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje ir suspaudus smegenis bei prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui, V. L. 2007 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. 30 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė, t. y. A. V. tyčia nužudė V. L. .

Nuteistoji A. V. apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti jos baudžiamąją bylą, taip pat apeliacinį skundą, nurodo, jog apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi byloje buvo apklausti ne visi liudytojai, o nukentėjusiojo žmona S. L. nepasakė tiesos apie tai, kad jos vyras galvoje turėjo auglį ir iki įvykio buvo papuolęs į avariją. Apeliantė skunde nesutinka su teismo medicinos ekspertų išvada, kadangi ekspertai nenustatė, nuo kurio sužalojimo mirė nukentėjusysis. Nuteistoji pažymi, jog ji nukentėjusiajam jokių smūgių į galvą niekada nėra sudavusi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. A. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., paskiriant septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., paskiriant dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtas bausme subendrinti ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams, nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

A. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tyčia nužudė V. L. . Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Inkriminuojant nužudymą, kaip ir bet kurį kitą nusikaltimą, turi būti nustatyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai. Iš objektyviosios pusės būtina nustatyti, kad kaltininkas padarė priešingą įstatymui pavojingą veiką, kilo pasekmės - nukentėjusiojo mirtis, kad tarp padarytos veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, t. y. pasekmės (nukentėjusiojo mirtis) kilo, būtent, dėl kaltininko padarytos veikos. Iš subjektyviosios pusės nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Nuteistajai A. V. inkriminuota, kad ji, veikdama netiesiogine tyčia, 2007 m. liepos 12 d. konflikto metu tyčia sudavė V. L. kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į juosmenį, V. L. nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į juosmenį ir ne mažiau kaip penkis kartus - į galvą, dėl A. V. suduotų smūgių nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas juosmens ir galvos sumušimas, dėl galvos sumušimo kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje ir suspaudus smegenis bei prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui, V. L. 2007 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. 30 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl pasekmių, t. y. neginčytinai nustatyta, kad V. L. 2007 m. rugpjūčio 18 d. mirė. Taip pat nuteistoji A. V. pripažįsta sudavusi rankomis ir kojomis kelis smūgius V. L. į šonus, tačiau neigia sudavusi smūgius nukentėjusiajam į galvą, nurodo, kad V. L. mirė ne nuo jos pavartoto smurto, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra A. V. padarytos veikos apimties ir pobūdžio nustatymas bei nustatymas priežastinio ryšio tarp A. V. veikos (pavartoto smurto) ir kilusių pasekmių (V. L. mirties), taip pat nustatymas A. V. psichinio santykio su jos padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis.

Kaip minėta, A. V. neneigia 2007 m. liepos 12 d. vartojusi smurtą prieš V. L. . Nuteistoji parodė, kad 2007 m. liepos 12 d. tarp jos ir V. L. kilo konfliktas, kurio metu ji kelis kartus kumščiais sudavė V. L. į šonus bei jį pastūmė, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, ji du kartus įspyrė jam į šoną. Nuteistoji tvirtina, jog į galvą V. L. ji nespyrė. Liudytoja N. L. parodė, kad 2007 m. liepos 12 d. ji su A. V. užėjo pas V. L. , nes A. V. norėjo atsiimti skolą, tarp A. V. ir V. L. kilo konfliktas, supykusi A. V. pastūmė V. L. ir šis nugriuvo ant žemės. Tada A. V. sportiniu bateliu apauta koja tris kartus spyrė V. L. į šoną, ji bandė nuraminti A. V. , tačiau nuteistoji pastūmė ją, todėl ji iš V. L. sodo sklypo išėjo. Ji sugrįžo maždaug po penkių minučių, tuo metu konfliktas tarp A. V. ir V. L. jau buvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos N. J. , kuri matė visą įvykį, parodymais. Liudytoja N. J. parodė, kad 2007 m. liepos 12 d., būdama savo sodo sklype, išgirdo A. V. šaukiant V. L. sodo sklype, kad šis grąžintų pinigus. A. V. ir V. L. susistumdė, po to A. V. kelis kartus kumščiais sudavė V. L. į šonus. Ji trumpam buvo nuėjusi į kitą savo namo pusę, o grįžusi pamatė, kad A. V. spardo ant žemės gulinčio V. L. galvą ir šonus, V. L. prašė nemušti, kėlėsi ir nuo A. V. spyrių vėl krito ant žemės. Liudytojos N. J. teigimu, A. V. V. L. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą bei ne mažiau kaip penkis kartus į šonus. Tokiu būdu, liudytojos N. J. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir pačios nuteistosios A. V. bei liudytojos N. L. parodymai, nustatyta, kad A. V. sudavė nukentėjusiajam V. L. kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į juosmenį, o, V. L. nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į juosmenį ir ne mažiau kaip penkis kartus - į galvą.

Nužudymo byloje nustatinėjant priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, labai svarbią reikšmę turi teismo medicinos specialistų, ekspertų išvados. Nustatant mirties priežastį, yra būtinos specialios žinios. Šioje baudžiamojoje byloje priežastinio ryšio nustatymo specifika yra ta, kad tarp A. V. padarytos veikos – smūgių V. L. sudavimo – ir kilusių pasekmių – V. L. mirties – praėjo gana ilgas laiko tarpas, A. V. V. L. sumušė 2007 m. liepos 12 d., o nukentėjusysis mirė 2007 m. rugpjūčio 18 d. Per šį laiko tarpą V. L. ne kartą kreipėsi dėl medicininės pagalbos, buvo tiriamas, gydomas, operuojamas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai ir, kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti.

Šioje baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti nukentėjusiajam V. L. padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, mechanizmą, sunkumo laipsnį, V. L. mirties priežastį, taikyto gydymo teisingumą ir efektyvumą, buvo atliktas teismo medicinos specialisto tyrimas ir dvi teismo medicinos ekspertizės: ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos ekspertas D.Vitkus atliko tyrimą bei pateikė specialisto išvadą Nr. M 800/07(03) bei papildomą specialisto išvadą Nr. KM 1/08(03) (t. 1, b. l. 19 - 20, 23 – 25), nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertai J.Rybalko, R.Sitienė ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurginio skyriaus gydytojas neurochirurgas A.Rožukas atliko teismo medicinos ekspertizę ir pateikė ekspertizės aktą Nr. EDM 51(170)/09 (01)-R564/09 (t. 2, b. l. 62 – 74) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertai A.Cėpla, Ž.Mėgelaitis ir Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas neurochirurgas R.Vilcinis atliko teismo medicinos ekspertizę bei pateikė ekspertizės aktą Nr. EKM 31/10(02) (t. 2, b. l. 120 – 123). Teismo medicinos ekspertų išvados dėl V. L. mirties priežasties sutapo tik iš dalies. Teismo medicinos ekspertas D.Vitkus specialisto išvadoje Nr. M 800/07(03) konstatavo, kad V. L. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis ir prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui (t. 1, b. l. 19 – 20). Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų pateiktame ekspertizės akte Nr. EDM 51(170)/09 (01)-R564/09 nurodyta, jog V. L. tiesiogine mirties priežastimi buvo ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl abipusio plaučių uždegimo. Ligonio būklė, sąlygota lėtinio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, turėjo netiesioginės įtakos plaučių uždegimo išsivystymui. Po atliktos galvos smegenų dekompresijos operacijos 2007 m. liepos 23 d. ligos dinamika buvo teigiama (t. y. ligonio būklė laipsniškai gerėjo). Staigus ligonio būklės pablogėjimas buvo sąlygotas kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, susijusio su plaučių uždegimu tikėtina aspiracinės kilmės (t. 2, b. l. 62 - 74). Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertų pateiktame ekspertizės akte Nr. EKM 31/10(02) konstatuota, kad V. L. pagrindinė mirties priežastis, nustatyta VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir patvirtinta lavono teismo medicininio tyrimo duomenimis, yra kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir kiti smegenų pažeidimai, susikomplikavę abipusiu plaučių uždegimu. Teigti, kad V. L. mirė tik nuo galvos sužalojimo, padaryto 2007 m. liepos 12 d., negalima. Jo mirtina komplikacija – plaučių uždegimas atsirado dėl visų galvos smegenų sužalojimų, padarytų seniau ir galimai 2007 m. liepos 12 d. (t. 2, b. l. 120 – 123). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo apklausti visi teismo medicinos ekspertizes atlikę ekspertai. Teismo medicinos ekspertas D.Vitkus paaiškino, kad nukentėjusįjį ištiko mirtis nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius dėsningoms komplikacijoms bei, galiausiai prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui. D.Vitkaus teigimu plaučių uždegimas buvo dėsninga sunkios smegenų traumos komplikacija. Teismo medicinos ekspertas J.Rybalko nurodė, jog V. L. gydant ligoninėje, buvo diagnozuota lėtinė subdurinė hematoma, t. y. kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, kuris, komisijos nuomone, galėjo būti padarytas anksčiau nei 2007 m. liepos 12 d. Tokią išvadą, anot J.Rybalko, patvirtinantys požymiai yra aprašyti nukentėjusįjį operavusio chirurgo, kuris nurodė, jog 2007 m. liepos 23 d. darant operaciją V. L. , padarius angą galvoje, išbėgo rudas skystis. Pagal tokią skysčio spalvą komisijoje dalyvavęs neurochirurgas padarė išvadą, jog tai yra lėtinė hematoma, kuri galėjo susidaryti prieš dvi savaites ir seniau. Teismo medicinos eksperto J.Rybalko teigimu, radiniai galvos smegenų medžiagoje rodo, kad nukentėjusysis V. L. galvos traumą turėjo patirti dar anksčiau. Be to, ekspertas J.Rybalko nurodė, jog tikėtina, kad plaučių uždegimas buvo aspiracinės kilmės, t. y. galimai nukentėjusysis V. L. aspiravo skrandžio turinį, dėl to išsivystė plaučių uždegimas, kuris ir buvo tiesioginė V. L. mirties priežastis. Teismo medicinos ekspertas A.Cėpla apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog ekspertų komisijoje dalyvavęs neurochirurgas, įvertinęs 2007 m. liepos 23 d. darytą V. L. kompiuterinę tomogramą, padarė išvadą, kad šalia lėtinės senos hematomos yra šviežio pakraujavimo, nuo vienos iki dviejų savaičių senumo hiperdensinio tankio juosta, kuri rodo šviežią kraujo išsiliejimą šalia senojo. Šviežias pakraujavimas buvo pakankamas, kad paveiktų smegenų funkcijas. Eksperto A.Cėplos teigimu, esant tokiai smegenų patologijai, neišvengiamai būna plaučių uždegimo komplikacijos.

Iš visų trijų teismo medicinos ekspertų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad tiesioginė V. L. mirties priežastis buvo plaučių uždegimas, tačiau skiriasi ekspertų nuomonės dėl plaučių uždegimo išsivystymo priežasties, t. y. ekspertas D.Vitkus teigė, jog plaučių uždegimas buvo dėsninga sunkios smegenų traumos komplikacija, ekspertas A.Cėpla tvirtino, jog plaučių uždegimas buvo senų galvos sužalojimų, padarytų iki 2007 m. liepos 12 d., kartu su nauju sužalojimu, padarytu galimai 2007 m. liepos 12 d., pasekmė, o ekspertas J.Rybalko nurodė, kad plaučių uždegimas neturėjo priežastinio ryšio su V. L. patirtomis traumomis, poūmė subdurinė hematoma, t. y. kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu galėjo būti padaryta anksčiau negu 2007 m. liepos 12 d. ir turėjo tik netiesioginės įtakos plaučių uždegimo išsivystymui, šviežios hematomos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus Vilniaus skyriaus ekspertų komisijoje dalyvavusį gydytoją neurochirurgą A.Rožuką bei pateikus jam kompiuterinės tomografijos nuotraukas, gydytojas pripažino, jog kairiajame smegenų pusrutulyje yra šviežias pakraujavimas į lėtinę subdurinę hematomą. Tačiau gydytojas A.Rožukas nurodė, jog, jeigu šias nuotraukas jis būtų matęs ekspertizės atlikimo metu, jo išvada būtų buvusi tokia pati, t. y. kad V. L. mirtis įvyko nuo plaučių uždegimo, o šviežias pakraujavimas neturėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Kaip matyti iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 07/21/5941, 2007 m. liepos 23 d. V. L. operuotas, atlikta kraniotomija per frezinę angą kairiajame smegenų pusrutulyje, išleista poūmė subdurinė hematoma, drenuota. Gydymo eigoje po hematomos evakuacijos ligonio būklė kiek pagerėjo, tapo aktyvesnis, kontaktiškas, geresnės kritikos ir orientacijos. Vėliau išsivysčius pneumonijos reiškiniams, būklė blogėjanti, ryškėjantys kvėpavimo nepakankamumo reiškiniai. 2007 m. rugpjūčio 6 d. dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, intubuotas, taikyta intensyvi antibiotikoterapija, tačiau būklė dinamikoje blogėjanti, progresuojant kvėpavimo nepakankamumo reiškiniams, 2007 m. rugpjūčio 18 d., 11.30 val. konstatuota biologinė mirtis. Kaip minėta, teismo medicinos ekspertų išvados dėl plaučių uždegimo išsivystymo V. L. nebuvo vieningos, t. y. teismo medicinos ekspertas D.Vitkus tvirtino, kad plaučių uždegimas išsivystė dėl sunkios smegenų traumos, Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertai nurodė, jog plaučių uždegimas buvo senų galvos sužalojimų kartu su nauju sužalojimu pasekmė, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertų nuomone, V. L. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu neturėjo tiesioginės įtakos plaučių uždegimo išsivystymui. Vilniaus skyriaus ekspertai, remdamiesi V. L. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog nėra duomenų apie V. L. galvos sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti 2007 m. liepos 12 d. Tačiau sužalojimų pobūdis, kiekis, padarymo mechanizmas nustatomi remiantis ne vien tik specialistų išvadomis, bet ištyrus visus byloje surinktus įrodymus. Nors V. L. medicininiuose dokumentuose nėra aprašyti 2007 m. liepos 12 d. patirtos galvos traumos požymiai, tačiau byloje surinktų ir jau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2007 m. liepos 12 d. nuteistoji A. V. sudavė V. L. smūgius rankomis ir kojomis, tame tarpe ir į galvą. Tiek teismo medicinos eksperto D.Vitkaus pateiktoje specialisto išvadoje, tiek Kauno skyriaus ekspertų pateiktame ekspertizės akte konstatuota, kad galimai 2007 m. liepos 12 d. V. L. padaryti sužalojimai sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kaip minėta, Vilniaus skyriaus ekspertai, atlikę teismo medicinos ekspertizę, tokios išvados nepadarė, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J.Rybalko teigė, kad nėra duomenų apie V. L. galvos sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti 2007 m. liepos 12 d. Tačiau apeliaciniame teisme apžiūrėjęs kompiuterinės tomografijos nuotraukas Vilniaus skyriaus ekspertų komisijoje dalyvavęs gydytojas neurochirurgas A.Rožukas pripažino, jog kairiajame smegenų pusrutulyje yra šviežias pakraujavimas į lėtinę subdurinę hematomą.

Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis smegenis, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (2003 m. gegužės 23 d. LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. V-298/158/A1-86 ,,Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“). Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios A. V. pavartotas smurtas prieš nukentėjusįjį V. L. – smūgių sudavimas į galvą – sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sprendžiant klausimą, ar A. V. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kaip sunkų sveikatos sutrikdymą, ar pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kaip tyčinį nužudymą, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp nuteistosios veikos ir kilusių pasekmių buvimą, t. y. būtina nustatyti, ar nukentėjusysis V. L. mirė dėl A. V. pavartoto smurto prieš jį – smūgių rankomis ir kojomis sudavimo į šonus bei galvą, ar dėl kitų priežasčių. Kvalifikuodamas nuteistosios A. V. padarytus neteisėtus veiksmus, teismas vadovaujasi taisykle, jog visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti traktuojami nuteistosios naudai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą, ėmėsi visų priemonių, kad būtų pašalintos visos abejonės dėl V. L. mirties priežasties, tuo tikslu buvo paskirtos dvi teismo medicinos ekspertizės, teismo posėdžiuose apklausti visi medicininius tyrimus atlikę ekspertai, taip pat ekspertų komisijose dalyvavę gydytojai neurochirurgai, tačiau teismo medicinos ekspertų nuomonės vis tiek liko skirtingos. Kaip jau minėta, po 2007 m. liepos 23 d. nukentėjusiajam V. L. atliktos galvos smegenų dekompresijos operacijos ligos dinamika buvo teigiama, t. y. V. L. būklė laipsniškai gerėjo ir tik vėliau išsivystė plaučių uždegimas. Dėl kokios priežasties V. L. išsivystė plaučių uždegimas byloje taip ir liko tiksliai nenustatyta, kaip minėta, teismo medicinos tyrimus atlikę ekspertai pateikė skirtingas išvadas dėl plaučių uždegimo išsivystymo priežasčių. Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, t. y. nepavykus pašalinti abejonių ir neaiškumų dėl V. L. mirties priežasties, situacija turi būti traktuojama nuteistosios A. V. naudai. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad V. L. mirė dėl A. V. pavartoto smurto prieš jį, todėl nuteistosios veika negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas, A. V. padaryti priešingi teisei veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistosios A. V. veiką kvalifikuoti kaip dviejų nusikaltimų – nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. – sutaptį. Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neatsargų gyvybės atėmimą. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti ne tik priežastinio ryšio tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių (nukentėjusiojo mirties) buvimą, bet taip pat būtina nustatyti ir kaltininko kaltės turinį (neatsargią kaltę). Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, kad nukentėjusysis V. L. mirė dėl nuteistosios A. V. pavartoto smurto prieš jį, t. y. šioje byloje nėra neginčytinai įrodytas priežastinis ryšys tarp A. V. veikos – smūgių rankomis ir kojomis sudavimo nukentėjusiajam į šonus bei galvą ir pasekmių – nukentėjusiojo mirties, todėl A. V. negali būti baudžiama už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Be to, ir pagal subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius A. V. veika negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d., sutaptis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistoji A. V. teigia nenorėjusi nužudyti ar sužaloti V. L. , tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne vien pagal kaltininko parodymus, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis ir kt.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nustatyta, kad A. V. sudavė V. L. smūgius rankomis ir kojomis į juosmenį, taip pat spardė ant žemės gulinčiam ir besikeliančiam nukentėjusiajam į galvą. Taip elgdamasi, t. y. pasirinkdama smurtinį veikimo būdą, A. V. suvokė, kad jos veiksmai būtinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, t. y. suprato, jog gali nukentėjusįjį ne tik sužaloti, bet ir atimti jam gyvybę, tačiau nedetalizavo padarinių išraiškos laipsnio, t. y. nuteistajai buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai – tiek sveikatos sutrikdymai, tame tarpe ir sunkus, tiek gyvybės atėmimas. Esant netiesioginei tyčiai asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Tuo tarpu, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, asmuo suvokia, kad jo veika būtinai sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizuoja jų išraiškos laipsnio: įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai ar mirtis. Negalima daryti išvados, kad A. V. buvo abejinga ar nenorėjo sukelti nukentėjusiajam baudžiamajame įstatyme numatytų pavojingų padarinių, kadangi A. V. pasirinktas veikimo būdas – spardymas kojomis į galvą gulinčiam ant žemės ir bandančiam atsikelti nukentėjusiajam – rodė, jog šie padariniai (sveikatos sutrikdymai ar mirtis) neabejotinai atsiras. Nuteistosios A. V. veiksmų analizė rodo, jog A. V. padarė sunkų V. L. sveikatos sutrikdymą veikdama tiesiogine alternatyvia tyčia. Nors baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka pagal nuteistosios A. V. apeliacinį skundą, tačiau tyčios turinio pakeitimas (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. V. nužudė V. L. veikdama netiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. V. sunkiai sutrikdė V. L. sveikatą veikdama tiesiogine alternatyvia tyčia) nelaikytinas nuteistosios padėties pabloginimu, kadangi A. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal švelnesnį Baudžiamojo kodekso straipsnį, atitinkamai turi būti skiriama ir švelnesnė bausmė. Jeigu byloje būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp nuteistosios A. V. veikos ir kilusių pasekmių (nukentėjusiojo mirties), tai A. V. veiksmai – spardymas koja į galvą ant žemės gulinčiam ir bandančiam atsikelti nukentėjusiajam – negalėtų būti traktuojami kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Tačiau, kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje priežastinis ryšys tarp A. V. veikos ir kilusių pasekmių (V. L. mirties) nenustatytas, todėl A. V. už nukentėjusiojo V. L. gyvybės atėmimą negali atsakyti.

Perkvalifikavus nuteistosios A. V. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje nustatyta bausmė - laisvės atėmimas iki dešimties metų, nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistosios A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. V. praeityje buvo teista vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs, A. V. yra įrašyta į Gargždų PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatrinio kabineto įskaitą, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiais elgesio pakitimais, A. V. turi du nepilnamečius vaikus, tačiau juos išlaiko valstybė. Įvertinus A. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę charakterizuojančius požymius, bei, atsižvelgiant į tai, jog byloje nustatyta A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, A. V. skiriama bausmė, nežymiai didesnė nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės mediana.

Pirmosios instancijos teismas iš A. V. nukentėjusiosios S. L. naudai priteisė 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šia išvadą motyvavo tuo, jog dėl sutuoktinio mirties nukentėjusioji S. L. patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, neigiamas emocijas. Kaltininkas privalo atlyginti žalą, padarytą nusikalstamais jo veiksmais. Byloje nėra nustatyta, kad A. V. neteisėti veiksmai buvo V. L. mirties priežastimi. Ši aplinkybė patvirtina, jog S. L. moralinę žalą dėl sutuoktinio V. L. mirties patyrė ne dėl nusikalstamų A. V. veiksmų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį pakeisti.

A. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis, į A. V. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. ir suėmimo laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. liepos 2 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo dienos.

Nukentėjusiosios S. L. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.