- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- ATP-1384-318/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01494-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria K. P. skundas netenkintas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 10N-2259791-13, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio Vyriausiasis patrulis V. B. 2013 m. sausio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. P. atžvilgiu, kuriame nurodė, kad ji 2013 m. sausio 10 d. apie 19.58 val. Vilniuje, Ozo g 14, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akseleruodama ir priversdama priekinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdama vairą į kairę ir dešinę, privertė automobilį slysti. Tokiais savo veiksmais ji kėlė pavojų kitoms transporto priemonėms, stovinčioms aikštelėje, bei aplinkiniams praeiviams. Taip ji pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus. Ši K. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialistas V. K. 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 10N-2259791-13, K. P. pripažino kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., ir paskyrė 1 300 Lt baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu K. P. nesutiko su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ir prašė šį nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas K. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, prašė jį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 3 d. nutartimi tenkino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės apeliacinį skundą: Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi K. P. skundo netenkino, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 10N-2259791-13 paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. P. prašo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei ją išteisinti.
Apeliaciniame skunde K. P. teigia, kad policijos pareigūnai jai padiktavo paaiškinimą, kurį ji surašė iš pareigūnų žodžių, nes manė, kad jų nepaklausius, bus tik blogiau.
K. P. nuomone, teismas nepagrįstai nesivadovavo jos nurodytomis aplinkybėmis, kad ji jau antrą žiemą turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl jos vairavimo įgūdžiai buvo geri. Be to jos bandymas suvaldyti automobilį neturėtų būti vertintinas kaip chuliganiškas elgesys, nes chuliganiški vairuotojai į aikšteles renkasi naktimis, o ne 20.00 val. vakaro.
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. P. pažymėjo, kad skiriant nuobaudą nėra sąžininga vertinti tas aplinkybes, jog ji buvo 7 kartus bausta už KET pažeidimus, nes pažeidimai mažareikšmiai.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
K. P. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 214² str. 2 d. įtvirtinta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog K. P. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
Apeliaciniu skundu K. P. nesutiko su jai inkriminuojamais pažeidimais ir nurodė, kad ji spausdama stabdį tik stengėsi suvaldyti „nešamą“ automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. K. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 2), K. P. paaiškinimu (b. l. 5), tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), vaizdo įrašu (b. l. 10) ir liudytojų L. V. (b. l. 53-54) bei V. B. (b. l. 58-59) parodymais.
2013 m. sausio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2248239-13, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė K. P., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Šias aplinkybes patvirtina ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. P. paaiškinimas, kurį pažeidėja parašė iš karto po policijos pareigūnų nutraukto ir užfiksuoto pažeidimo. Rašytiniame paaiškinime K. P. nurodė, kad su pažeidimu sutinka. Ji paaiškino, kad specialiai privertė mašiną slysti į vieną ir į kitą pusę, nes norėjo įgyti vairavimo žiemą įgūdžių. Nors ir teismo posėdžio metu, ir apeliaciniame skunde pažeidėja tvirtino, kad paaiškinimą jai padiktavo policijos pareigūnai, tačiau toks skundo argumentas vertinamas kaip nepagrįstas. Paaiškinimas buvo surašytas iš karto po užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo. Jį taip pat patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Trečiojo būrio vyresniojo patrulio L. V. tarnybinis pranešimas, kuriame aprašytos įvykio aplinkybės, vaizdo įrašas, liudytojų parodymai.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti tik K. P. staigaus manevravimo automobiliu pabaiga – automobilis sukasi į kairę, dešinę ir staiga sustoja, tačiau vaizdo įraše užfiksuotos automobilio vėžės, todėl galima pagrįstai teigti, kad prieš tai automobilis manevravo taisyklingais puslankiais, ne stengiantis jį suvaldyti, bet chuliganiškai vairuojant. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas policijos pareigūnas L. V., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad K. P. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad ji spausdama greičio pedalą važiavo ratu aplink kitą automobilį ir tuo pačiu metu bendravo su draugais. Tokius parodymus patvirtina liudytojo V. B. parodymai. Jis aiškino, kad važiuojant pro šalį pamatė, kad vairuotoja akseleravo, vairą specialiai sukdama į kairę ir į dešinę, taip apvažiuodama apie tris ratus. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją, tokių duomenų nepateikė ir K. P., todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais.
K. P. skundo argumentas, kad jos elgesys neturi būti vertinamas kaip chuliganiškas, nes įvykis buvo užfiksuotas 20.00 val., o chuliganiški vairuotojai į aikšteles renkasi naktį – nepagrįstas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis Honda Accord manevravo aikštelės viduryje, nutolęs nuo kitų automobilių nedideliu atstumu, netoliese esant aplinkiniams praeiviams. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir kartu su K. P. važiavusi liudytoja E. R. (b. l. 59-60). Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo padarytas žiemą, gausiai apsnigtoje aikštelėje, tamsiu paros metu, nesilaikant saugaus greičio, saugaus atstumo ir nesiimant būtinų atsargumo priemonių, darytina išvada, kad K. P. savo veiksmais neabejotinai kėlė pavojų ne tik savo, keleivės E. R. saugumui ir sveikatai, bet ir aplinkiniams praeiviams bei netoliese esančioms transporto priemonėms. Taigi K. P. neabejotinai vairavo chuliganiškai.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas nutartį pagrįstai nesivadovavo liudytojos E. R. parodymais, nes ji yra administracinėn atsakomybėn patrauktos K. P. draugė. Todėl akivaizdu, kad ji buvo suinteresuota bylos baigtimi ir siekė, kad K. P. išvengtų jai paskirtos nuobaudos.
Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių K. P. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124²str. 2 d. Vilniaus apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitiko, pažeidimo pobūdį, K. P. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.
Taigi atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo K. P. skundo netenkino, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2013 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 10N-2259791-13, paliko nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
K. P. apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.