Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1953-1100/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
e1-1953-1100/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09532-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1953-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09532-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. Š. 2022 m. kovo 20 d. apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), bute, rankomis sugriebęs lovoje gulinčią nukentėjusiąją savo sugyventinę L. K. už rankos, iš lovos pargriaudamas nukentėjusiąją ant grindų, įspirdamas ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai į kojas ir ne mažiau kaip du kartus į šonus, dešiniu delnu suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip padarydamas L. K. poodines kraujosruvas apie dešinę akį, dešiniame šonkaulių lanke, kairėje blauzdoje, žaizdą burnoje, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. K. sveikatą.

T. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio mėn. pabaigoje L. K. paslydo vonioje ir atsitrenkė veidu į vonios kraštą, dėl to jai yra nustatytas žandikaulio lūžis, jai buvo atlikta operacija. Nuo to laiko ant L. K. veido yra mėlynė. 2022 m. kovo 20 d. visą dieną jis su L. K. buvo namuose, tvarkėsi butą. Jokio konflikto nebuvo. Apie 18 val. jie kartu išgėrė brendžio. Apie 19.30 val. jai paskambino buvęs sugyventinis, ji jam pasakė „ko nori“ ir numetė ragelį. Beveik iškart buvęs sugyventinis jai paskambino, tačiau ji vėl numetė ragelį. Paskambinus trečią kartą, atsiliepė jis ir paklausė „ko nori“. Buvęs sugyventinis pradėjo jam aiškinti, kad šis yra L. K. skriaudikas, kalbėjo nerišliai, kaip girtas žmogus, ir pagrasino, kad iškvies policiją. Apie 20 val. atvažiavo policija, kurie jį sulaikė, atvyko medikai.

Apklausiamas papildomai kaltinamasis T. Š. parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 15.30 val., būdamas girtas, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, rankomis sugriebę lovoje gulinčią savo sugyventinę L. K. už rankos, po to iš lovos pargriaudamas ją ant grindų, spyrė jai ne mažiau kaip du kartus į kojas ir ne mažiau kaip du kartus į šonus, po to dešiniu delnu trenkė L. du kartus į veidą. Pasak kaltinamojo, jis tą dieną supyko, kad L. K. telefonu bendravo su savo buvusiu draugu, dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 154–160, 167–169).

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, grįžęs iš naktinės pamainos T. Š., būdamas akivaizdžiai neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas), be jokios priežasties, kaip ji galvoja, dėl stipraus girtumo, dešiniu kumščiu sudavė jai į pilvo sritį, pastūmė ją abejomis rankomis. Tuo metu jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Po to jis taip pat naudojo fizinį smurtą, tačiau ji atsisako duoti parodymus prieš savo sugyventinį.

Apklausiama papildomai nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2022 m. kovo 20 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, jos sugyventinis T. Š. ją sumušė, t. y. tuo metu, kai ji gulėjo lovoje kambaryje, girtas T. Š. priėjo prie lovos, rankomis sugriebė ją už rankos ir staigiai pervertė ją ant grindų ir jai gulinčiai spyrė nemažiau kaip 2–3 kartus į kojas bei nemažiau kaip 2–3 kartus į šonus, į kūną. Į veidą jis jos nemušė. 2021 m. gruodžio 7 d. ji pati netyčia paslydo vonioje, nukrito ir veidu trenkėsi į vonios kraštą, dėl to patyrė dvipusį apatinio žandikaulio lūžį. 2022 m. kovo 20 d. apie 3 val., T. Š. iš darbo grįžo namo, po to dieną jie kartu išgėrė degtinės. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes T. Š. pradėjo ją kaltinti dėl buvusio sugyventinio S. G., kad neva ji iki šiol bendrauja su juo. Norėdama išvengti konflikto, ji nuėjo į kambarį, atsigulė. Tuo metu į kambarį iš paskos atėjo T. Š. ir ją sumušė. Po įvykio ji buvo pristatyta į ligoninę, kur konstatavo, kad yra 4-o ir 5-o šonkaulių dešinės pusės lūžiai. Tą dieną girtas T. Š. priėjo prie lovos, rankomis sugriebė ją už rankos ir staigiai pervertė ją ant grindų ir jai gulinčiai spyrė nemažiau kaip 2–3 kartus į kojos bei į nemažiau kaip 2–3 kartus į šonus, į kūną. Nors ji dėl minėto įvykio patyrė fizinę žalą, tačiau civilinį ieškinį reikšti atsisako. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., el. b. l. 57–60, 61–67).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra S. G. motinos sugyventinis. Mergina vardu L. yra S. G. buvusi mergina. 2022 m. kovo 20 d. vakare jam S. G. pasakė, kad internete pamatė L. nuotrauką, kad ji atrodė kaip sumušta, t. y. ant jos veido buvo sumušimo požymiai – mėlynė. S. G. paskambino jai paklausti, kas atsitiko, ar jai reikalinga pagalba, tačiau su juo kalbėjo L. dabartinis sugyventinis. Po pokalbio S. G. pasakė, kad reikia skambinti į 112, iškviesti policiją, padėti L.. Apie 20 val. jam paskambino policijos pareigūnas, kuris paprašė nuvažiuoti į ligoninę ir iš ten paimti L., todėl jis kartui su S. G. ten nuvyko. L. nepasakė kas atsitiko, ji buvo girta, tik parodė savo veidą ir pasakė „,matot, kaip aš atrodau“. L. veidas buvo patinęs. L. nepasakė, kas ją sumušė (2 t., el. b. l. 90–95).

Liudytojas S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. yra jo buvusi sugyventinė. 2022 m. kovo 20 d. dienos metu, jis bendravo su L. per „Messenger“ ir pamatė, kad jos veidas patinęs. Paklausė L., kas atsitiko, ji atsakė „sumušė draugas“. Pasakęs mamos sugyventiniui apie tai, nutarė, kad reikia paskambinti į 112. Kai V. M. paskambino į 112, jiems reikėjo sužinoti L. adresą, todėl jis (S. G.) paskambino L., tačiau atsiliepė jos dabartinis sugyventinis, kuris savo adreso nepasakė, L. telefono nedavė. Daugiau tą vakarą niekaip negalėjo prisiskambinti jai. Apie 20 val. paskambino iš policijos ir pasakė, kad L. yra pristatyta į ligoninę, į kurią jis su mamos sugyventiniu nuvyko pasiimti. Vėliau pas juos atvyko policijos pareigūnai ir L. su pareigūnais išvažiavo. L. pasakė, kad jos sugyventinis ją sumušė, sulaužė šonkaulius. Tačiau dėl ko ir kada jis tą padarė, ji nepasakė. Jis pats savo iniciatyva iškvietė policiją, nes pagalvojo, kad L. reikalinga pagalba (2 t., el. b. l. 104–106).

2022 m. kovo 20 d. vyresniojo tyrėjo P. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad gautas tarnybinis pranešimas, jog bendraujant su L. K. ji paaiškino, kad 2022 m. kovo 20 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, konflikto metu sugyventinis T. Š. dešine ranka sudavė jai tris smūgius į veido sritį, dėl to ji pajautė fizinį skausmą (1 t., el. b. l. 1–6).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. kovo 20 d. 20.56 val. patikrinus T. Š. blaivumą, nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (1 t., el. b. l. 34).

2022 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota smurtą patyrusio asmens – L. K. paaiškinimas, sužalojimai: žaizda, patinimas, kraujosruva, taip pat nukentėjusioji patyrusi didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę, vengia bendrauti su pareigūnais (1 t., el. b. l. 36–43).

2022 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 99–110).

2022 m. kovo 20 d. tyrėjo K. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant nukentėjusios L. K. apklausą, pastebėta, kad ji bijo ir stipriai nerimauja, jaučia jaudulį dėl savo sugyventino T. Š.. Ji baiminosi duoti parodymus, kurie galėtų įtakoti tyrimą, nes bijo būti sumušta savo sugyventinio. Apklausos protokole ji atsisakė fiksuoti šiuos parodymus ir paaiškino, kad jokių pretenzijų savo sugyventiniui neturi, civilinio ieškinio nereikš. Remiantis pateiktais ambulatorinio apsilankymo aprašymais, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, L. K. diagnozuota daugybiniai šonkaulių lūžiai, viso kūno sumušimai, kitų galvos sričių sumušimai, veido sumušimas, periorbitalinė hematoma (1 t., el. b. l. 111–112).

2022 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios L. K. kojos yra kraujosruvos, be to, ji parodė vietą savo nugaroje iš dešinės pusės, kur jai po sumušimo labai skauda, yra mėlynė (1 t., el. b. l. 193–194).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1350/2022 (01) nurodyta, kad L. K. nustatytos poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, dešiniame šonkaulių lanke, pėdose, kairėje blauzdoje, žaizda burnoje, bei dauginiai šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, dešiniame šonkaulių lanke, pėdose, kairėje blauzdoje ir žaizda burnoje padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022 m. kovo 20 d., tiksliau pasisakyti nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicinos dokumentuose nėra aprašytas sužalojimų makromorfologinis vaizdas. Dauginiai šonkaulių lūžiai, remiantis gydytojo radiologo konsultacija, padaryti prieš mažiausiai 2–4 savaites iki kreipimosi į VšĮ RVUL 2022 m. kovo 20 d. Sužalojimai visumoje dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, dešiniame šonkaulių lanke, pėdose, kairėje blauzdoje ir žaizda burnoje atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetame galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, dešiniame šonkaulių lanke, pėdose, kairėje blauzdoje, žaizda burnoje galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dauginių šonkaulių lūžių padarymo laikas neatitinka užduotyje nurodyto laiko. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Sužalojimai yra plačios priklausomybės, todėl galėjo būti padaryti tiek ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, tiek ir suduodant smūgius į aukščiau minėtas sritis. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Sužalojimai yra plačios priklausomybės, todėl galėjo būti padaryti tiek ir pačiai nukentėjusiajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, tiek ir suduodant smūgius į aukščiau minėtas sritis (2 t., el. b. l. 32–39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. K.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios L. K. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to, tokius parodymus patvirtina ir detalizuoja 2022 m. kovo 20 d. vyresniojo tyrėjo P. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės, 2022 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir 2022 m. kovo 20 d. tyrėjo K. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Taip pat netiesiogiai kaltinamojo T. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų V. M. ir S. G., kurie nors ir paties įvykio tiesiogiai nematė, tačiau V. M. pastebėjo, kad nukentėjusios veidas patinęs, o S. G. nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Tai, kad L. K. patyrė sužalojimus, patvirtina 2022 m. kovo 22 d. asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 1350/2022 (01) konstatuotos aplinkybės. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis T. Š. buvo neblaivus.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad T. Š. nežymiai sužalojo savo sugyventinės L. K. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi T. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad T. Š. ir L. K. yra sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Š. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 160–162).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. Š. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, tačiau praeityje buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamoji byla buvo nutraukta pagal laidavimą (1 t., el. b. l. 118–120). T. Š. baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., el. b. l. 126–133), dirba (1 t., el. b. l. 124–125). Bylos duomenimis, T. Š. anksčiau negydytas psichiatrinėse ligoninėse ir neįrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (2 t., el. b. l. 22, 24).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. Š. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti T. Š. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi jis anksčiau neteistas. Be to, kaltinamasis šiuo metu dirba, daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 5 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti T. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant T. Š. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Be to, prokuroras prašo T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, kuri yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

T. Š. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusioji L. K. civilinio ieškinio nepareiškė, tuo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 223,52 Eur išlaidų priteisimo už L. K. gydymą (2 t., el. b. l. 124), kuris yra atlygintas (2 t., el. b. l. 127). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

T. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., el. b. l. 182–185). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Jei T. Š. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną galutinę arešto bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 20 d. 20 val. iki 2022 m. kovo 22 d. 17.17 val. (dvi dienos) (1 t., el. b. l. 25–26, 30–32), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantį ambulatorinio apsilankymo aprašymą palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti 30 (trisdešimt) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti T. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant T. Š. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti T. Š. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Jei T. Š. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktiną galutinę arešto bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 20 d. 20 val. iki 2022 m. kovo 22 d. 17.17 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, byloje esantį ambulatorinio apsilankymo aprašymą palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

T. Š. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis