- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-248-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35143-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus misto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3319-984/2026 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Š. pateikė teismui ieškinį dėl 12 463,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-1148/2024, proceso Nr. 1-01-1-28300-2021-1, priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus – nurodyti tinkamą atsakovą bei atstoves, tikslinti reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį, ir nustatė terminą jiems pašalinti.
3. 2026 m. sausio 12 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 23 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduoti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepašalino visų ir esminių ieškinio trūkumų.
6. Nurodė, kad ieškinyje abstrakčiai nurodytos faktinės aplinkybės, pacituota Lietuvos Respublikos Konstitucija, teismų praktika bei teisės normos, tačiau minėtos nuostatos niekaip nesusietos su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, nurodyta kasacinio teismo praktika dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau sąlygos iš viso neaptartos nurodytos baudžiamosios bylos kontekste.
7. Pirmosios instancijos teismas aiškino, jog ieškinyje turi būti aiškiai ir išsamiai atskleistas teisinių paslaugų suteikimo poreikis, nuosekliai aprašytos visos ieškovui suteiktos teisinės paslaugos, nurodyta jų apimtis, pobūdis, taip pat kiekvienai paslaugai suteikti sugaištas advokato darbo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios įvertinti prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo klausimą.
8. Nustatė, kad patikslintame ieškinyje nėra aiškiai ir tinkamai suformuluoti nei ieškinio pagrindas, nei ieškinio dalykas, trūkumai per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti, todėl jie laikytini esminiais ieškinio trūkumais, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis dėl baudžiamosios bylos medžiagos gavimo ir jo nebūtų gavęs ar kad egzistuotų objektyvios kliūtys šiuos dokumentus gauti savarankiškai, todėl sprendė neegzistuojant pagrindui taikyti rašytinių įrodymų išreikalavimo institutą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovas E. Š. (toliau - ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir ieškinio priimtinumo klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį priimti.
11. Tvirtino, kad teismas tiksliai ir aiškiai nesuformulavo, kokius trūkumus jis siekia pašalinti, turėjo suformuluoti konkrečius trūkumus ir konkretūs trūkumai galėtų būti priežastis ieškinio nepriimti.
12. Aiškino, jog bylos esmė ir fabula yra labai aiški: ieškovas buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje, kurioje prokuroras paprašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, o ją sugrąžinus – ikiteisminį tyrimą nutraukė. Pažymėjo, kad visoje baudžiamojoje byloje taip ir liko nepasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje, nors prašymas buvo pateiktas dar bylos nagrinėjimo teisme metu.
13. Laikė, kad ieškinio pagrindimas yra pakankamas ir ganėtinai aiškus. Teigė, jog teismas galėjo nustatyti pakartotinį terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutartyje aiškiai suformuluoti, ko jis nori, o ne tikėtis, kad šalies atstovas pats supras ko konkrečiai tikisi konkretus teisėjas. Atkreipė dėmesį, kad byloje egzistuoja ir visas parengiamasis procesas, kurio metu sutikslinamos pozicijos bei išsprendžiami kiti aktualūs klausimai, o ne teismas pats imasi aktyvaus vaidmens, skundžiama nutartimi ieškovui iš esmės užkirsdamas kelią į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nutrauktame ikiteisminiame tyrime, t. y. trūkumų šalinimo institutu išsprendžiant teisinį ginčą jo net nepradėjus.
14. Teismo motyvus dėl prašymo prijungti prie bylos baudžiamosios bylos medžiagą vertino kaip biurokratinį siekį išvengti bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, jog laikant tokį prašymą netenkintinu, teismas turėjo teisę tokio prašymo netenkinti, tačiau tai nebuvo pagrindas teismui nepriimti viso ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl skundžiamos nutarties
17. Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, patikrinama, ar ieškinys atitinka CPK nustatytus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Įstatymo įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs ir jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, tačiau trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
18. Nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė, kad apelianto ieškinys yra su trūkumais – pasiūlė patikslinti atsakovę bei jos atstoves; apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas laikė nuostoliais ir pasiūlė šioje dalyje ieškinį tikslinti; apeliantas turėtų sumokėti žyminį mokestį.
19. Iš apelianto patikslinto ieškinio matyti, kad apeliantas prašo priteisti jam baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias įvardijo kaip nuostolius, kurias, baudžiamajai bylai nutraukus prokuroro nutarimu, buvo atsisakyta atlyginti; patikslintame ieškinyje nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – atsakovės civilinę atsakomybę aiškina per bylinėjimosi išlaidų neatlyginimą, pateikia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką, teisės aktų normas. Taip pat matyti, kad patikslinto ieškinio reikalavimas nukreiptas į valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, yra pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė naujus ieškinio trūkumus, kurie nebuvo nurodyti 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje. Tokią išvadą leidžia daryti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai dėl ieškinio trūkumų nepašalinimo, tokie kaip abstrakčiai nurodytos ieškinio aplinkybės, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų baudžiamosios bylos kontekste neaptarimas, teisinių paslaugų apimtis, pobūdis ir pan., nepagrindimas prašymo prijungti prie bylos baudžiamosios bylos medžiagos tenkinimo.
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo ir 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje pasiūlęs apeliantui tikslinti ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kaip patirtų nuostolių baudžiamojoje byloje, kas pirminiame ieškinyje nebuvo nurodyta, gavęs patikslintą ieškinį ir manantis, kad patikslintu ieškiniu nebuvo ištaisyti pradinio ieškinio trūkumai, galėjo spręsti dėl pakartotinio termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo, bet ne iš karto laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokia išvada darytina atsižvelgiant į paties pirmosios instancijos teismo siūlymą tikslinti / nurodyti ginčo šalių teisinio santykio kvalifikavimą, kuris pradiniame ieškinyje nebuvo nurodytas.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto patikslintu ieškiniu iš esmės buvo pašalinti 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kadangi apelianto ieškinys pateiktas pirmosios instancijos teismui – apylinkės teismui, ieškinio priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, tai perduotina atlikti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.