Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims psichotropines medžiagas. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 16 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. Ž., E. M., L. K. apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 15 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, kartu su A. Ž. ir E. M. nusipirko, t. y. neteisėtai įgijo iš L. K. už bendrai surinktus pinigus - 40 Lt nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 0,5108 g, kuriose delta-9-tetrahidrokabinolio koncentracija yra 7,9 %, kurią atgabeno į (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio esančio šalia namo (duomenys neskelbtini) ir kartu su A. Ž. ir E. M. dalį suvartojo, o likusią dalį narkotinės medžiagos, ne mažiau kaip 0,5108 g, laikė savo striukės dešinėje išorinėje kišenėje iki tol, kol 2014 m. sausio 15 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio šalia namo Nr. 1 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK pareigūnai.

Apeliacinius skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas D. S. prašė sušvelninti bausmę. Nurodo, kad E. J. nuo pat pradžios savo kaltės neneigė, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka, nusikalto atsitiktinai ir siekia pasikeisti. jis ieško darbo, nori įsidarbinti užsienyje, nes Lietuvoje sunku įsidarbinti.

Teismo posėdyje nuteistasis jo gynėjas ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, kokia parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padariusiam baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos bausmės: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas. Šios bausmės išvardintos nuosekliai pagal jų griežtumą. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, nuosprendžiu nuteistajam jo atžvilgiu paskirta griežtesnė bausmė, atsižvelgiant į bausmės vykdymo ypatumus, apelianto prašyme išreikšti individualūs argumentai skirti švelnesnę bausmę.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad E. J., veikdamas tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, į E. J. asmenybę, o būtent, kad jis neteistas bei nebaustas administracine tvarka, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu E. J. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė trečią pagal sunkumą iš keturių alternatyvių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę. Bausmės dydį nustatė mažesnį nei BK 48 straipsnyje numatytas vidurkis.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei apeliacinio skundo motyvus, mano, kad yra pagrindas išvadai, jog skiriant bausmę nebuvo pakankamai atsižvelgta į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus bei kaltinamojo asmenybę. E. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, yra jauno amžiaus, darbingas, nėra teistas, LITEKO duomenimis yra vieną kartą baustas administracine tvarka pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį (pažeidimas padarytas 2013 m. gruodžio 21 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ir protingumo, ekonomiškumo principais, kadangi nuteistasis sutinka įvykdyti galimą bausmę – sumokėti baudą, tai efektyvi bausmė ir naudinga valstybei. Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, nuteistojo siekį įsidarbinti užsienyje, į jaunimo įdarbinimo problemą Lietuvoje, į ekonomines ir psichologines bedarbystės pasekmes, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam paskirti švelnesnę nei laisvės apribojimas bausmę – baudą.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą - E. J. skirtina mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 15 MGL - 564,90 Eur dydžio bauda.

E. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2014 m. sausio 15 d., 14.40 val., iki 2014 m. sausio 16 d., 13.43 val. (t. 2, b. l. 4, 6), todėl remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudai (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti:

E. J., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirti 15 MGL - 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 16 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 13 MGL – 489,58 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 58 euro centai) dydžio bauda.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Išaiškinti E. J., kad baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos ji bus išieškota priverstinai.