Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-28 · Administracinė byla Nr. I-1101-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
I-1101-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03789-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
D. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1101-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03789-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. N. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–9).

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017-08-08 iki 2018-11-08. Pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis, pažeistas pareiškėjo gyvenamojo ploto dydis. Nebuvo užtikrinamas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinta pakankamai kultūros, mokslo, sporto, saviraiškos, kūrybos renginių. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke, taip pat pakankamai sportuoti patalpose, nes tam nebuvo sudaryta sąlygų. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Dėl šių aplinkybių prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuo 2017-09-14 pareiškėjas įdarbintas atlikti maisto dalintojo pareigas, supažindintas su pareigybės aprašymu. Nuo 2017-09-14 iki 2018-11-08 pareiškėjas buvo priverstas kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius, nuo 5.30 val. iki 21.00 val. dirbti be poilsio dienų. Pareiškėjas turėjo dalinti maistą – pusryčius, pietus vakarienę. Padalinus maistą reikėdavo išplauti postus, tualetus, dušus, kameras. Tekdavo maistą dalinti asmenims, kurie sirgo atvira tuberkuliozės forma, nebuvo išduodamos apsaugos priemonės nuo tokių ligų apsisaugoti, t. y. pirštinės, kepurės, kaukė ir pan. Padalinus maistą reikėdavo grįžti į virtuvę atlikti kitus darbus, tokius kaip daržovių paruošimas, jų pjaustymas, mėsos ruošimas. Pareiškėjui nebuvo suteikiama laisvų nuo darbo dienų, gaunama alga maža, o už viršvalandžius niekas nemokėdavo. Tekdavo kasdien nešioti iš parduotuvės maisto produktus nuteistiesiems į kameras. Išduotą darbo aprangą, chalatą, kas kartą tekdavo skalbti, tai buvo daroma savo lėšomis. Dėl šių aplinkybių prašo priteisti neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur.

Dėl to, kad atsakovės atstovas neužtikrino, kad būtų laikomasi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, nesistengė užtikrinti, kad pažeidimai būtų trumpalaikiai, teigia, kad papildomai turi būti priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–21).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K negali daryti įtakos atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje asmenų skaičiui. Įstaiga nuolat reikalauja iš suimtųjų bei nuteistųjų, kad palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarkymą yra atsakingi patys kamerose laikomi asmenys. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius, darbo resursus. Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis prisukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir du suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei keturios lovos. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra prilaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, kad faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas, pusryčių, pietų ir vakarienės dalinimas visais atvejais užimą apie valandą laiko, dar viena valanda skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena ar dvi valandos – prekių iš parduotuvės išnešiojimui. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ar švenčių dienomis. Teisės aktai leidžia nuteistąjį įtraukti į nemokamus darbus, kurie skirti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymui, taip pat nuteistųjų kultūros bei buities sąlygų gerinimui. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų. Nurodo, kad konkrečiu atveju nėra neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo bei darbo sąlygas Lukiškių TI-K.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 kaip ir iki 2015-10-31 galiojusi HN 76:2010 minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-08-08 iki 2018-11-08 buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m. (1 asm.), Nr. 252, kurios plotas 42,33 kv. m. (7-9 asm.), Nr. 404, kurios plotas 14,80 kv. m. (3-4 asm.), taip pat perkeltas į sekciją Nr. 1, kurios plotas yra 105,14 kv. m. (12–20 asm.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimai visą pareiškėjo nurodomą laikotarpį pažeisti nebuvo.

Nors pareiškėjas teigia, kad svarbu įvertinti, jog 1-oje sekcijoje buvo 24 taburetės, 12 daiktų spintelių 3 didelės spintos, stalas, sofa, šioje sekcijoje gyveno 24 asmenys, todėl tokios sąlygos trukdė ilsėtis, laisvai judėti, išsimiegoti, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais.

Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, neužtikrinta pakankamai kultūros, mokslo, sporto, saviraiškos, kūrybos renginių. Nebuvo užtikrinta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke, taip pat pakankamai sportuoti patalpose, nes tam nebuvo sudaryta sąlygų.

Vadovaujantis BVK 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų skaičius buvo nepakankamas. Pareiškėjo teiginiai dėl judėjimo laisvės lokaliniuose sektoriuose yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę sportuoti lauke, be to, aktuali aplinkybė, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas buvo kalinamas ne kameroje, o sekcijoje Nr. 1, kurioje suteikiama galimybė vaikščioti po lokalinio skyriaus teritoriją, dienos metu išeiti į lauką. Šiuo atveju aktuali ne tik aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės savo šio teiginio nedetalizavo, tačiau ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų ir renginių skaičiaus atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Pareiškėjo argumentai, kad dėl didelio kameroje esančio nuteistųjų skaičiaus negalėdavo vienu metu valgyti prie stalo, todėl maistas atšaldavo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas arba vienas arba su dar vienu asmeniu, taigi daugiausiai du asmenys vienoje kameroje, todėl vieno stalo įrengimas sudarė galimybę nuteistiesiems vienu metu pavalgyti kameroje prie stalo. Be to, likusiu laiku pareiškėjas buvo laikomas Sekcijoje Nr. 1, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas, o Sekcijos plotas siekia 105,14 kv. m.

Taigi apibendrinant visa tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-08-08 iki 2018-11-08 Lukiškių TI-K buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Dėl darbo sąlygų Lukiškių TI-K

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje Nr. A146-1396/2011, šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja BVK 134 straipsnis). Nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas (LVAT 2013-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013). Iš nuoseklios LVAT praktikos, kylančios iš tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamu darbu nelaikomas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1956/2012; Nr. A143-1449/2013 ir kt.).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 2-3 dalys).

Darbo kodekso (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013-08-20) 147 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nuo 2014-07-01 įsigaliojusi teisės akto redakcija papildomai įtvirtino, kad apskaitos žiniaraščiuose turi būti atskirai nurodoma viršvalandinių darbų trukmė, dirbto darbo laiko trukmė poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 (teisės akto 2006-11-10 redakcija).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, jog privalėjo dirbti įvairius darbus, nesusijusius su maisto dalintojo pareigų vykdymu, t. y. jam teko išplauti postus, tualetus, dušus, kameras, tekdavo nešioti nuteistiesiems į kameras produktus iš parduotuvės, siuntinius, drabužius, televizorius. Remiantis į bylą pateiktu Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašymo (b. l. 26) 6.2 punktu, šias pareigas einantis asmuo įsipareigoja vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems. Be to, pagal 6.7 punktą, toks asmuo privalo palaikyti darbo vietoje švarą bei tvarką, o be kita ko, vykdyti kitus įstaigos pareigūnų teisėtus reikalavimus bei nurodymus (6.8 punktas). Pažymėtina, kad Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punktas nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Be to, BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti papildomi tvarkymo darbai, pristatymas parduotuvėje pirktų prekių bei gautų siuntinių į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems laikytini darbais, kurie gali būti skiriami dirbti nuteistiesiems ir suimtiesiems vadovaujantis BVK 134 straipsniu bei numatyti pareigybės aprašyme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirdama minėtus darbus, Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai praplėtė maisto dalintojo funkcijas. Pareiškėjo nurodomi papildomi darbai jau perėjus dirbti į VĮ „Mūsų amatai“ nesudaro pagrindo vertinti Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumo šiuo laikotarpiu, nes atsakomybė už darbo sąlygas perėjo pareiškėjo darbdaviui VĮ „Mūsų amatai“.

Teismas pastebi, kad darbo valandų skaičius per dieną yra nustatytas Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-05-27 įsakymu (b. l. 24), pagal kurią, maisto dalintojai dalina pusryčius korpusuose darbo dienomis nuo 6.10 val. iki 7.00 val., poilsio dienomis – nuo 7.10 val. iki 7.40 val., pietų dalinimas korpusuose vyksta tiek darbo, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku – nuo 12.10 val. iki 13.30 val., nuo 14.30 val. iki 15.00 val. atliekamas pietų dalinimas priežiūros poste Nr. 8, darbo pabaiga nurodyta 16.45 val. tuo metu grįžtama į gyvenamąsias sekcijas, o vakarienės dalinimas vyksta tiek darbo dienomis, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku, t. y. nuo 17.30 val. iki 18.30 val. po to, vakarienė dalinama priežiūros poste Nr. 8, nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Iš nurodytų duomenų matyti, kad realiai maisto dalintojo pareigos faktiškai darbo dienomis atliekamos 4 val. 10 min, o poilsio dienomis – 3 val. 50 min. Kaip minėta, į maisto dalintojo pareigas įeina ir papildomų darbų atlikimas (b. l. 26), todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas nurodomas darbo dienomis – nuo 6.10 val. iki 9.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis – 7.10 val. iki 10.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., kas sudaro ne daugiau kaip 8 val. darbo valandų per dieną.

Atsakovės atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo mėn. dirbo 12 dienų per mėnesį (atsižvelgiant į tai, kad buvo įdarbintas nuo 2017-09-14), kitos dienos pareiškėjui skirtos poilsiui (b. l. 34). Pagal 2017 m. spalio mėn. apskaitos žiniaraštį matyti, kad pareiškėjas dirbo 22 dienas, o likusias dienas ilsėjosi (b. l. 37). 2017 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas 21 dieną dirbo, likusios dienos laisvos (b. l. 41). 2017 m. gruodžio mėn. pareiškėjas dirbo 18 dienų (b. l. 44), 2018 m. sausio mėnesį – 22 dienas (b. l. 47), 2018 m. vasario mėn. – 19 dienų (b. l. 50). Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas pareiškėjo darbo laiką ginčo laikotarpiu apskaitė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Taigi pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos firmos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Be to, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjas per dieną neviršijo 8 valandų darbo laiko, pareiškėjas nedirbo viršvalandžių, jam buvo suteikiamos laisvos poilsio dienos.

Pažymėtina, kad pagal paties pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes nustatyta, kad jis nuo 2018-03-09 perėjo dirbti į UAB „Pontem“ virtuvės darbuotoju, taigi nuo 2018-03-09 ne Lukiškių TI-K, o būtent UAB „Pontem“ buvo atsakinga už pareiškėjo darbo sąlygas. Pagal į bylą pateiktą 2018-02-08 sutartį matyti, kad UAB „Pontem“, VĮ Mūsų amatai ir Lukiškių TI-K pasirašė trišalę sutartį (b. l. 27 –31), kuria sulygo, kad Lukiškių TI-K atrinkti nuteistieji atliks darbus Lukiškių TI-K, VĮ Mūsų amatai pateiks UAB „Pontem“ duomenis apmokėjimui už darbą, o UAB „Pontem“ sumokės už nuteistųjų darbą VĮ Mūsų amatai“, kuri perves į Lukiškių TI-K depozitinę sąskaitą nuteistiesiems apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų darbo sąlygų laikotarpiu nuo 2018-03-09 iki 2018-11-08 nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, nes tuo metu ji nebuvo atsakinga už tinkamų darbo sąlygų sudarymą nuteistiesiems.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigdamas, kad jam teko dirbti nuo 5.30 val. iki 21.00 val. ne tik, kad niekaip šių savo teiginių nepagrindė, tačiau ir byloje esanti rašytinė medžiaga tokius teiginius paneigia. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ar visomis dienomis jis turėjo dirbti tokius jo nurodomus viršvalandžius, kiek tai tęsėsi, ar tai buvo ilgalaikiai darbo sąlygų pažeidimai ar vienkartiniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali ta aplinkybė, kad pareiškėjas per visą darbo maisto dalintojo pareigose laikotarpį nereiškė nei vieno prieštaravimo, prašymo ar reikalavimo Lukiškių TI-K administracijai (b. l. 59).

Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl darbo priemonių išdavimo, pastebėtina, kad maisto dalintojams Lukiškių TI-K išduoda chalatus bei pirštines. Pareiškėjui turint nusiskundimų dėl netinkamos maisto dalintojo aprangos bei neišduodamų darbo priemonių jis turėjo teisę teikti skundus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau, kaip minėta, to per visą darbo laikotarpį nei karto nedarė. Be to, pareiškėjas tokios nurodomos aplinkybės dėl darbo aprangos visiškai neindividualizavo, nenurodė kokią neturtinę žalą tai jam galėjo sukelti. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užfiksuota, kad jis būtų susirgęs kokia nors užkrečiama liga. Todėl dėl nurodytų aplinkybių ir papildomai atsižvelgus į pareiškėjo skundo argumentų deklaratyvų pobūdį, neteisėtų Lukiškių TI-K nenustatyta.

Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė