- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- N-662-1153-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. kovo 7 d. R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 15) už tai, kad 2004 m. vasarą buvo pradėta ir dar tęsiasi gyvenamojo namo statyba. Statyba vykdoma Sartų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Zarasų rajone, žemės ūkio paskirties žemės sklype. Statomo gyvenamo namo statyba nukrypo nuo suderinto projekto: gyvenamojo namo aukštis 10,10 m, kai pagal projektą turi būti 8,00 m. Tuo R. V. pažeidė 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir 15 straipsnio 7 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. kovo 7 d. nutarimu (b. l. 17) R. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 5000 litų baudą.
II.
R. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą sumažinti ar visai jos neskirti. Pagrįsdamas savo reikalavimus skunde paaiškino, kad padaryto pažeidimo neginčija, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Esminė priežastis, sąlygojusi įstatymo pažeidimą, buvo ta, jog suderintas ir patvirtintas namo statybos projektas buvo su trūkumais – namo antrame aukšte esanti vonios patalpa statant namą būtų gavusi tik 1,3 m. aukščio. Jam tapus namo savininku, namo antras aukštas jau buvo beveik baigtas statyti, o tęsiant statybos darbus bei nustačius minėtus trūkumus žodžiu buvo kreiptasi į planą rengusią architektę dėl projekto klaidų ištaisymo. Tačiau buvo išaiškinta, jog projekto taisyti nėra prasmės, nes statomas nesudėtingas statinys, o projekto pataisymus bus galima atlikti pabaigus statybos darbus. Paskirta bauda, vertinant jo pajamas, yra neproporcingai didelė, nes yra bedarbis, todėl turimas santaupas paskyręs baudos sumokėjimui, atsidurtų labai sunkioje padėtyje. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskiriant mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeitė Institucijos nutarimą ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą – 2000 litų baudą.
Teismas nurodė ATPK 158¹ straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame sakoma, kad statybos darbai turi būti vykdomi pagal statinio projektą. Nurodė Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti gamtiniu, kultūriniu, rekreaciniu bei estetiniu požiūriais vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, išlaikyti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, be kitų, buvo įkurtas ir Sartų regioninis parkas. Teismas nustatė (savavališkos statybos aktas (b. l. 12), statybos sustabdymo aktas (b. l. 14), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai (b. l. 2-4, 23-24)), kad R. V., statydamas gyvenamąjį namą Sartų regioninio parko teritorijoje, nesilaikė patvirtinto statybos projekto ir šiais veiksmais padarė ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. R. V. skunde teismui bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir tai teismas laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (b. l. 14). Iš teismui pateiktos pažymos apie R. V. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. kovo 14 d. matyti, kad R. V. nurodytu periodu draudimo laikotarpių nėra (b. l. 5). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, R. V. argumentus dėl nuobaudos pakeitimo, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į pareiškėjo turtinę padėtį, teismas priėjo prie išvados, jog vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą sušvelninti, paskiriant mažesnę baudą negu įstatyme minimali už padarytą teisės pažeidimą.
III.
R. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, paskirti švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nurodo ATPK 30, 30¹ straipsnius ir pažymi, kad byloje yra visos aplinkybės, įgalinančios teismą nuobaudą sušvelninti ar jos visai neskirti. Pabrėžia, kad savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo gailisi, byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimas nepavojingas visuomenei, paskirta bauda sukels neigiamas pasekmes, nes jis yra bedarbis. Nurodo, kad 2000 litų bauda neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų. Pažymi, kad pažeidimą padarė ne siekdamas atlikti neteisėtą veiką, o per neapdairumą, suklaidintas kitų asmenų. Atkreipia dėmesį, jog šiuo metu visus statybos darbus yra sustabdęs, po pažeidimo užfiksavimo kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybę dėl sklypo (namo) paskirties, namo projekto pakeitimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atkreipia dėmesį, kad Statybos įstatyme apibrėžti pagrindiniai statybos reikalavimai, t. y. statyba turi būti vykdoma pagal nustatyta tvarka patvirtintą projektą ir pagal jį išduotą statybos leidimą (jei leidimas reikalingas statinio statybai), turi būti laikomasi statinio nustatytų projektavimo sąlygų reikalavimų. R. V. nuosavybės teise priklausanti žemė yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriam taikomi Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo, 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ normų reikalavimai. R. V. šias aplinkybes žinojo ir jų neginčija. Nurodo, kad R. V. statomas gyvenamasis namas yra savavališka statyba, nes statinys statomas turint 2003 m. birželio 11 d. suderintą projektą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pažymi, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, esminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių laikytini savavališka statyba. Pažymi, kad R. V. administracinė byla išnagrinėta įvertinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15), Statybos sustabdymo aktas (b. l. 14), pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 6-7), Savavališkos statybos aktas (b. l. 12) patvirtina R. V. kaltę padarius ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. R. V. neneigia padaręs šį pažeidimą.
ATPK 158¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nurodytus Statybos įstatyme, - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
R. V. pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tai, vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, tai, kad pažeidėjas nedirba, todėl jo materialinė padėtis sunki, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais teisėtai ir pagrįstai paskyrė mažesnę baudą negu ATPK 158¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra tokių išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių pažeidėjo atsakomybę, dėl kurių būtų galima paskirti dar mažesnę baudą ar visai jos neskirti. Tokių aplinkybių R. V. nepateikė ir apeliaciniame skunde.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.