- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-593-417/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-3-0001-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- Z. K.
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo Z. K. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria nepriėmė pareiškėjo Z. K. skundo pradėti privataus kaltinimo procesą S. B. pagal BK 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Palangos miesto apylinkės teisme 2011-02-24 gautas nukentėjusiojo Z. K. skundas dėl privataus kaltinimo proceso S. B. dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., padarymo, kadangi S. B. griovė jam priklausančio statinio, esančio duomenys neskelbtini, Palangoje, sieną.
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo Z. K. skundo nepriėmė, nes nustatė, kad jis neatitiko BPK 412 str. numatytų skundo turinio reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. K. pateiktame skunde prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka objektyvių aplinkybių. Pažymi, kad teismui buvo pateiktos žalos dydžio ekspertizės išvados, kur aiškiai nurodyta dėl sienos griovimo ir pamatų atkasimo padaryta materialinė žala. Be to, pareiškėjas pažymi, kad prie pareiškimo buvo pateiktas Registrų centro duomenų bazės išrašas, kur 2.1. punkte aiškiai nurodyta jam nuosavybės teise priklausančio statinio vidutinė rinkos vertė – 284 417 litų, atkuriamoji vertė – 116 000 litų, bei buvo pateikti ir kiti statinį charakterizuojantys duomenys. Mano, kad ekspertizė labai aiškiai apibrėžė nusikalstamos veikos ribas, žalos dydį, veikos padarymo vietą. Visi kiti veikos požymiai – asmuo kaltas dėl žalos padarymo – turi būti nustatyti teisminio nagrinėjimo metu. Yra įsitikinęs, kad teismas neturėjo jokio juridinio pagrindo nepriimti jo skundo privataus kaltinimo tvarka. Pažymi, jog savo skunde teismui prašo kaltinamąją patraukti atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d., todėl nesupranta teismo pozicijos aiškinti kitus nusikalstamą veiką charakterizuojančius požymius, kurie charakterizuoja ir apibrėžia kitose BK 187 str. dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, ir tai nurodyti kaip skundo trūkumus. Be to, pareiškėjas aiškina, kad nusikalstamą veiką S. B. darė ne vienerius metus, ir skirtingi liudytojai nurodys skirtingą laiką. Be to, nurodo, kad pats matė, kaip S. B. daužė statinio sieną 2009 metų vasarą.
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Nukentėjusiojo skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, nes juo: 1) išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; 2) pradedamas privataus kaltinimo procesas; 3) nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Todėl nukentėjusiojo skundą reglamentuoja įstatymas. Skunde nurodoma: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo (BPK 412 straipsnis).
Tuo tarpu vertinant pareiškėjo Z. K. apylinkės teismui paduotojo skundo turinį akivaizdu, jog pastarasis yra surašytas pasakojimo, rašinio pobūdžio, tačiau ne kaip procesinis dokumentas. Iš jo nėra aišku, kada būtent S. B. gadino jo turtą, kokia gadinto turto vertė, atitinkamai kokia padaryta žala, deklaruojamais S. B. neteisėtais veiksmais. Šios aplinkybės yra itin svarbios ne tik vertinant, ar pareiškėjas Z. K. laiku kreipiasi dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo, bet ir svarbu sprendžiant S. B. galbūt padarytos veikos kvalifikacijos klausimą. Nes, pavyzdžiui, padarytos žalos dydis (kuris turi būti pagrįstas rašytiniai duomenimis, ne pareiškėjo subjektyviais vertinimais, kaip šiuo atveju) ir būdas lemia kaltojo asmens veikos kvalifikaciją. Tačiau, kaip asmens veika turi būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, gali nuspręsti tik teismas, tiesiogiai, nešališkai ir objektyviai ištyręs visus faktinius bylos duomenis – rašytinę bylos medžiagą, bet ne nukentėjusysis.
Todėl apygardos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad pastarasis surašęs skundą, išsamiai atitinkantį kiekvieną jo turinio reikalavimą, kurie reglamentuoti BPK 412 str. 2 d., gali pakartotinai kreiptis į apylinkės teismą tuo pačiu pagrindu. O šiuo atveju pareiškėjas abstrakčiai nurodydamas aplinkybes, kurios, jo manymu, gali būti vertintinos kaip nusikalstama veika, tarsi įpareigoja teismą pačiam rinkti reikalingus duomenis, nors privataus kaltinimo procese ši pareiga priskiriama asmeniui, besikreipiančiam į teismą, nusprendusiam, kad jo interesai yra paliesti taip aštriai, kad dėl to verta pradėti privataus kaltinimo procesą.
Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad, anot pareiškėjo, S. B. pastarajam trukdo vykdyti pastato rekonstrukcijos darbus ir dėl to jis patiria žalos, pareiškėjas galbūt turėtų apsvarstyti galimybę pažeistąsias teises ginti ir civilinio proceso teisės užtikrinamomis priemonėmis. Ir tuo atveju, jei nagrinėjant civilinį ginčą teismas nustatytų, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, įstatymo leidėjas teismui suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Z. K. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.