Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsakovas UAB „Anykščių ratas“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-22 preliminaraus sprendimo, prašydamas:

1) priimti prieštaravimus ir panaikinti 2013-10-22 preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti;

2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3) skirti ieškovui 20000 Lt dydžio baudą už nepagrįstą ir nesąžiningą ieškinį. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos penkios pervežimo sutartys: 2013-05-28 pervežimo sutartis Nr. 20130528/01, 2013-06-18 pervežimo sutartis Nr. 20130618/01, 2013-06-27 pervežimo sutartis Nr. 20130627/09, 2013-07-04 pervežimo sutartis Nr. 20130704/02 ir 2013-07-09 pervežimo sutartis Nr. 20130709/01. Nurodytos pervežimo sutartys buvo įvykdytos (išskyrus 2013-07-03 pervežimo sutartį Nr. 20130703/01, kurią vykdant dalis krovinio buvo prarasta dėl ieškovo kaltės ir ši sutartis pakeista 2013-07-09 pervežimo sutartimi Nr. 20130709/01). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas UAB „Anykščių ratas“ neneigia savo pareigos sumokėti už gabenimo paslaugas ieškovui. Atsakovas UAB „Anykščių ratas“ nurodė, kad 2013-07-30 pareiškimu Nr. 687 sustabdė savo finansinių įsipareigojimų vykdymą ieškovui. Atsakovas buvo priverstas tai padaryti, kadangi ieškovas sistemingai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t.y. veždamas itin brangius krovinius (kosmetiką ir parfumeriją), nesilaikė nurodymo transporto priemonę su kroviniu palikti tik saugomose stovėjimo aikštelėse. Sutartyje taip pat buvo išaiškinta, kad saugomos aikštelės yra laikomos tokios aikštelės, kurios yra aptvertos patikima tvora, pastoviai saugomos apsaugos darbuotojų (fiziškai), visa aikštelės teritorija yra apšviečiama tamsiu paros metu, į aikštelę įvažiavimas yra galimas tik pagal transporto priemonės saugojimo dokumentą (čekį ar pan.), kurį, esant ginčui, privalo pateikti vežėjas. Saugomų aikštelių sąrašas buvo pridedamas prie pervežimo sutarties. Minėti vežėjo įsipareigojimai numatyti sutarčių grafoje „papildoma informacija“ bei sutarties 22 punkte. Netinkamai vykdant minėtus sutartinius įsipareigojimus, dalis krovinių buvo pavogta, dėl ko padaryta apie 476000 Lt dydžio žala. Atsakovas teigia, kad ieškovas, atlikdamas pervežimą iš Ispanijos į Maskvą, pagal 2012-10-02 UAB „Anykščių ratas“ užsakymą Nr. 20121002/01 netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t.y. paliko transporto priemonę nesaugomoje aikštelėje, dėl ko 2012-10-05 dalis krovinio (viso 7605 dėžės) Gironos apygardoje, Ispanijoje buvo pavogta ir tuo padaryta 2327697,39 RUB (arba 197.854,28 Lt, 2012-10-05 kursu, kai 100 RUB lygu 8,5718 Lt) žala. Dėl nurodyto įvykio 2012-10-18 ir 2012-11-02 UAB „DHL Lietuva“ UAB „Anykščių ratas“ pareiškė pretenzijas dėl krovinio praradimu padarytos žalos atlyginimo. Savo ruožtu UAB „Anykščių ratas“ 2012-10-18 ir 2012-11-02 atitinkamas pretenzijas pateikė ieškovui, tačiau nei ieškovas, nei jo draudimo kompanija padarytos žalos iki šiol neatlygino. Ieškovo draudikas GAN EUROCOURTAGE S.A. branch office GT BALTICS 2012-11-07 pretenziją dėl žalos atlyginimo atmetė. Be to, ieškovas, atlikdamas pervežimą iš Ispanijos į Maskvą, pagal 2013-07-03 pervežimo sutartį Nr. 20130703/01 pakartotinai netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t.y. antrą kartą paliko savo transporto priemonę nesaugomoje aikštelėje prie kaimo Ispanijoje, dėl ko 2013-07-07 dalis krovinio vėl buvo pavogta ir pagal eksperto išvadose pateiktą pavogtų prekių trūkumą preliminariais skaičiavimais padaryta apie 3.470.000,00 RUB (arba 277891 Lt, 2013-07-07 kursas: 100 RUB lygus 8,0084 Lt) žala. Dėl šio įvykio 2013-07-15 UAB „DHL Lietuva“ pareiškė UAB „Anykščių ratas“ pretenziją dėl krovinio praradimu padarytos žalos atlyginimo. 2013-07-15 UAB „Anykščių ratas“ pateikė pretenziją Nr. 615 ieškovui UAB „Lekpas“ dėl nuostolių atlyginimo. Žala už krovinio praradimą pagal pastarąją pretenziją taip pat nėra atlyginta. Abiem atvejais ieškovas krovinio gabenimo metu savo vilkiką pastatė nesaugomose aikštelėse. Ieškovas nepateikė nei atitinkamų čekių, nei jokių kitokių įrodymų, kad savo vilkikus pastatė saugomose aikštelėse. Abiem atvejais vilkikų vairuotojai patvirtino, jog jie buvo instruktuoti apie tai, kad privalo vilkikus palikti saugomose aikštelėse bei gauti nurodymai apie saugias aikšteles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas du kartus per 9 mėnesius grubiai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko buvo pagrobti kroviniai, atsakovas padarė išvadą, kad nurodyti pažeidimai buvo padaryti sąmoningai, tyčia. Atsakovas sustabdė savo prievolės vykdymą dar ir dėl tos priežasties, kad ieškovas neteikė jokios informacijos apie žalos administravimą, jo paties draudikui atmetus pretenziją dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Susidarius tokiai faktinei situacijai bei, vadovaujantis CK 6.42 str. 2 d., bei pervežimo sutarčių 8 punktu, atsakovas pasinaudojo teise sustabdyti mokėjimus ieškovui. Nepaisant to, kad atsakovas sustabdė prievolės vykdymą, 2013-08-21 raštu prašė atitinkamos informacijos iš ieškovo draudiko partnerio Marine Underwriting Services SIA, kuri padėtų išspręsti kilusį klausimą dėl tarpusavio atsiskaitymo, t.y. ar draudikas pripažino nurodytus įvykius draudiminiais įvykiais, ar išmokėjo draudimo išmoką krovinio savininkui ar kitam suinteresuotam asmeniui, kokioje stadijoje yra draudiminio įvykio administravimas ir kitą informaciją bei pateikti atitinkamus įrodymus. Pastaroji bendrovė taip pat kilusios problemos išspręsti nepadėjo. Ieškovo draudikas atmetė jam pateiktas pretenzijas, atsisakė teikti informaciją apie nurodytų įvykių tyrimo eigą, bendradarbiauti tiek su atsakovu, tiek su vežėju, todėl vertintina, kad ieškovas nepateikė pakankamo savo prievolės atlyginti padarytą žalą užtikrinimo priemonių. Pastarosios aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovo įvykdytas prievolės vykdymo sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas. Reaguodamas į 2013-09-02 ieškovo patikėtinio UAB „Kreditų valdymo grupė“ raginimą, atsakovas 2013-09-05 raštu Nr. 832 informavo, kad atsiskaitymas su UAB „Lekpas“ yra sustabdytas, kadangi ieškovas netinkamai įvykdė sutartį ir dėl to prarado dalį krovinių. Atsižvelgiant į tai, kad neturėjo jokios informacijos apie patirtos žalos administravimą, atsakovas ieškovo patikėtinį prašė tarpininkauti dėl atitinkamos informacijos gavimo. Nurodyta bendrovė taip pat jokios vertingos informacijos nesuteikė. Su nurodytos bendrovės atstovu vyko nuolatinės žodinės derybos. Tai patvirtina pridedamas atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu, ir buvo pasiektas kompromisas. Atsakovo atstovas ir ieškovo atstovas (S. D.) iš esmės 2013-10-14 susitarė, kad atsakovas sumokės visas sulaikytas sumas ieškovo naudai po to, kai pasibaigs ieškinio senaties terminai ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo (tiek ieškovo, tiek atsakovo atžvilgiu), pareikšti pagal CMR konvencijos 32 straipsnį (t.y. po vienerių metų po to, kai dalinai prarastas krovinys buvo pristatytas pagal 2012-10-02 sutartį, neskaičiuojant laikotarpio, kada senaties terminas buvo sustabdytas). Atsižvelgiant į tai, buvo sutarta išmokėti visas sulaikytas sumas ieškovui 2013-11-29, su sąlyga, jeigu 2013-11-22 datai nebus gautas ieškinys iš krovinio savininko ar kito suinteresuoto asmens dėl nuostolio atlyginimo, nereikalaujant nei palūkanų, nei patirtų išlaidų. Kaip šio susitarimo garantija, buvo sutarta sumokėti ieškovui sulaikytą sumą pagal 2013-05-22 pervežimo sutartį Nr. 20130522/01, t.y 18603,69 Lt. Šį žodinį susitarimą atsakovas UAB „Anykščių ratas“ įvykdė ir 2013-10-16 nurodytą sumą ieškovui sumokėjo, tačiau ieškovas nesąžiningai kreipėsi į teismą. Atsakovas nurodė, kad pats ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti (kooperuotis). 2013 m. rugsėjo – spalio mėn. tarp ieškovo ir atsakovo atstovų vyko nuolatinės derybos ir konsultacijos, kaip reikėtų išspręsti susiklosčiusią situaciją. Derybas komplikavo tai, kad dėl krovinio vagystėmis padarytų nuostolių administravimo nei ieškovas, nei atsakovas neturėjo pakankamai informacijos nei iš savo užsakovų, nei iš draudimo kompanijų. UAB „Lekpas“ nepateikė įrodymų, kad atsakovui UAB „Anykščių ratas“ pateiktos pretenzijos dėl ieškovo prarastų krovinių yra patenkintos arba nebegaliojančios. Atsakovas pasinaudojo įstatyme bei visose be išimties sutartyse su ieškovu numatyta teise sustabdyti savo prievolės vykdymą ir apie tai informavo ieškovą raštu. Pervežimo sutartimis (7 arba 8 punktai) susitarta, kad vežėjo ekspeditoriaus naudai mokėtinų nuostolių sumų atlyginimas vyksta, išskaitant minėtas pinigines sumas iš mokėjimų, priklausančių vežėjui. Nėra įrodymų, kad atsakovui pateiktos pretenzijos dėl ieškovo prarastų krovinių yra patenkintos arba nebegaliojančios, todėl prievolės vykdymo sustabdymas yra teisėtas ir galiojantis. Visose tarp ieškovo ir atsakovo sudarytose sutartyse numatytas įpareigojimas vežėjui atlyginti ekspeditoriui visus nuostolius ir išlaidas per 15 dienų, nepriklausomai nuo to, ar šią sumą atlygina draudimo kompanija (sutarčių 7 arba 8 punktai). Atsakovas pasinaudojo įstatymine teise atlikti savo prievolės vykdymo sustabdymą, kadangi pats yra tiesiogiai atsakingas, kaip vežėjas, savo užsakovui UAB „DHL Lietuva“, kurio pretenzijos yra iki šiol galiojančios ir neatšauktos.

Atsakovas nepateikė ieškovo ir atsakovo susitarimo, kad, jeigu iki 2013-11-22 nebus pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, atsakovas iki 2013-11-29 įvykdys iš Pervežimo sutarčių kylančias prievoles. Nors atsakovas 2013-10-16 iš dalies įvykdė iš Pervežimo sutarčių kylančią prievolę – sumokėjo ieškovui dalį skolos – apie ketinimą iš dalies įvykdyti prievolę ieškovas nebuvo informuotas. Atsakovas turėjo pareigą vykdyti prievolę, todėl vien tai, kad dalis skolos buvo sumokėta, negali būti laikoma atsakovo nurodyto susitarimo sudarymo įrodymu. Nepagrįstu laikytinas ir atsakovo teiginys, kad kooperavimosi pareiga buvo pažeista, ieškovui atsisakius kreiptis į krovinio savininką bendrovę ANTONIO PUIG S.A., siekiant išsiaiškinti, ar šios bendrovės pretenzijos yra galiojančios. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, nurodydamas, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas, pareiškęs prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, vėliau iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus ir 2013-12-05 sumokėjo ieškovui pagrindinę skolą 83906,50 Lt. Ieškovas atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo 83906,50 Lt dydžio pagrindinę skolą. Ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas tik dėl atsakovo elgesio, todėl visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Galutiniu sprendimu prašė priteisti iš atsakovo 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (83906,50 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-21) iki skolos sumokėjimo (2013-12-05), viso 931 Lt, ir priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo pagrindinę 83906,50 Lt skolą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1) Sustabdymo teisė nėra dispozityvioji teisė, kuri galioja sutarties šalims tik dėl jo susitarus rašytinėje sutartyje. Visose be išimties sutartyse su ieškovu yra numatyta teisė stabdyti mokėjimus vežėjui, jeigu šis laiku nepristato krovinio ar jį apgadina. Ieškovas nustatyta tvarka neužginčijo atsakovo atlikto mokėjimo sustabdymo. Nesutikimas su prievolės vykdymo sustabdymu nėra tolygus prievolės vykdymo sustabdymo užginčijimui. Atsakovas pagrįstai pasinaudojo CK 6.207 str. įtvirtinta teise sustabdyti savo prievolės įvykdymą iki bus gauta atitinkama informacija, ar krovinio praradimu padaryta žala yra atlyginta, kas ją atlygino, ar pateiktos pretenzijos atsakovui yra galiojančios. 2013-07-09 sutartis yra 2013-07-03 pervežimo sutarties Nr. 20130703/01 pratęsimas, dėl kurio buvo susitarta, negalint įvykdyti pirminės, 2013-07-03 pervežimo sutarties. Tai kad, ieškovas nugabeno krovinį pagal 2013-07-09 užsakymą, nereiškia, kad tinkamai ir pilnai buvo įvykdyta ši sutartis, kadangi pirminis gabenimas nutrūko dėl krovinių vagystės, dėl kurios kaltę prisiėmė ieškovas, netinkamai vykdydamas sutartį ir šį faktą pripažindamas 2013-07-09 pervežimo sutartyje.

2) Ieškovas per 9 mėnesius du kartus prarado dalį krovinių. Atsakovas, sustabdydamas mokėjimus, neperžengė proporcingumo reikalavimų. Atsakovas atliko savigynos veiksmus ieškovo atžvilgiu tik po to, kai ieškovas grubiai pažeidė savo įsispareigojimus. Apie prievolės vykdymo sustabdymą atsakovas pranešė ieškovui oficialiu raštu, operatyviai, likus daugiau kaip 35 dienoms iki pareigos atsiskaityti pabaigos, nurodydamas savigynos priežastis. Sustabdymas taikytas laikinai, t.y. nuo 2013-07-30 iki 2013-12-04, t.y. iki tol, kol suinteresuotiems asmenims pasibaigė CMR konvencijoje numatytas 1 metų senaties terminas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, praradus krovinį atsakovų UAB „Lekpas“ ir/ar UAB „Anykščių ratas“ atžvilgiu. Nors senaties terminas dėl 2013-07-07 padarytos žalos atlyginimo, vykdant 2013-07-03 pervežimo sutartį Nr. 20130703/01, nėra pasibaigęs, atsakovas netęsė prievolės vykdymo susutabdymo, kadangi pretenzijos suma nebuvo konkretizuota. Sustabdymas pritaikytas kelis kartus mažesnei sumai, nei pagrobto krovinio vertė.

3) Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, neleisdamas atstovauti atsakovo darbuotojui E. Š., kuris buvo atsakingas už sutarčių sudarymą ir jų vykdymo kontrolę, motyvuojant tuo, kad atstovas neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, tuo pažeidžiant LR CPK 56 straipsnio 3 dalį.