Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
2-178/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
UAB „Kabantys sodai“
Trečiasis asmuo
AB „BSA Construction“
Kategorijos
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-178/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.2.; 116.5.3.; 121.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kabantys sodai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria teismas atsakovo UAB „Kabantys sodai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį atsakovui UAB „Kabantys sodai“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo AB „BSA Construction“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo prašymu pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumu.

Šalies argumentai

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui UAB „Kabantys sodai“, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 10 d. laidavimo sutartį (toliau – Laidavimo sutartis), sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, taip pat išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens 2007 finansinių metų finansinę atskaitomybę. Pagal Laidavimo sutartį ieškovas įsipareigojo solidariai atsakyti atsakovui, jeigu tretysis asmuo UAB „Statybų priežiūros agentūra“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę ar jos dalį, kilusią ar kilsiančią pagal 2007 m. sausio 10 d. generalinės rangos sutartį. Sudaryta Laidavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai beveik tris kartus viršijo į ieškovo balansą įrašytą turtą, o tai reiškia, jog vykdant atsakovo reikalavimus, ieškovas taptų nemokus ir negalėtų vykdyti savo kreditorių reikalavimų. Laidavimo sutartis yra neatlygintinė, ieškovas iš šios sutarties negauna jokios naudos, o tik prisiima įsipareigojimus, tokia sutartis nesuderinama su sąžininga verslo praktika.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Nurodė, jog atsiliepimas turi būti pateiktas per 60 dienų nuo 2009 m. gruodžio 7 d.

Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, jog atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau jis neatvyko, pripažino atsakovo dalyvavimą, teismo posėdyje vyksiančiame 2010 m. gegužės 24 d., būtinu.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą už akių. Ieškovo ieškinį patenkino, panaikino Laidavimo sutartį sudarytą tarp bylos šalių, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Kabantys sodai“ nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių. Teismas konstatavo, jog sudaryta Laidavimo sutartis pažeidė bankrutuojančios UAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreditorių teises, kadangi ieškovas ginčijama Laidavimo sutartimi laidavo už trečiąjį asmenį, kurio prisiimti įsipareigojimai atsakovui pagal Generalinę rangos sutartį, viršija 40 000 000 Lt sumą. Bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisės pažeidžiamos ir dėl to, kad atsakovo pareikšto kreditorinio reikalavimo, grindžiamo Laidavimo sutarties pagrindu, suma, t.y. 14 746 748, 43 Lt, didėja bendra kreditorinių reikalavimų suma ir atitinkamai proporcingai mažėja kiekvienam iš ieškovo kreditorių reikalavimui patenkinti tenkanti turto dalis. Laidavimo sutartis ieškovui ekonomiškai nenaudinga.

Atsiliepimas

Atsakovas kreipėsi pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog laiku pateikė atsiliepimą, t. y. iki nustatyto termino – 2010 m. vasario 5 d., tai liudija pašto kurjerių pažyma apie atsiliepimo pateikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nustatė, kad atsakovo atsiliepimas į ieškovo ieškinį buvo gautas tik 2010 m. birželio 22 d., nors iš pašto kurjerio pažymos matyti, kad jis išsiųstas 2010 m. vasario 3 d. Sprendimas už akių buvo priimtas 2010 m. gegužės 24 d., apie bylos nagrinėjimą atsakovui buvo tinkamai pranešta, į teismo posėdį atsakovas neatvyko ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti į teismo posėdį. Pareiškime nebuvo nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Kabantys sodai“ padavė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:

Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nenurodė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo. Atsiliepimas į ieškinį buvo išsiųstas 2010 m. vasario 3 d., iki teismo nustatyto 2010 m. vasario 5 d. termino pabaigos. Teisme atsakovo atsiliepimas buvo gautas 2010 m. birželio 22 d., ginčijama nutartis buvo priimta 2010 m. rugpjūčio 23 d., todėl priėmęs ginčijamą nutartį teismas žinojo apelianto atsiliepime pateiktas aplinkybes, kuriomis remiantis ieškovo ieškinys gali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.Teismo gautas atsiliepimas į ieškinį, kuris nebuvo vertinamas priimant sprendimą už akių ir į kurį nuorodą daro atsakovas teikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi būti laikomas atsakovo pateikiamais įrodymais dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Europos nekilnojamasis turtas“ atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog atsakovas, gavęs ieškinį iš teismo, nesirūpino savo procesinių teisių realizavimu, nevykdė procesinių pareigų, susijusių su operatyviu bylos išnagrinėjimu, taip pat informavimu apie aplinkybes, laikinai trukdančias atlikti savo procesines pareigas. Atsakovas ne tik nepadavė atsiliepimo į ieškinį laiku, bet ir neatvyko į 2010 m. balandžio 21 d. ir 2010 m. gegužės 24 d. vykusius teismo posėdžius, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas. Taip pat nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis neatvyko į teismo posėdžius, neinformavo teismo apie savo neatvykimą. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių panaikinimo nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta, taip pat dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Dėl sprendimo už akių pagrįstumo

Sprendimo už akių instituto paskirtis turi būti aiškinama atsižvelgiant į teismo pareigą imtis proceso įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.), į dalyvaujančių byloje asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).

Sprendimas už akių gali būti priimtas vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą (pvz., atsakovui arba ieškovui neatvykus į teismo, kuriame turi būti nagrinėjama civilinė byla, posėdį, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį), o kitai šaliai prašant priimti tokį sprendimą. Tokiu atveju teismas dėl ginčo esmės nusprendžia nedalyvaujant pasyviai šaliai. Net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar pagal esamus įrodymus priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Visais atvejais teismas turi aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių jis priima sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio ketvirta dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Remiantis šia Konstitucinio Teismo išvada, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti tenkinamas ir tuo atveju, kai nustatoma, jog šalis į teismo posėdį neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, tačiau priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas turi įvertinti visus byloje esančius tiek atvykusios, tiek ir neatvykusios šalies įrodymus, t. y. priimant sprendimą už akių visais atvejais teismas turi patikrinti faktinę ir teisinę bylos pusę. Tuo siekiama net ir šioje procedūroje, kai viena iš šalių nesirūpina arba nepakankamai rūpinasi proceso skatinimu ir savo pozicijos byloje atskleidimu, užtikrinti kiek įmanoma artimesnio materialiajai tiesai teismo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau net ir atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, sprendimo už akių priėmimo metu, teismas turi vertinti ne tik faktinę bylos medžiagą, t. y. įrodymus apie bylai reikšmingus faktus, bet turi atlikti ir teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Tuo tarpu teismas rėmėsi tik faktiniais duomenimis, tačiau neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo nurodytų teisinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas ieškinys – CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo teisinius argumentus kuriais buvo grindžiamas ieškinys, o būtent – actio Pauliana institutą, nepasisakė dėl visų būtinų actio Pauliana institutui sąlygų buvimo. Teismo argumentai, kad Laidavimo sutartis pažeidžia ieškovo kreditorių teises nėra pagrįsti įrodymais. Teiginys, jog ieškovas Laidavimo sutartimi laidavo už trečiojo asmens įsipareigojimus, kurių suma viršija 40 000 000 Lt, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog būtų galima konstatuoti apie kreditorių teisių pažeidimą. Faktas, kad atsakovo pareikštas kreditorinis reikalavimas ieškovui didėja ir atitinkamai proporcingai mažėja kiekvienam iš ieškovo kreditorių reikalavimams patenkinti tenkanti turto dalis, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl Laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Faktas, jog tarp šalių sudaryta Laidavimo sutartis ieškovui ekonomiškai nenaudinga, nėra pagrįstas teisiniais argumentais, todėl neaišku kuo teismas rėmėsi priimdamas būtent tokią išvadą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, ištyrė ir įvertino tik faktinius ieškovo pateiktus argumentus, tačiau nevertino byloje esančių įrodymų viseto bei netaikė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (actio Pauliana), dėl ko negalima daryti išvados, jog priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį (jį teismas gavo 2010 m. birželio 22 d., t. y. anksčiau nei priėmė skundžiamą nutartį) nurodytos aplinkybės, jog ieškovas Laidavimo sutartį sudarė siekdamas ekonominės naudos sau, dėl sudarytos Laidavimo sutarties ieškovas netapo nemokus, ieškovas pasirašydamas Laidavimo sutartį nežinojo ir neturėjo žinoti, kad toks sandoris pažeis ieškovo kreditorių teises, atsakovas sudarydamas Laidavimo sutartį elgėsi sąžiningai, gali turėti reikšmės sprendžiant ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Pasitvirtinus bent vienai iš atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytai aplinkybei ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Teismo nuobaudos, tarpe jų – bauda, skiriamos teismo nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims bei kitiems asmenims CPK numatytais atvejais (CPK 103 str. 2, 3 d., 106 str.).

CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovui buvo išsiųstas ir įteiktas teismo šaukimas dėl atvykimo į 2010 m. balandžio 21 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 108). Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2010 m. balandžio 21 d., neatvyko. Apie neatvykimo priežastis teismas nebuvo informuotas. Teismas protokoline nutartimi pripažino atsakovo dalyvavimą 2010 m. gegužės 24 d. vyksiančiame teismo posėdyje privalomu. Teismo šaukimas dėl atvykimo į 2010 m. gegužės 24 d. vyksiantį teismo posėdį buvo išsiųstas ir įteiktas atsakovui, tačiau atsakovas į posėdį neatvyko ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis. Pažymėtina, kad atsakovui net du kartus buvo siunčiami šaukimai dėl atvykimo į teismo posėdį, šaukimai buvo įteikti pasirašytinai atsakovo direktorei J. B. (b. l. 108, 115), todėl konstatuojama, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai. Atsakovas į abu teismo posėdžius neatvyko, į vieną iš jų, kai teismas pripažino atsakovo dalyvavimą būtinu, ir neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis be svarbios priežasties. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovas sistemingai be svarbios priežasties neinformuodamas teismo apie nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje priežastis, neatvykdamas į parengiamąjį teismo posėdį kai teismas atsakovo dalyvavimą jame pripažino privalomu, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, t. y. sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, vilkino bylos nagrinėjimą, negerbė teismo ir kitų proceso dalyvių, taigi taip piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Dėl minėtų atsakovo vadovo veiksmų pasirengimo stadija byloje užtruko daugiau nei metus (ieškinio nuorašą atsakovas gavo 2009-12-08), todėl esant nustatytoms aplinkybėms, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovo direktorei J. B. skirtina 3 000 Lt bauda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, o anksčiau nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Kabantys sodai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 183 str., 185 str., 288 str. 3 d. 2 p. ir 4 d., 329 str. 1 d.).

Atsakovo UAB „Kabantys sodai“ direktorei J. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pasireiškusį pakartotiniu neatvykimu į teismo parengiamąjį posėdį ir neinformavimą apie neatvykimo priežastis be svarbios priežasties, kai teismas pripažino šalies dalyvavimą būtinu, skirtina 3 000 Lt bauda (CPK 95 str., 103 str. 3 d., 106 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti atsakovo UAB „Kabantys sodai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1233-173/2010 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, pasireiškusį pakartotiniu neatvykimu į teismo parengiamąjį posėdį ir neinformavimą apie neatvykimo priežastis be svarbios priežasties, kai teismas pripažino šalies dalyvavimą būtinu, atsakovo UAB „Kabantys sodai“ direktorei J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių) baudą.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasNijolė Piškinaitė