Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-581/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1-68-581/2016
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00462-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
A. P., L. C.
Advokatai
Regina Butnevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-68-581/2016Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00462-2014-6Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1.;1.2.4.1.;1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 1.2.10.1.;1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.4.; 2.1.3.6. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2016 m. spalio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,kaltinamajam D. S. ir jo gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,nukentėjusiems A. P., L. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., gim. (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

2008-10-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; bausmę atlikęs 2010-12-17;

2013-04-15 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, skiriant įpareigojimus; 2013-07-11 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; teistumai neišnykę;

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. 2014-11-14 apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas A. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), elgdamasis itin įžūliai dėl asmeninių paskatų, suduodamas du smūgius peiliu L. C. ir taip padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo dešinės pusės sužalojimą su kepenų pažeidimu ir durtinį-pjautinį kairio dilbio sužalojimą su lenkiamųjų pirštų raumenų ir alkūninio nervo pažeidimu bei peiliu pasikėsindamas suduoti ne mažiau vieną smūgį į pilvo sritį E. T. ir suduodamas jam du smūgius į dešinę blauzdą taip padarydamas paviršinį durtinę-pjautinę žaizdą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir durtinę – pjautinę žaizdą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje su daliniu dvilypio raumens pažeidimu, be to, namo laiptinėje grasindamas suduoti peiliu M. O., kieme grasindamas peiliu A. P., tokiu būdu dėl asmeninių paskatų sunkiai sutrikdė L. C. sveikatą, nežymiai sutrikdė E. T. sveikatą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis D. S. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2014-10-20 iki 2014-11-14 daug kartų per dieną skambindamas telefonu bei rašydamas SMS žinutes A. P. plūdo ją necenzūriniais žodžiais, persekiojo siekdamas, kad ji su juo bendrautų, be to, būdamas neblaivus 2014-11-14 apie 14 val. daužė A. P. gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) duris, reikalavo įleisti į vidų, užspaudė durų skambutį, kad šis ištisai skambėtų, 2014-11-14 apie 14.30 val. apgaulės būdu, neteisėtai įsibrovęs į butą plūdo ją necenzūriniais žodžiais, 2014-11-14 apie 17 val. neteisėtai įsibrovęs į butą elgėsi agresyviai, gąsdino A. P., teigdamas, kad ją reikės nuo jo apginti, tokiu būdu sistemingai panaudodamas psichinę prievartą baugino A. P..

Kaltinamasis D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-11-14 apie 14.30 val. panaudodamas apgaulę, prisistatydamas kitu asmeniu bei panaudodamas fizinį smurtą, tai yra nustumdamas nuo durų A. P., neteisėtai, prieš A. P. valią, atvirai įsibrovė į jos gyvenamąją patalpą, butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-11-14 apie 14.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas delnu A. P. į nosį bei čiupdamas ją už kaklo ir smaugdamas sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas A. P.) kaltinamasis D. S. neprisipažino ir parodė, jog su A. P. draugavo apie trejus metus. Lapkričio 14 dieną buvo pas nukentėjusiąją kaltinime nurodytame bute. Su nukentėjusiąja bendravo iki lapkričio 14 d. Maždaug nuo 2012 metų kartu su nukentėjusiąja, nors ir ne nuolat, bet gyveno tame bute. Prieš tai su nukentėjusiąja apie pora metų gyveno Pasvalyje. Į butą (duomenys neskelbtini) ėjo, kaip į savo, tame bute buvo jo asmeniniai daiktai. Nukentėjusios motina žinojo, kad jis gyvena su nukentėjusiąja. Rašydavo nukentėjusios motinai sms žinutes, pasveikindavo su šventėmis. Tuo metu mokėsi ir taip pat gyveno bendrabutyje, kur irgi turėjo asmeninių daiktų. Į butą (duomenys neskelbtini) jis nesilaužė, turėjo buto raktus, kuriuos įvykio dieną buvo pamiršęs. Nebuvo užkišęs daiktų už durų skambučio. Nukentėjusioji apsimeta, jog nepažino jo balso, pati atrakino buto duris. Visų proceso dalyvių parodymai yra neteisingi. Kasdieniniai konfliktai su nukentėjusiąja būdavo, apsižodžiuodavo ir tiek. Žinojo, kad nukentėjusioji yra ištekėjusi, jos vyras atlieka bausmę kalėjime. Anksčiau nukentėjusioji taip pat yra kvietusi policijos pareigūnus, kurie liepdavo išeiti, ir jis išeidavo. Buvo anksčiau sulaužęs nukentėjusios buto duris, bet nuostolius atlygino. Kaltinimas dėl necenzūrinių žodžių ir brovimosi neteisingas, jie su nukentėjusiąja taip bendravo. Retai išgerdavo alkoholio, dėl to nejausdavo savo elgesio pokyčių. Nebuvo tokios situacijos, kad A. P. pargriautų ant lovos, ją sužalotų. Nukentėjusioji nuoskaudų turėjo, visi jos parodymai iš neapykantos. Po to įvykio nukentėjusioji jam rašė meilės laiškus į Vokietiją.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį (E. T. nežymus sveikatos sutrikdymas), 284 straipsnio 1 dalį kaltinamasis D. S. neprisipažino ir parodė, jog nežino, kas sudavė peiliu L. C., E. T., koridoriuje prieš M. O. peiliu nemojavo. Nematė L. C., E. T., M. O. nukentėjusios bute. Su M. O. mokėsi vienoje mokykloje. L. C. nepažinojo. Peilio su R. V. nepirko. Įvykio dieną, būdamas pas A. P., bute peilio neturėjo.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad D. S. buvęs draugas, prieš trejus metus gyveno kartu Pasvalyje. Butą, kuriame gyveno, Panevėžyje nuomojo jos motina. 2014 m. lapkričio 14 dieną kaltinamasis buvo tris kartus atėjęs pas ją į namus. Vieną kartą pareigūnai kaltinamąjį išsivedė. Antrą kartą buto duris atidarė ji (A. P.) ir D. S. į butą brovėsi jėga, atrakino duris, jis ėmė brautis, abu stumdėsi, kad jis neįeitų į butą, bet kaltinamasis vis tiek įėjo. Po antro karto ji ar jos motina iškvietė policiją, bet kai atvažiavo pareigūnai, kaltinamojo neberado. Kai atvažiavo policija, klausė, kas buvo, ar turi pretenzijų, ar rašys pareiškimą. Sakė, kad nerašys pareiškimo. O trečią kartą atvažiavo pareigūnai, kai jau buvo sužaloti L. C. ir E. T.. Kai D. S. įvykio dieną atėjo trečią kartą, tai jis prisistatė Mantu ir bute buvusi draugė Vesta atidarė buto duris. Nenorėjo, kad kaltinamasis įeitų į butą. Tą kartą abu apsižodžiavo, jis pykdamas čiupo ją už kaklo, pervertė ją ant lovos. Nesmaugė, o gal apie minutę laikė už kaklo, jai skaudėjo, žymių nebuvo. Dar su delnu per nosį sušėrė. Dėl šios veikos nenori, kad kaltinamasis būtų nuteistas ir jam jokių pretenzijų neturi, taip pat nenorėjo jokio tyrimo ir dėl išlaužtų durų. Būdavo, kad kaltinamasis pasigeria ir skambina, visokiais žodžiais vadina. Kaltinamasis prieš tris savaites iki L. C. sužalojimo sulaužė duris. Mama skambino policijai, atvažiavo policija, kaltinamojo nebuvo. Kaltinamasis sakė atiduos pinigus už duris, bet neatidavė. Kai kaltinamasis pavydėdavo, tada nesmarkiai mušdavo, nelikdavo mėlynių. Kai gyveno kartu, taip nebūdavo. Kai atsikraustė į Panevėžį, tada viskas prasidėjo. Kaltinamasis taip elgdavosi iš pavydo. Visokiais žodžiais vadindavo. Bendraudavo telefonu gražiai, kartais susitikdavo. O kai girtas būdavo, tada plūsdavo. Kaltinamasis grasindavo, kad sumuš, bet sumušęs nebuvo. Su kaltinamuoju nusprendė nebendrauti, kai jis išlaužė duris. Mano, jog viskas įvyko dėl meilės. D. S. žinojo, kad yra ištekėjusi. Ji buvo D. S. pirma meilė, gražiai bendravo. Žinojo, kad anksčiau D. S. buvo sužalojęs du žmones, nes gynėsi. Apie tai rašė laikraštyje, jis pats pasakojo, tada jis buvo labai sumuštas. Dėl to, kad buvo sužalojęs du žmones kaltinamojo nebijojo. Su girtu ji kartais nebendraudavo, nes girtas D. S. agresyvus, plūsdavo įvairiais žodžiais, girto kaltinamojo bijodavo. Į policiją dažniausiai skambindavo jos motina. Tyrėjai sakė, kad neturi pretenzijų, kad nieko nereikia, ant atskiro lapo rašė, kad pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji A. P. taip pat parodė, kad ji paskambino M. O., paprašė atvažiuoti ir išvyti kaltinamąjį, nes šis iš buto neišėjo. Kaltinamojo bijojo, jis buvo neblaivus. Dieną prieš įvykį ji buvo susitikusi su M. O., kaltinamasis jai skambino ir atsiliepė M. O.. Tada kaltinamajam kilo pavydas, todėl kitą dieną kaltinamasis prašė, kad M. O. ateitų. Kaltinamasis sėdėjo ant lovos ir laukė M. O.. Po kurio laiko atvažiavo M. O., L. C. ir E. T.. Jie buvo blaivūs, rankose nei peilių, nei strypų, nei lazdų neturėjo. Bute buvo jos draugė V. Kaltinamasis atsisėdęs plūdo ją (nukentėjusiąją) visokiais žodžiais. L. C. stovėjo netoli sienos, o D. S. sėdėjo ant lovos. L. C. kaltinamajam liepė tylėti ir dėl D. S. žodžių delnu plojo D. S. per petį. Tada D. S. staigiai atsistojo ir viskas prasidėjo. Pamatė, kad visi pradėjo lakstyti, nors peilio nematė, bet suprato, jog D. S. išsitraukė peilį, kadangi girdėjo peilio atlenkimo garsą - spragtelėjimą. Matė, kaip nukrito televizorius, E. T. ant jo užkrito. Prasidėjo sąmyšis. Viskas įvyko labai greitai. E. T. su L. C. išbėgo iš buto (Lukas išbėgo pirmas), po to išbėgo M. O.. Kažkas buvo su durimis - ar jos buvo užrakintos, ar užsikirto, kad prie durų jie šiek tiek laiko pastovėjo. Ji (nukentėjusioji) su V. L. pasiliko bute, po to ir jos išbėgo į lauką. D. S. buvo bute, jis iš buto išbėgo paskutinis. Kai ji išbėgo, jau lauke buvo M. O., E. T., L. C.. Atsimena, kaip lauke stovėjo prie mašinos ir D. S. stovėjo prieš ją. Kaltinamasis sakė, kad ji dėl visko kalta, nes draugus pasikvietė. Peilio nematė, buvo tamsu. Kaltinamasis jos lauke nevaikė, nerėkė, kad užmuš. Kieme matė sužalotus E. T. ir L. C.. E. T. alpo, jį laikė. L. C. laikė moteris, kuri iškvietė greitąją. Nematė, ar kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai. M. O. pasakojo, kad laiptinėje D. S. nupūtė su dujomis, nes kaltinamasis M. O. dar vijosi. Prašo vadovautis teisme duotais parodymais, nes tyrimo metu duotuose parodymuose yra netikslumų. Kategoriškai tvirtina, jog peilio nematė.

Nukentėjusysis L. C. parodė, jog įvykio dieną kaltinamąjį matė pirmą kartą, nežinojo jo vardo, nukentėjusioji - pažįstama. Dėl praėjusio laiko nelabai atsimena įvykio aplinkybes. 2014 m. lapkričio mėnesį su M. O., E. T. nuėjo pas nukentėjusiąją A. P.. Nebuvo girtas, vairavo automobilį. Įėjo į butą. Neatsimena, ar buto durys buvo atrakintos. Bute buvo nukentėjusioji, jos draugė ir kaltinamasis. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Neatsimena, kur buvo kiti. Nukentėjusioji su kaltinamuoju kivirčijosi, barėsi kambaryje. Kaip buvo sužalotas, neatsimena. Pats jokių įrankių neturėjo. M. O. ir E. T. strypo neturėjo. Draugai papasakojo, kas vyko bute. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t. 29-30 b.l.) nukentėjusysis parodė, jog gulėjo ligoninėje, neatsimena apklausos ligoninėje. Teigė, jog seniai viskas buvo, nenorėjo jokio tyrimo, paskutinių žodžių, kurie prirašyti apklausoje nesakė (1 t. 32-33 b. l.).

Nukentėjusysis E. T. parodė (b. l. 49-50, 1 tomas), kad 2014-11-14 buvo kartu su M. O., L. C.. M. O. susirašinėjo su A. P.. A. P. kvietė M. O. pas ją atvažiuoti, prašė išprašyti jos draugą iš namų, nes jis girtas keikėsi, jai buvo nesaugu. Nuvažiavo į namą, esantį Projektuotojų gatvėje. Buto durys buvo atrakintos. D. S. girtas sėdėjo ant sofos. Kaltinamasis pradėjo kalbėti su L. C., jie susiginčijo, L. C. moralizavo dėl kaltinamojo elgesio. Ginčijosi atsistoję, L. C. kaltinamąjį truputį pastūmė į petį, liepė nusiraminti. D. S. nepatiko, kad buvo pastumtas, išsitraukė peilį. L. C. išsigando, bėgo iš kambariuko link durų, D. S. vijosi, abu prabėgo pro jį (E. T.) metro atstumu. Pamatė mostą, L. C. sukniubo. Nežino, kiek buvo smūgių. L. C. kaltinamasis dūrė prie buto durų. Tada jis (E. T.), gindamas L. C., pastūmė D. S. į sieną. Kaltinamasis atsitrenkė į sieną, tada puolė jį (E. T.). Nukentėjęs parodė, kad įbėgo į kambarį link balkono, prie spintos, bet nebebuvo kur bėgti. Kaltinamasis pasivijo, bedė į pilvą, perpjovė striukę. Nukentėjęs parodė, kad jis atsitraukė, spyrė kaltinamajam koja į krūtinę, šis krito atgal, stūmė kaltinamąjį į televizorių ir išbėgo iš buto paskui A. P.. L. C. jau buvo išbėgęs iš buto. D. S. lauke dar ginčijosi su A. P., jai grasino. Nukentėjęs parodė, kad jis šlubavo link gatvės, L. C. sutiko su moterimi. Jautė, kad yra šlapia jo koja, nežinojo, kas atsitiko. Pamatė kraują, neteko sąmonės, buvo vežamas į ligoninę. Įvykio metu buvo blaivus. Įvykio metu buvo sužalota koja, perpjauta vena Įvykio metu jokių strypų jis ir jo draugai neturėjo. M. O. sakė, jog kaltinamąjį laiptinėje nupurškė dujomis. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. A. parodė, jog nukentėjusiąją žino iš matymo, ji gyveno tame pačiame name - (duomenys neskelbtini). Rudenį vakarop, buvo sutemę, penkto aukšto balkone rūkė, kai išgirdo, kaip laiptinės durys smarkai trenkėsi, ir pamatė, kad išbėgo jaunuolis ir nubėgo link (duomenys neskelbtini). Nepraėjo nė minutė, išbėgo antras jaunuolis, sustojo prie mašinų aikštelės. Paskui išėjo trečias jaunuolis, jie nesimušė, bet triukšmavo. Vienas jaunuolis sakė: ,,mesk strypą“, kitas sakė: ,, mesk peilį“. Tada išėjo nukentėjusioji. Po to jie išsiskyrė. Antras jaunuolis su nukentėjusiąja nuėjo link Projektuotojų gatvės, o trečias už namo. Iš viso buvo trys jaunuoliai. Paskutinis jaunuolis pasirodė stambesnis, o du pirmutiniai jaunuoliai buvo panašaus kūno sudėjimo, kaip vaikai. Jaunuolių rankose nieko nematė. Įvykį stebėjo apie 5 minutes. Po kiek laiko atvažiavo policija. Nulipo žemyn. Laiptinėje jokių daiktų, kraujo nematė, buvo tamsu.

Liudytoja G. V. parodė, jog yra A. P. mama. Pažįsta kaltinamąjį. Kai dukra mokėsi kolegijoje, nuomojo jai butą Projektuotojų gatvėje. Bendraudavo su dukra telefonu. Dukra pasiskųsdavo, kad kaltinamasis neduodavo jai ramybės - užgesindavo laiptinėje elektrą skydinėje, skambindavo į duris, įkišdavo degtuką į skambutį, buto duris buvo išlaužęs, dukrą laiptinėje buvo sumušęs. Pareigūnai nesugebėjo atidaryti išlaužtų durų, tai buvo 2014 m. spalio mėnesį. Kaltinamasis jai (liudytojai) rašydavo įvairias žinutes, pavyzdžiui tokio turinio: ,,labas, čia greitoji“. Kai dukra pasiskųsdavo, važiuodavo žiūrėti, kas yra, arba skambindavo kaltinamajam, kviesdavo policiją, bet pareiškimo nerašė. Buvo kaltinamasis įsiveržęs į dukros butą. Dukra verkavo, bijodavo, prašydavo atvažiuoti. Prašydavo kaltinamojo atstoti nuo dukros, neskambinti, nesibrauti į butą. Lapkričio mėnesį dukra paskambino, kad pro duris laužiasi kaltinamasis. Skambino kaltinamajam, sakė nesilaužti. Keletą minučių buvo ramu. Po to paskambino dukra ir pasakė, jog kaltinamasis vėl braunasi į butą. Policijos pareigūnams skambino tada, kai kaltinamasis atėjo antrą kartą ir įsilaužė į butą. Žino, kad bute kaltinamasis triukšmavo, stumdė dukrą, dukra verkė. Po keleto valandų gavo sms žinutę iš dukters, kad kaltinamasis perdūrė jos du draugus. Dukros santykiai su kaltinamuoju tęsėsi 2-3 metus.

Liudytoja J. Z. parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Nukentėjusiąją A. P. apie įvykį Projektuotojų gatvėje apklausė pirmoji. Apklausa surašyta pažodžiui iš nukentėjusios žodžių, nukentėjusioji perskaitė protokolą ir pasirašė po protokolu. Jei apklausoje parašė, kad nukentėjusioji matė peilį, jo geležtę, reiškia nukentėjusioji taip pasakė. Pamena, kad kai nuvyko į įvykio vietą, per langą žiūrėjo žmogus, jis buvo apklaustas. Pamena, kad nukentėjusioji sakė, jog kaltinamasis yra jos draugas ar vaikinas, jie buvo susipykę, jis ieškojo būdų kaip su ja susitikti, ir konfliktas buvo dėl to, kad pas ją bute buvo kiti vyrai.

Liudytoja M. V. parodė, jog nukentėjusiojo L. C. apklausa vyko ligoninėje, apklausa buvo neilga, užfiksavo pagrindines aplinkybes. Gydytojai pasakė, kad nukentėjusysis sąmoningas ir kalbėti galėjo, buvo nutarta jį apklausti. Nukentėjusysis jautėsi prastai, jam labai skaudėjo, bet parodymus jis davė, suvokė situacijos pavojingumą, suprato, kad galėjo neišgyventi, sakė, kad antrą kartą gimė. Papildomose apklausose L. C. sakė, kad reikš ieškinį, nes negali atsigauti, žadėjo pasitarti su mama. Nukentėjusiąją A. P. apklausinėjo ne apie vieną įvykį, klausiant ji viską atsakinėjo, ką pasakojo, tą užrašė. Nukentėjusiajai nepatiko, kad D. S. jai žinutes rašinėjo, persekiojo. Ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimų ir tai suprato. Nukentėjusioji norėjo, kad būtų atliktas tyrimas dėl visų veikų, įvykdytų jos atžvilgiu.

Liudytojas M. K. parodė, jog dirba Panevėžio apskrities policijos komisariate Patrulių kuopoje vyriausiuoju patruliu. 2015 m. lapkričio 14 d. kelis kartus važiavo į iškvietimą. Pirmą kartą važiavo todėl, kad pašalinis asmuo daužė duris. Nežino, kas kvietė policiją, nes pranešimą gavo per budėtojų dalį. Kai nuvažiavo, moteris buvo patenkinta, kad asmuo pasišalino. Nukentėjusioji buvo linksma. Antrą kartą gavo pranešimą, kitas ekipažas nuvažiavo tuo pačiu adresu. Tą pačią dieną trečią kartą gavo pranešimą nuvykti tuo pačiu adresu. Prie Projektuotojų g. buvo rastas padurtas žmogus. Buvo likę kraujo pėdsakai. Butą apžiūrėjo. Laukė operatyvinės grupės, saugojo įvykio vietą, rastus asmenis. Įvykio vieta buvo didelė - butas, laiptinė, lauke vieta, kur rastas sužalotas žmogus. Kraujo buvo laiptinėje, kraujo pėdsakai ėjo iki pat konteinerių. Laiptinėje buvo pripurkšta dujų, nes jautėsi aitrumas, griaužė akis. Asmuo, įvykdęs veiką, buvo pasišalinęs, tai pasakė mergaitė. Ieškojo peilio, bet nerado. Kitokių įrankių – strypų ar lazdų - neieškojo. Jei būtų matę kažką panašaus, būtų užfiksavę. Liudytojas, buvęs ketvirtame aukšte, surėkė, kad matė, kaip asmuo nubėgo. Grįžę iš įvykio vietos, parašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas R. V. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį, mokėsi karu (duomenys neskelbtini) panašiai prieš dvejus metus, gyveno mokyklos bendrabutyje. Santykiai buvo draugiški. Nukentėjusiąją yra matęs vieną kartą, nukentėjusioji ir kaltinamasis bendravo, buvo draugai. Jie draugavo, pykosi, taikėsi. Mokslo metai nebuvo pasibaigę, kai vieną vakarą kaltinamasis grįžo piktas, lengvai išgėręs, susirinko daiktus ir išvažiavo. Priežasties nežinojo. Nepamena, ar kaltinamasis buvo sužalotas. Nuo to laiko kaltinamojo nematė. Iki įvykio turguje jis (liudytojas) nupirko kaltinamajam juodą peilį, kurio geležtė iššoka spaudžiama, o jos ilgis 4-5 centimetrų. Peilio rankena juoda, plastmasinė. Geležtės smaigalys smailas, kaip durkliukas, tas peilis skirtas mėtymui į sienas. Nupirko kaltinamajam peilį kaip smulkmeną. Kaltinamasis neprašė nupirkti, peilį nupirko, nes buvo sulaužęs kaltinamojo peilį. Policijos pareigūnams parodė tą peilį, kurį nupirko D. S.. Kaltinamasis nedažnai vartodavo alkoholį. Kartą M. O. ėmė pasakoti apie sužalotą žmogų, liepė prisiimti kaltę. Tuo metu kaltinamasis nebegyveno bendrabutyje. M. O. sakė, kad kažkokie žmonės buvo subadyti, suprato, kad tai padarė kaltinamasis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas 97-98 b. l.).

Iš liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojas R. V. parodė vietą centrinėje turgavietėje, kur 2014-11-10 ar 2014-10-11 už 10 litų nupirko D. S. peilį, bei teigė, jog parodymų patikrinimo vietoje metu yra toks pat peilis ir jį parodė (b. l. 141-144, 1 tomas).

Liudytojas M. O. parodė, jog A. P. parašė sms žinutę, kad jos buvęs vaikinas atėjo į jos namus ir pradėjo pulti, kabinėtis, prašė išvyti jį iš namų, jis buvo girtas, neminėjo, kad jo bijo. A. P. nebijojo D. S.. Galėjo taip būti, kad A. P. skambino, nes kaltinamasis norėjo su juo (M. O.) pakalbėti. Draugams pasakė, kad važiuoja išvyti iš namų buvusį vaikiną, kad jis nepultų ant merginos. Atvažiavo su dviem draugais L. ir E.. Visi buvo blaivūs. Su savimi jis turėjo du dujų balionėlius, draugai jokių įrankių neturėjo. Bute buvo kaltinamasis ir A. P.. Kaltinamasis sėdėjo ant lovos, o nukentėjusioji stovėjo ir rėkė ant kaltinamojo. Kaltinamasis ramiai sėdėjo, rankose jis nieko neturėjo. Jis paklausė kaltinamojo, kas vyksta. Stovėjo prieš kaltinamąjį. Liepė kaltinamajam išeiti iš buto. Nematė, ar kaltinamasis buvo neblaivus, nors A. P. sakė, kad jis girtas. Kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusios atžvilgiu. Su L. C. ar E. T. paėmė kaltinamąjį už rankų, kad jį pakeltų. Tada kaltinamasis pradėjo badyti, jis (liudytojas) pabėgo. Peilio nematė. Kaip buvo sužalotas L. C., nematė. A. P. sakė, kad L. C. bėgo į koridorių link durų, bandė duris atrakinti ir jį D. S. pagavo, kelis kartus įbedė. Tada jis (M. O.) su E. T. dar buvo kambaryje. Kaltinamasis D. S. grįžo į kambarį, puolė ant E. T., E. T. ėmė bėgioti aplink stalą. Liudytojas parodė, kad tuo metu, kai kaltinamasis ėmė pulti su peiliu E. T., jis (M. O.) stovėjo šone ir matė peilį. Tai buvo plaštakė. Matė, kaip kambaryje kaltinamasis E. T. įbedė ar bandė besti į koją tuo metu, kai E. T. kaltinamajam spyrė. Spyrė tam, kad D. S. atsitrauktų. Viskas vyko greitai. Neatsimena, kas pirmas išbėgo iš buto. D. S. išbėgo į laiptinę, jį (M. O.) įspraudė į kampą, mosavo peiliu, turėjo peilį, tada jis (M. O.) kaltinamąjį nupurškė dujomis. D. S. lauke bėgo iš paskos, vaikė jį (M. O.) aplink mašiną, tuo metu A. P. nebuvo. Neatsimena, ką D. S. sakė. D. S. nubėgo link centro. Lauke jis (M. O.) rėkė, kad D. S. gaus su strypu, D. S. tik gąsdino, bet jokio strypo neturėjo. Norėjo, kad D. S. atstotų. Mašinoje lyg buvo strypas, bet mašina nebuvo atrakinta, stovėjo už 300 metrų. Atbėgo link parduotuvės ,,Maksima“, draugams buvo bloga, kvietė greitąją. E. T. buvo sužalota koją, jis sakė, kad bandė spirti D. S.. L. C. buvo sužalotas į pilvą kelis kartus. Įvykio metu jis (M. O.) sužalotas nebuvo.

Liudytoja V. L. parodė, kad lapkričio 14 d. buvo pas A. P. ir kaltinamasis su A. P. pykosi. Kaltinamasis buvo išgėręs, jis nuo pat ryto bandė įsiveržti pas A. P. į butą, elgėsi įžūliai. Jos laukė draugų M., E. ir L. Paskambino į duris ir pasakė, kad atėjo M. O.. Kai A. P. atidarė duris, įsiveržė D. S. ir atsisėdo ant lovos, pradėjo negražiais žodžiais vadinti A. P.. Po kurio laiko atėjo M. O., L. C., E. T. ir gražiai prašė D. S. išeiti. Kaltinamasis neišėjo ir toliau kabinėjosi. L. C. sakė D. S. nusiraminti. D. S. pradėjo ant draugų pulti, susistumdė ir tada D. S. išsitraukė peilį. Ji buvo virtuvėje ir pamatė, kaip visi išbėga pro duris. Ji išsigando, matė, kad D. S. prirėmęs M. O. prie durų peiliu jam prie pilvo mojavo. Tada M. O. D. S. pastūmė ir visi išbėgo. Ji užsirakino ir po 20 minučių, kai pabeldė A. P., atidarė duris. A. P. buvo kruvina, A. P. persirengė, abi išėjo į lauką. Lauke buvo sužalotas L. C., moteris, E. T. buvo sužalota koja. Tą dieną D. S. buvo atėjęs tris kartus. Pirmą kartą ryte, antrą kartą per pietus, tada jis susistumdė su A. P. ir ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie D. S. išvedė. Po antro karto D. S. atėjimo praėjo apie trys valandos ir D. S. prisistatęs M. O. įsiveržė į butą. A. P. ir D. S. iki įvykio gal apie 4 metus buvo kartu, jie gerai sutarė, bendravo kaip pora.

Iš 2014-11-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra antrame aukšte, įėjus į vidų matyti, jog tai vieno kambario ir virtuvės butas. Apžiūrėjus butą, nusikaltimų pėdsakų nerasta (b. l. 16-21, 1 tomas).

Iš 2014-11-14 apžiūros protokolo matyti, jog namo esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje ant turėklų lipant į antrą aukštą yra rausvos spalvos dėmės panašios į kraują; to paties namo kieme užfiksuotos kraujo dėmės, kurios yra nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-26, 1 tomas).

Iš 2014-11-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. C. iš jam parodytų atpažinti šešių asmenų nuotraukų atpažino D. S. kaip asmenį, kuris 2014-11-14 jį užpuolė ir sužalojo peiliu. (b. l. 147-149, 1 tomas).

Iš 2014-11-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis E. T. atpažino D. S. kaip asmenį, kuris 2014-11-14 A. P. bute puolė su peiliu, smūgiavo peiliu draugui L. C. (b. l. 150-152, 1 tomas).

Iš policijos pateiktų duomenų matyti tokie duomenys:

2014-11-14 14.02 registruotas Valmunskienės pranešimas, jog į buto duris laužiasi pranešėjos dukros draugas, daužo duris, laiptinė nerakinama, policijos ekipažo išsiuntimo laikas 14.04 val., atvykimo laikas 14.13 val., išvykimo laikas 14.21 val.;

2014-11-14 14.47 val. registruotas Valmunskienės pranešimas, jog į butą įsiveržė pranešėjos dukros draugas, trenkė per veidą, pranešėja teigia, kad tai nėra sugyventinis, GMP atsisakė, policijos ekipažo išsiuntimo laikas 14.49 val., atvykimo laikas 14.57 val., išvykimo laikas 15.21 val.;

2014-11-14 17.20 val. registruotas Balčiutienės pranešimas, jog kieme rado 20 metų amžiaus vyrą, kuriam durta į pilvą, policijos ekipažo išsiuntimo laikas 17.22 val., atvykimo laikas 17.27 val., (b. l. 167-172, 1 tomas).

Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rašto Nr. K2-22 matyti, jog E. T. ir L. C. P. – skubios pagalbos skyriuje 2014-11-14 alkotesterio parodymai yra 0,00 % alkoholio (b. l. 174, 1 tomas).

Iš 2014-11-14 daiktų pateikimo protokolų matyti, jog VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotoja pateikė L. C. ir E. T. rūbus bei batus (b. l. 183, 1 tomas), kurių apžiūra fiksuota 2015-03-03 ir 2015-04-22 apžiūrų protokoluose. Užfiksuota, jog E. T. striukės priekinėje dalyje ties pilvo sritimi matyti netaisyklingos formos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują; taip pat striukės priekinėje dalyje ties pilvo sritimi, 14 cm nuo striukės apatinio krašto ant atlapo yra įstriža perpjauta žymė, kurios įpjovimo ilgis yra 2 cm. Striukės priekinėje dalyje dešinėje pusėje ties pilvu yra šiek tiek įstriža skylė, kurios ilgis 4 cm; virš šio įpjovimo 1 cm atstumu aukščiau yra 1 cm kiauryminė skylė. Striukės kairėje pusėje ties pilvo sritimi nuo striukės apačios 15 cm yra horizontali beveik tiesi 2,5 ilgio skylė. Taip pat užfiksuota, jog džemperis išteptas rausvos, rusvos spalvos dėmėmis, kurios panašios į kraują. Kelnės taip pat išteptos, kelnių dešinės pusės klešnė maždaug nuo kelio srities sustirusi ir permirkusi krauju; dešinės pusės klešnės priekyje yra kiauryminė skylė, kurios ilgis 1 cm. Taip pat užfiksuota, jog L. C. sportiniai bateliai, kelnės yra ištepti dėmėmis panašiomis į kraują; striukė ir marškinėliai ištepti krauju, striukės dešinėje priekinėje dalyje ties pilvo sritimi 16 cm nuo striukės apačios yra kiauryminis pažeidimas 1,3 cm ilgio skylė, marškinėlių priekinėje dalyje ties pilvo sritimi yra 1 cm ilgio kiauryminė skylė (b. l. 39-54, 2 tomas).

Iš vyr. tyrėjo 2015-01-20 tarnybinio pranešimo matyti, jog iš D. S. naudojamo telefono ir iš A. P. naudojamo telefono laikotarpyje nuo 2014-10-20 iki 2014-11-25 sistemingai buvo siuntinėjamos sms žinutės, o būtent: 2014-10-20 nuo 08:32 iki 10:30 val. D. S. parašė 4 sms žinutes A. P., o A. P. – 8 sms žinutes D. S.; 2014-10-21 nuo 07:34 val. iki 11:12 val. D. S. parašė 36 sms žinutes A. P., o A. P. – 52 sms žinutes D. S.; 2014-10-22 nuo 10:18 iki 18:03 val. D. S. parašė 26 sms žinutes A. P., A. P. – 40 sms žinučių D. S. ir t. t.; įvykio dieną 2014-11-14 nuo 00:07 val. iki 21:07 val. D. S. parašė 40 sms žinučių A. P., o A. P. parašė 45 sms žinutes D. S., taip pat tą dieną D. S. 29 kartus skambino A. P.. (b. l. 19-20, 2 tomas).

Iš vyr. tyrėjo 2015-01-29 tarnybinio pranešimo matyti, jog iš A. P. naudojamo telefono 2014-11-14 16:50 val. rašyta sms žinutė į M. O. naudojamą telefoną, taip pat 16:50 skambinta M. O.; 16:58,16:59 ir 16:59 val, rašytos sms žinutės į M. O. nudojamą telefoną; 17:19 M. O. skambino A. P.; 17:21 val. A. P. skambino D. S.; nuo 17:36 val. iki 17: 47 val. A. P. parašė tris sms žinutes į abonentinį numerį, kuris priklauso motinai G. V.; 17:48 val. A. P. skambino motina (b. l. 26, 2 tomas).

Iš specialisto išvados Nr. G 1781/14(P-05) matyti, jog E. T. nustatyta paviršinė durtinė – pjautinė žaizda dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje ir durtinė-pjautinė žaizda dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje su daliniu dvilypio raumens pažeidimu. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti užduotyje nurodyta peilio geležtė ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų E. T. sveikata sutrikdyta nežymiai. E. T. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių į dešinę blauzdą pasekoje. (b. l. 56, 2 tomas).

Iš specialisto išvados Nr. G 1773/14(P-05) matyti, jog L. C. nustatyti šie sužalojimai: durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo dešinės pusės sužalojimas su kepenų pažeidimu, šis sužalojimas padarytas aštriu, duriančiu-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte, kurios plotis, sprendžiant iš įrašo ligos istorijoje yra apie 1 cm, vienu trauminiu poveikiu; durtinis-pjautinis kairio dilbio sužalojimas su lenkiamųjų pirštų raumenų ir alkūninio nervo pažeidimu; sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu; dėl durtinio-pajutinio kiauryminio pilvo dešinės pusės sužalojimo su kepenų pažeidimu L. C. sveikata sutrikdyta sunkiai, dėl durtinio pjautinio kairio dilbio sužalojimo su lenkiamųjų pirštų raumenų ir alkūninio nervo pažeidimu L. C. sveikata sutrikdyta nesunkiai – ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 77-78, 2 tomas).

Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje

Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 7) teikė prašymą atlikti tyrimą D. S. atžvilgiu dėl pastovaus sistemingo bauginimo, persekiojimų, grasinimų, terorizavimo, smūgių sudavimo, durų sulaužymo, neteisėto brovimosi į jos butą. Kada buvo surašytas minėtas nukentėjusios A. P. prašymas, neaišku - jame nėra nurodyta data. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. P. aiškiai nurodė, kad ji nenori, jog kaltinamasis D. S. būtų nuteistas dėl fizinio skausmo jai sukėlimo (3 tomas, b. l. 85), taip pat vienareikšmiškai prašė remtis teisme duotais parodymais, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra netikslumų (3 tomas, 86). Nukentėjusioji teisme parodė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad neturi pretenzijų ir nieko jai nereikia, ant atskiro lapo rašė, kad pretenzijų neturi (3 tomas, b. l. 86). Nors byloje nėra duomenų, jog A. P. ikiteisminio tyrimo būtų rašiusi tokį dokumentą ir liudytoja apklausta tyrėja M. V. tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. norėjo, jog būtų atliktas tyrimas dėl visų jos atžvilgiu įvykdytų veikų, tačiau šiuo atveju yra svarbi nukentėjusios A. P. pozicija dėl privataus kaltinimo bylų proceso, kadangi veikos, numatytos BK 140 straipsnyje ir 165 straipsnyje yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, o BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nukentėjusios A. P. teisme išdėstytą aiškią poziciją, jog pretenzijų kaltinamajam D. S. neturi, t. y. ji kaltinimo nepaliko, baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį kaltinamojo D. S. atžvilgiu nutrauktina, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos: žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką bei sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingo kito žmogaus bauginimo naudojant psichinę prievartą sudėtyje psichinė prievarta suprantama ne vien kaip grasinimai nužudyti, bet ir kaip kitokiais poelgiais vykdomas bauginimo procesas, objektyviai pasireiškiantis baimės jausmo sukėlimu kitam žmogui. Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti ar palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinė nutartis Nr. 2K-65-648/2016)

Šioje baudžiamojoje byloje svarbu nustatyti, ar pagal ištirtas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes D. S. veiksmai, nurodyti kaltinamajame akte – daugybę kartų per dieną skambindamas telefonu bei rašydamas sms žinutes nukentėjusiąją plūdo necenzūriniais žodžiais, persekiojo, siekdamas, kad ji su juo bendrautų, be to, daužė buto duris, reikalavo įleisti į vidų, užspaudė durų skambutį, kad šis ištisai skambėtų, neteisėtai įsibrovęs į butą, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, vėliau gąsdino, teigdamas, kad ją reikės nuo jo apginti - yra įrodyti ir ar jų visuma atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos uždraustos nusikalstamos veikos požymius.

Bylos įrodymais – nukentėjusios A. P., liudytojų G. V., R. V., V. L., M. O. parodymais - nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji A. P. keletą metų buvo artimi draugai. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji neneigė, jog bendravimo laikotarpiu kildavo nesutarimų, kad abu santykius aiškindavo audringai, kalbėdavosi pakeltu tonu, buvo kviečiami policijos pareigūnai, vienas kitam rašinėdavo sms žinutes, skambinėdavo. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir atitinka ne tik liudytojų parodymus, bet ir rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Bylos įrodymai nurodo, jog iš D. S. naudojamo telefono ir iš A. P. naudojamo telefono laikotarpyje nuo 2014-10-20 iki 2014-11-25 sistemingai buvo siuntinėjamos sms žinutės (b. l. 19-20, 2 tomas). SMS žinučių turinys nėra atskleistas, pati nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis tik keikdavosi, bet negrasino. Be to, iš rašytinių įrodymų matyti, jog iš A. P. telefono į D. S. naudojamą telefoną dažniau buvo siunčiama didesnis skaičius žinučių, nei į A. P. telefoną. Akivaizdu, jog ši kaltinime nurodyta aplinkybė niekaip nepagrindžia kaltinimo dėl bauginimo naudojant psichinę prievartą, kadangi kyla ne viena abejonė.

Taip pat byloje nustatyta, jog 2014-11-14 buvo registruoti du nukentėjusios A. P. motinos G. V. pranešimai policijos pareigūnams, tačiau pati nukentėjusioji A. P. policijos pareigūnų nekvietė, o jiems atvykus pareiškimų nerašė. Nukentėjusioji A. P. tvirtino, jog 2014-11-14 antrą kartą atvažiavę policijos pareigūnai, jos klausė, kas buvo, ar turi pretenzijų, ar rašys pareiškimą, ji atsisakė tai daryti (b. l. 85, 3 tomas). Nukentėjusioji teigė, jog kai kaltinamasis veržėsi į namus, ji trenkė kaltinamajam puodu į galvą (b. l. 86, 3 tomas). Liudytojas policijos pareigūnas M. K. teigė, jog nuvykus pas nukentėjusiąją į butą antrą kartą ji buvo linksma. Nukentėjusioji A. P. bei liudytoja V. L. tvirtino, jog kaltinamasis brovėsi į A. P. butą, daužė buto duris, reikalavo įleisti į vidų, užspaudė durų skambutį, kad šis ištisai skambėtų, plūdo A. P. necenzūriniais žodžiais, tačiau šioje situacijoje būtina nustatyti, ar D. S. veiksmai yra padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusios A. P. baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai BK 145 straipsnio prasme, kuris numato atsakomybę ne už bet kokį grasinimą ar bauginimą, o už grasinimą nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimą. Bylos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. Juolab, nukentėjusioji A. P. vienose apklausose tvirtino, jog kaltinamasis tik keikdavo ir persekiodavo, tačiau negrasino (b. l. 77, 1 tomas), kitose, jog grasindavo sumušti, bet sumušęs nebuvo (b. l. 86, 3 tomas). Teisme nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis pavydėdavo, neblaivus visokiais žodžiais vadindavo, grasindavo sumušti, bet sumušęs nebuvo, viskas vyko iš meilės, kaltinamojo bijojo, kai jis būdavo neblaivus, skriaudė iš meilės, kai pavydėdavo tada mušdavo, bet nesmarkiai, mėlynių nebūdavo (b. l. 85-86, 3 tomas). Nukentėjusios A. P. parodymai dėl šių aplinkybių per visą šios baudžiamosios bylos tyrimą nebuvo nuoseklūs, todėl teismas jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Liudytojas M. O. nurodė, jog nukentėjusioji kaltinamojo nebijojo, atvykus į butą, kaltinamasis ramiai sėdėjo ant lovos, o A. P. stovėjo ir rėkė ant D. S. (b. l. 132, 3 tomas). Liudytojos J. Z. parodymai - jog nukentėjusioji aiškino, kad kaltinamasis yra jos draugas ar vaikinas, jie buvo susipykę, jis ieškojo būdų kaip su ja susitikti, ir konfliktas buvo dėl to, kad pas ją bute buvo kiti vyrai - tik dar labiau sustiprina abejones dėl D. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Taip pat ir liudytojas M. O. nurodė, jog kaltinamasis norėjo bendrauti su nukentėjusiąja, o ji nenorėjo (b. l. 133, 3 tomas). Visuma įrodymų leidžia teigti, kad kaltinamojo D. S. veiksmai nebuvo nukreipti į nukentėjusios A. P. bauginimą, o jis siekė, jog nukentėjusioji A. P. su juo bendrautų, t. y. kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo interesų tenkinimą. Atskirai paminėtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis po įvykio bendravo. Šią aplinkybę patvirtina tiek kaltinamojo parodymai, jog po įvykio ji siuntė laiškus į Vokietiją, ir nukentėjusios parodymai, jog po to kai buvo sužaloti L. C., E. T., t. y. apie N. M., kaltinamasis D. S. jai skambino, sveikino su šventėmis, prašė draugų telefonų numerių (b.l. 81, 1 tomas). Ištirti įrodymai nėra pagrindas išvadai, jog D. S. siekė įbauginti nukentėjusiąją A. P.. Kaltinamojo D. S. veiksmai - braunantis į nukentėjusios motinos išnuomotą butą, taip pat necenzūrinių žodžių vartojimas, sms žinučių rašymas, skambinėjimas - neleidžia daryti neabejotinos išvados, buvus bauginimui tiek BK 145 straipsnio 1 dalies, tiek 2 dalies prasme, todėl D. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl veikų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje

Nors kaltinamasis D. S. be savo kaltės neigimo parodymų dėl šių nusikalstamų veikų iš esmės nedavė, tačiau tai, jog kaltinamasis D. S. įvykdė nurodytas nusikalstamas veikas ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų L. C., E. T., A. P., liudytojų M. O. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Visi proceso dalyviai vienodai parodė, jog peilį įvykio metu turėjo ir smūgius nukentėjusiems sudavė vienintelis kaltinamasis D. S.. Sužalojimo aplinkybes visi proceso dalyviai aiškino vienodai. Nukentėję viso proceso metu apie prieš juos pavartotą smurtą davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje sutampa ir juos atitinka kiti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs L. C. teigė įvykio neprisimenantis, tačiau iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose aiškiai nurodė, kad išgirdo spragtelėjimą, lyg išsiskleistų peilis, bėgo link buto durų ir vėliau atpažintas kaltinamasis D. S. užsimojęs ranka smogė, pajuto, kad į jį smeigia, du smūgiai kliuvo į pilvą, išbėgęs iš buto, lauke pamatė, jog kraujuoja (b. l. 30, 33, 1 tomas). Nukentėjusysis E. T. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis D. S. iš kišenės išsitraukė peilį, kurio geležtė buvo apie 10 cm ilgio, atrodė kaip plaštakė ir tiesia ranka, kurioje laikė peilį, kelis kartus smūgiavo L. C. į šoną; taip pat D. S. vieną kartą dūrė jam (E. T.) į pilvo sritį, susigrūmus, jis (E. T.) spyrė kaltinamajam koja į krūtinę, po smūgio koja kaltinamasis peilio, kuris atrodė, kaip plaštakė, nebuvo išmetęs; išbėgęs iš buto, jautė, kad koja yra šlapia, jam (E. T.) buvo sužalota koja (b. l. 39, 50, 1 tomas). Liudytojas M. O. patvirtino tokius nukentėjusiųjų parodymus ir taip pat parodė, jog matė kaltinamojo D. S. rankose peilį – plaštakę, kaltinamasis ėmė pulti su peiliu, pamatęs peilį bėgo iš buto, E. T. buvo sužalota koja, o L. C. buvo sužalotas į pilvą, tačiau kaip jie buvo sužaloti nematė (b. l. 132, 3 tomas). Nukentėjusioji A. P. dėl šių aplinkybių parodė vienodai kaip ir kiti nukentėjusieji. Liudytojas M. O. teisme parodė, jog matė, kaip kaltinamasis kažką ištraukė iš kišenės ir nors paties peilio nematė, tačiau girdėjo peilio atlenkimo garsą, t. y. spragtelėjimą, po to visi staiga ėmė lakstyti; be to, A. P. tvirtino, jog žino, kad kaltinamasis nešiodavosi plaštakę (b. l. 86, 3 tomas). Ištirti įrodymai leidžia teigti, jog D. S. peilį rankose laikė nuo pat konflikto pradžios ir peiliu padarė kaltinime nurodytus sužalojimus L. C. ir E. T.. Nors tiek A. P., tiek E. T., M. O. nurodė, jog pačioje konflikto pradžioje nukentėjusysis L. C. stumtelėjo D. S. ranka į petį, tačiau kad D. S. atžvilgiu būtų vartotas smurtas, jis būtų buvęs sužalotas, neparodė nė vienas proceso dalyvis. Gretinant nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus apie kiekvieno įvykio dalyvio judėjimą ir atliktus veiksmus su specialisto išvadomis apie nukentėjusiems padarytus sužalojimus, rūbų apžiūrų protokolų duomenis, akivaizdu, jog kaltinamasis D. S. atliko kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo padarytus sužalojimus nukentėjusiems. Teismo medicinos specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo, nes nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais dėl prieš nukentėjusius pavartoto smurto. Teismas jau aptartų įrodymų, motyvų pagrindu daro išvadą, jog būtent D. S. peiliu padarė visus nustatytus sužalojimus nukentėjusiems L. C. ir E. T.. Nors nukentėjusieji negalėjo aiškiai nurodyti, kuriuo momentu jie buvo sužaloti, tačiau sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, šių nukentėjusiųjų rūbų pažeidimai, rodo, kad D. S., kuris vienintelis įvykio metu turėjo peilį, atliko kaltinime nurodytus veiksmus, sukėlusius kaltinime nurodytas pasekmes.

Kaltinamojo D. S. veiksmai – peilio ištraukimas iš kišenės, peilio atlenkimas, smūgiavimas nukentėjusiems - patvirtina, kad smūgiai buvo suduoti tyčia. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengdamas jos ribas, nes iki smūgiavimo peiliu nukentėjusysis L. C. kaltinamajam jokių smūgių nesudavė, tik prašė liauti keiktis, išeiti iš A. P. buto. Bylos įrodymai patvirtina, kad jokios realios grėsmės nei L. C., juolab, E. T. kaltinamajam nekėlė, o tai, kad nukentėjusysis L. C. stumtelėjo kaltinamąjį į petį, nesuteikė pagrindo D. S. smurtu gintis.

Bylos įrodymai patvirtina, kad D. S. turėjo tiesioginę tyčią sunkiai sužaloti nukentėjusiuosius. Jis nukentėjusiajam L. C. sudavė du smūgius peiliu į pilvą, po to pasikėsino suduoti smūgį E. T. į pilvą ir sudavė E. T. du smūgius į dešinę blauzdą. Suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiems, kaltinamasis D. S. suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, galimas pasekmes ir nors to tiesiogiai nesiekė, savo tyčiniais veiksmais sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo D. S. kaltė dėl sunkaus ir nežymaus kūno sužalojimo pasireiškė netiesioginės tyčios forma.

Šioje byloje D. S. veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Veiką kvalifikuojant pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, svarbu ne vieta, kurioje atlikti veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ar sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip apdaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitos paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Nagrinėjamoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog D. S. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl konfliktų su nukentėjusiąja, su kuria artimai bendravo, ir dėl kartu buvusių asmenų prašymo išeiti iš buto, moralizavimo, nukentėjusiojo L. C. stuktelėjimo į petį. Tokios aplinkybės nustatytos pagal nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus. Nors kaltinamasis D. S. iš esmės nedavė parodymų, tačiau iš M. O. parodymų matyti, kad kaltinamasis iki L. C. sudavimo jam į petį sėdėjo ant lovos, peilio rankose neturėjo. Bylos įrodymai nurodo, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, supykęs dėl santykių su nukentėjusiąja, norėjo būti nukentėjusios bute, bet kadangi elgėsi netinkamai, nukentėjusioji paprašė nukentėjusiųjų L. C. ir E. T., liudytojo M. O., kaltinamąjį D. S. iš buto išprašyti, šiems liepiant kaltinamajam D. S. išeiti iš nukentėjusios buto ir nusiraminti, situacija tapo konfliktinė. Juolab, kad ir nukentėjusioji A. P. nurodė, jog dieną prieš įvykį ji buvo susitikusi su M. O., kaltinamasis jai skambino ir atsiliepė M. O.; tada kaltinamajam kilo pavydas, todėl kitą dieną kaltinamasis prašė, kad M. O. ateitų, o liudytojas M. O. patvirtino, jog kaltinamasis pagalvojo, kad jis (M. O.) ir nukentėjusioji A. P. yra pora (b. l. 133, 3 tomas). Teismas daro išvadą, jog bylos įrodymai patvirtina, jog tarp kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiųjų L. C., E. T., liudytojo M. O. kilo asmeninis konfliktas, kaltinamojo D. S. tyčia smurtauti buvo nukreipta į šiuos asmenis, jo neleidusius pasilikti pas nukentėjusiąją, aiškinusius, kaip reikia elgtis. Todėl atsižvelgiant į kaltinamojo D. S. veikos motyvus, tikslus jo paskatos pripažintos asmeninėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose, padarant L. C. sunkų, o E. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog D. S. veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis įvykdė vakare, bute, kuris yra daugiabutyje name, todėl, akivaizdu, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes įvykio vietoje ir šalia įvykio vietos buvusius asmenis kaltinamojo D. S. nusikalstami veiksmai paveikė neigiamai – liudytoja V. L. nurodė, jog labai išsigando; liudytojas M. A. patvirtino, kad išgirdo triukšmą, sužaloti nukentėjusieji bėgo į kiemą, kur kilo triukšmas; nustatyta, jog nukentėję kraujavo, kieme buvo daug kraujo, L. C. laikė pagalbą iškvietusi moteris, E. T. alpo; akivaizdu, jog tokia situacija sukėlė įvykio vietoje buvusių asmenų nerimą, nepatogumus, išgąstį. Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, tvirtina, kad kaltinamojo D. S. veiksmais tuo pačiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis. Visiškai pagrįstai D. S. veiksmai kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis D. S. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė.

Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 3225,61 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 65-72, 1 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų E. T. ir L. C. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė atitinkamai nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymus. Dėl patirto sužalojimo E. T. ir L. C. buvo gydyti VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 69-70, 1 tomas) matyti, kad dėl E. T. ir L. C. patirtų sužalojimų gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 3 225,61 eurų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo D. S. veika, todėl iš kaltinamojo D. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteistina 3225,61 eurai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-11-16 iki 2015-01-06 išmokėjo nukentėjusiajam E. T. 952,98 eurų ligos pašalpą ir dėl nukentėjusiajam E. T. išmokėtų išmokų pareiškė 952,98 eurų civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 55-63, 1 tomas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią išvadą, teismas daro, remdamasis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. S. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo D. S. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), o nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, - nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis įvykdė baigtus tyčinius nusikaltimus. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo D. S. asmenybę – kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas, teistumai nėra išnykę (b. l. 120-124, 2 tomas), taip pat bylos duomenimis kaltinamasis buvo įvykdęs nusikalstamų veikų ir kitose valstybėse (b. l. 125-126, 2 tomas), baustas administracine tvarka (b. l. 117-119, 1 tomas), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neįrašytas (b. l. 114, 116, 2 tomas), iki suėmimo niekur nedirbo (b. l. 101-102, 2 tomas), į tai, jog kaltinamasis D. S. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nusikaltimo buvo abejingas nukentėjusiųjų atžvilgiu, nesuteikė jiems pagalbos ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti, per visą procesą neatsiprašė nė vieno nukentėjusiojo, neatlygino nė dalies nusikaltimais padarytos žalos, į nusikaltimų pasekmes – nukentėjusysis L. C. buvo sužalotas sunkiai, į tai, jog nenustatyta nė viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o pripažinta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į visas bylos aplinkybes.

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą numatyta tik vienos rūšies – laisvės atėmimo – bausmė, kurios trukmė yra iki dešimties metų. Nors nenustatyta nė viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o yra viena sunkinanti atsakomybę aplinkybę, tačiau atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą, į kaltinamojo jauną amžių, kaltinamajam D. S. už sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina ne didesnė nei bausmės vidurkis, o už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina taip pat laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima vidurkiui, bet nedidesnė nei bausmės vidurkis. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti D. S. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Bylos įrodymais nustatyta, jog po nusikaltimų įvykdymo kaltinamasis D. S. iš karto išvyko iš Lietuvos ir tai padarė, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Tokią išvadą teismas daro dėl šių priežasčių, o būtent: ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po įvykio, t. y. 2014-11-14 (b. l. 1, 1 tomas); liudytojas R. V. teisme parodė, jog kaltinamasis grįžo piktas, susirinko daiktus ir išvažiavo, nuo to laiko kaltinamojo nebematė (b. l. 131, 3 tomas) bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2014-11-14 į bendrabutį atėjo kaltinamasis, buvo girtas, matėsi ant dešinės pusės smilkinio mėlynė, kaltinamasis pasakė: „pirmi „užsirovė“, pirmi ir pakrito“, atsisveikino ir pasakė, „dingstu visam“, nuo to laiko kaltinamojo daugiau nematė (b. l. 97-98, 1 tomas).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Panevėžio apygardos prokuratūros 2014-11-20 nutarimu D. S. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (b. l. 14, 2 tomas, b. l. 1, 3 tomas). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutartimi D. S. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Paskelbta D. S. paieška vėliau tapo tarptautinė. 2014-12-01 nutarties pagrindu buvo išduotas Europos arešto orderis (b. l. 174-181, 2 tomas). Sulaikius D. S. dėl Vokietijoje įvykdytos nusikalstamos veikos (b. l. 185, 2 tomas), vėliau jis buvo išduotas ir pristatytas į Lietuvą. Lietuvos pareigūnai vyko į Vokietiją D. S. parsigabenti. Taigi Policijos departamento nurodytas išlaidas - 1 466,72 eurus - sukūrė pats D. S. (b.l. 83-92, 2 tomas). Kadangi išlaidos buvo būtinos įvykdyti teisingumą – D. S. slapstantis kitoje šalyje baudžiamosios bylos ištirti ir išnagrinėti nebuvo galima, todėl pripažįstama, jog šios išlaidos – 1 466,72 eurai - buvo būtinos, todėl iš D. S. priteistinos valstybei. Tai, kad ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-366/2010, Nr. 2K-210/2011).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytina laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos, kadangi pagal Europos arešto orderį Vokietijoje D. S. nebuvo suimtas nė vienos dienos (b. l. 139, 3 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (E. T. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-02-09 iki 2016-10-07.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. spalio 7 d.

Baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo A. P. sukėlimas) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį procesą nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

D. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – suėmimą - palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš D. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 3225,61 eurus.

Civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš D. S. 1 466,72 eurus proceso išlaidas valstybei.

Daiktinius įrodymus:

penkis biologinius pėdsakus, supakuotus į voką ir saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. 0069262), sunaikinti;

peilį, kuris supakuotas į spec. Paketą Nr. 0015370 ir saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (kvitas B serija BBB Nr. 048970), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė