Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Kelmės rajono savivaldybės administracijai ir V. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2012 m. spalio 31 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (12 b. l. 2 t.).

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo į bylą nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 str. 1 d.). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. LR CK įsigaliojimo ir LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu (126-127 b. l. 1 t.) paaiškino, kad ji nuosavybės teisėmis valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gretimas butas Nr. 3, esantis tame pačiame name, ir dalis ūkinių pastatų, esančių prie šio gyvenamojo namo, priklausė J. ir E. B. šeimai. Po J. B. mirties butą paveldėjo jo sutuoktinė E. B., kuri testamentu butą ir ūkinius pastatus paliko savo sūnui V. B., gyvenančiam Latvijoje. Po motinos mirties V. B. kartu su savo seserimi Vera sutvarkė motinos turtą, išsivežė asmeninius daiktus, tačiau paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. Ji su V. B. susitarė, kad šis parduos jai motinos paveldėtą butą ir ūkinius pastatus už 1600 Lt. Iš karto po laidotuvių V. B. ji sumokėjusi 600 Lt. V. B. žadėjo atvykti ir sutvarkyti buto pardavimo dokumentus, tačiau jis daugiau (duomenys neskelbtini) nepasirodė. 1994 m. pavasarį jo seseriai Verai, kuri buvo atvykusi į motinos butą (duomenys neskelbtini), ji perdavė likusią sutartą buto pirkimo sumą - 1000 Lt. V. B. sesuo, gavusi pinigus, atidavė jai buto raktus, visus dokumentus, kuriuos ji pateikė teismui – kolūkio valdybos protokolus apie buto pirkimą, pažymas, testamentą, paveldėjimo teisės liudijimą. Nuo to laiko ji gyvena B. bute, jį tvarko, remontuoja, naudojasi jiems priklausiusiais ūkiniais pastatais. Ji keletą kartų mėginusi surasti V. B., gyvenantį Latvijoje, jai žinomu adresu siunčiami laiškai grįždavo su atžyma, kad toks asmuo ten negyvena. Po savo motinos laidotuvių V. B. niekada nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), nelanko tėvų, palaidotų Šaukėnų kapinėse, kapų, niekada jai jokių pretenzijų dėl to, kad ji gyvena jo motinos bute, nereiškė, nesidomėjo motinos jam paliktu turtu. Ji savo lėšomis inventorizavo iš V. B. pirktą butą ir ūkinius pastatus, valdo juos, naudojasi jais. Kadangi ji sumokėjo E. B. turto paveldėtojui visą kainą už įsigytą butą ir ūkinius pastatus, ji įsitikinusi, kad įgijo nuosavybės teisę į šį turtą, tačiau dėl V. B. kaltės nebuvo sutvarkyti pirkimo-pardavimo dokumentai, šiuo metu kitu keliu tai padaryti nėra galimybės, nes nežinoma V. B. gyvenamoji vieta, todėl ji kreipėsi į teismą.

Iš liudytojo A. Š., Šaukėnų seniūno, parodymų teisme matyti, kad V. B. jis nepažįsta, toks asmuo (duomenys neskelbtini) negyvena ir kiek jam žinoma (nuo 1995 m. jis yra Šaukėnų seniūnas) niekada negyveno.

Liudytojas L. M. parodė, kad E. B. – jo giminaitė, po jos mirties vaikai jos bute niekada negyveno. Jis girdėjo, kaip V. B. tarėsi su J. P. dėl buto pirkimo-pardavimo, matė, kaip J. P. padavė V. B. pinigus, J. P. nuo to laiko gyvena E. B. bute.

Iš 1993 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (11 b. l. 1 t.) matyti, kad 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurią sudaro vieno kambario ir virtuvės butas, kurio bendras naudingas plotas 20 kv. m., ½ dalį ūkinių pastatų : tvarto, daržinės po vienu stogu ir malkinės, esančių (duomenys neskelbtini), po E. B., mirusios 1992 m. lapkričio 12 d., mirties paveldėjo jos sūnus V. B., gyvenantis Latvijos Respublikoje. Iš inventorinės bylos (14-19 b. l. 1 t.), nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų (20-30 b. l. 1 t.) matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, yra trijų butų, E. B. paveldėtą ir valdytą butą sudaro vienas kambarys, virtuvė, koridorius ir sandėlis, pažymėtas numeriu 3, bei ūkiniai pastatai. Iš 2007 m. sausio 5 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymo (12 b. l. 1 t.) matyti, kad pareiškėjos valdomam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas gatvės numeris 4. Iš VĮ Registrų centro atsiliepimo (90 b. l. 1 t.) matyti, kad nekilnojamo turto registre daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ūkinius pastatus 6I1/m, 7I1/ž, 8I1/ž, 10I1/m, 11I1/ž, neįregistruotos. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (61 b. l. 1t.), namų ūkio narių knygos kopijos (62-63 b. l. 1 t.) matyti, kad dalį valdomų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), J. P. yra įsigijusi pirkimo būdu iš B. (vardas nenurodytas).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja faktiškai valdo E. B. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ūkinius pastatus, šiuo nekilnojamuoju turtu nepertraukiamai naudojasi po savininkės mirties, pilnumoje už įsigytą turtą su mirusios savininkės sūnumi atsiskaitė 1994 m., jį valdo iki šiol, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso.

Faktas, kad pareiškėja atsiskaitė už įsigytą nekilnojamąjį turtą su V. B., turto paveldėtoju, nepatvirtintas jokiais rašytiniai įrodymais – pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, pinigų sumokėjimas už įsigytą daiktą raštu nepatvirtintas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. B. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas ir ūkiniai pastatai - nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ūkinėse knygose yra įrašai apie pareiškėjos pastatų įsigijimą pirkimo būdu iš B. ,(vardas nenurodytas), liudytojas L. M. patvirtino tą aplinkybę, kad pinigus J. P. už įsigytą butą sumokėjusi E. B. vaikams, nuo E. B. mirties praėjo labai ilgas laiko tarpas – dvidešimt metų, tačiau niekas pretenzijų į E. B. turtą nereiškė, J. P. šio turto valdymo neginčijo, V. B. paveldėtu turtu nesirūpino, jo neprižiūrėjo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja teisėtai įsigijo nekilnojamąjį turtą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neįformino sandorio. Šiuo metu tai padaryti nėra galimybės, nes turto paveldėtojo V. B. gyvenamoji vieta nėra žinoma, paveldėjimo teisės liudijime nurodytu adresu siųsti dokumentai per Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją V. B. neįteikti (101-102 b. l. 1 t.).

Po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre nekilnojamųjų daiktų, priklausiusių mirusiajai E. B., valdymas nėra įregistruotas, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėja šį butą ir ūkio pastatus, įsigytus iš E. B. turto paveldėtojo, būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į jos valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus, t. y. šiuos daiktus būtų valdžiusi ne kaip savo. Byloje nenustatyta, kad nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos pretenduoja pareiškėja, būtų užvaldęs koks nors kitas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos valdymas turto – buto ir ūkinių pastatų, įsigytų iš V. B., - atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus.

LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl LR CK 4.27 str. 2 d. nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 str. 1 d, suėjimo dienos. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius – ūkio pastatus, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėta šio turto įgijėja J. P., turėdama teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl valdymo teisė, įsigaliojus LR CK ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę teisėtai turto valdytojai – pareiškėjai J. P.

Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.), todėl pašto išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.68 str., CPK 533 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į butą Nr.3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,63 kv.m. gyvenamojo ploto, 40,62 kv.m. bendro ploto), esantį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinius, nekilnojamojo turto registre pažymėtus indeksais 6I1/m, 7I1/ž, 8I1/ž, 11I1/ž, 10I1/m, esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. P. 44,25 Lt (keturiasdešimt keturis litus 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.