Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Smart Burger Bar“ atstovo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“ ieškinį atsakovui Z. R. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Neperduodamas ieškovės bankroto administratorei nurodyto ir bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, be pagrindo pervedus tretiesiems asmenims lėšas, atsakovas tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalos bendrai 107 429,97 Eur (99 171,97 Eur + 8 258 Eur) sumai. Tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei bei kreditoriams atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi negalėdama tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu ieškovė iki negali užtikrinti kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo.

4. Atsakovui Z. R. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami du kartus ieškinyje nurodytu deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (Sluškų g. 3-5, Vilnius), tačiau buvo neįteikti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Dėl buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės

5. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų.

7. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Laikoma, kad verslo sprendimas yra protingas, jeigu nustatoma aplinkybė, kad nebuvo akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos peržengimo (verslo sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

8. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vadovu nuo bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (2016 m. kovo 15 d.) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2017 m. birželio 6 d.) buvo atsakovas Z. R..

9. Byloje pateiktos 2016 m. kovo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 5819, 2016 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūra Nr. POS-13-103603, 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RI16/001, 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1071697, 2016 m. balandžio 11 d. PVM sąsakita faktūra Nr. POS-13-105223, 2016 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000185, 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CUP-0019390, 2016 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 2016-088, 2016 m. gegužės 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0109326, 2016 m. gegužės 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16TG39000675, 2016 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EIT 084144, 2016 m. gegužės 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16TG39000709, 2016 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RI16/007, kurios patvirtina, kad pagal jas įmonė sumokėjo už turtą 99 171,97 Eur.

10. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

11. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Smart Burger Bar“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“, bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi buvusiam UAB „Smart Burger Bar“ vadovui – atsakovui Z. R. skirta 1 450 Eur bauda už teismo įpareigojimų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje, nevykdymą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

12. Taigi nagrinėjamu atveju iškėlus įmonei bankroto bylą, atsakovas įmonės dokumentų bei turto neperdavė. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas turi pagrindą išvadai, jog bendrovė įsigijo turto, kurio vertė pagal byloje esančias PVM sąskaitas faktūras 99 171, 97 Eur, atsakovas šio turto bankroto administratorei neperdavė.

13. Iš pateikto į bylą UAB „Smart Burger Bar“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015 m. sausios 1 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. matyti, kad UAB „Smart Burger Bar“ atliko mokėjimus už UAB „Riezmano investicijos“. Bendra UAB „Smart Burger Bar“ atliktų mokėjimų suma už UAB „Riezmano investicijos“ sudaro 8 258,00 Eur. Įrodymų, pagrindžiančių šių mokėjimo pagrindą, į bylą nepateikta. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-543-781/2018, BUAB „Smart Burger Bar“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB „Smart Burger Bar“ laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. sumokėdama 8 258 Eur sumą tretiesiems asmenims už UAB „Riezman investicijos“, vykdė kito susijusio juridinio asmens įsipareigojimus neturėdama jokios ekonominės naudos, bloginant įmonės finansinę padėtį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis įsiteisėjusi, todėl nustatytos aplinkybės minėtoje nutartyje turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atlikti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo nepagrįsti.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas, nevykdė pareigos tinkamai organizuoti įmonės veiklą, veikti apdairiai ir rūpestingai, kad nebūtų pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai, neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos perduoti įmonės turtą bankroto administratorei, atlikti nepagrįsti mokėjimai tretiesiems asmenims (CK 6.246 straipsnio 1 d. dalis). Dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų tiek įmonei, tiek kreditoriams buvo padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju jis to nepadarė.

15. Taigi esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui ir dydžiui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikyti civilinę atsakomybę, priteisiant viso 107 429,97 Eur (99 171,97 Eur + 8 258 Eur) (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

16. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003).

17. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistina 5 procentų procesinių metinių palūkanų suma skaičiuojama už priteistą sumą 107 429,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (tai yra nuo 2019-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

18. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 1781 Eur sumos žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų fakto nenustatyta (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).

19. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš atsakovo šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Smart Burger Bar“ (juridinio asmens kodas 304213899, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Lvovo g. 25-702) 107 429,97 Eur (vieno šimto septynių tūkstančių keturių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 97 euro ct) žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 107 429,97 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 1781 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.