Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo D. M. atstovėms S. M. ir advokatei Aušrai Kargaudienei, atsakovės Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos atstovei Kristinai Pažusytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, el. b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų“ ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Kontrolierius pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 str. 4 d., nes tarp pareiškėjo ir Lietuvos mokslo tarybos dėl to paties klausimo vyko byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau Kontrolierius stabdyti tyrimą atsisakė. Be to, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją iš institucijos apie jo atžvilgiu atliekamame tyrime surinktą ir renkamą informaciją. Paaiškino, kad, nepaisant jo prašymų supažindinti su gautu skundu dėl galimo akademinės etikos pažeidimo, tinkamai informuoti, dėl kokių konkrečių akademinės etikos pažeidimų yra atliekamas tyrimas, bei supažindinti su kita tyrimo metu gauta informacija, pareiškėjas su jokiais dokumentais supažindintas nebuvo, be to, Kontrolierius nekvietė pareiškėjo į posėdžius, teikti paaiškinimų neprašė, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Taigi, pareiškėjo nuomone, skundžiamame sprendime išdėstytos aplinkybės nėra objektyviai nustatytos, o tai pažeidžia VAĮ 3 str. įtvirtintus objektyvumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principus bei Pagrindinių teisių chartijos 41 str. įtvirtintą gero administravimo principą.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nei šiuo metu, nei ginčo straipsnių rengimo metu nebuvo teisinio reglamentavimo, nustatančio veikas, kurios gali būti laikomos akademinės etikos pažeidimais. Pareiškėjas nebuvo supažindintas ir su procedūrinėmis taisyklėmis, kuriomis vadovaujantis atliekamas tyrimas. Dėl procedūrinių taisyklių nebuvimo pareiškėjas nežinojo savo teisių turinio ir apimties tyrimo metu, tyrimo atlikimo tvarkos bei terminų, o visas tyrimas rėmėsi subjektyviais Kontrolieriaus ir tyrimą atliekančių asmenų sprendimais. Dėl procedūrinių taisyklių nebuvimo Kontrolieriaus sprendime nustatyti galimi akademinės etikos pažeidimai remiasi Lietuvos mokslo tarybos anoniminių ekspertų nuomone, žurnalų redaktorių išsakytomis asmeninėmis nuomonėmis, o anglų kalba analizuotų tekstų vertimas yra netikslus. Pareiškėjo teikti paaiškinimai išimti iš konteksto, suteikiant jiems visai kitą prasmę. Tokiu būdu buvo pažeista VAĮ 8 str. 1 d., nuostata, kuri reikalauja, kad individualus teisės aktas turi būti motyvuotas ir pagrįstas faktais, o ne subjektyvia nuomone. Pabrėžė, jog Kontrolierius savo sprendimuose konstatuoja, kad publikacijose padaryti akademinės etikos pažeidimai, tačiau nenurodo jokio Lietuvos Respublikos teisės akto, kuris reglamentuotų veikas, laikomas akademinės etikos pažeidimais. Pažymėjo, kad teisinio reglamentavimo nebuvimas akademinės etikos srityje suponuoja aplinkybę, kad nėra nustatyta jokių senaties terminų dėl akademinės etikos galimų pažeidimų, nors tai yra esminis elementas užtikrinant teisino tikrumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju Kontrolieriaus atliktas tyrimas nukreiptas į veikas, kurios buvo padarytos prieš 7–12 metų. Praėjus tiek laiko, faktinių aplinkybių praktiškai neįmanoma nustatyti dėl pasikeitusios eksperimentinės įrangos, o liudytojai praėjus tokiam laiko tarpui gali neatsiminti tuo metu buvusių faktinių aplinkybių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kontrolierius savo sprendime nenustatė atsakingo už tariamus akademinės etikos pažeidimus asmens, o asmenų solidari atsakomybė galima tik civilinėje teisėje.

Pareiškėjo teigimu, Kontrolierius taip pat pažeidė lex retro non agit principą, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Mokslo ir studijų įstatymas) nuostatas taikė veikai, kuri buvo padaryta iki įstatymo įsigaliojimo.

Atsakovė Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, el. b. l. 1–4).

Tarnybos nuomone, VAĮ nuostatų taikymo prasme Kontrolierius nėra viešojo administravimo subjektas, nagrinėjantis asmens skundus ar pranešimus apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimantis dėl to administracinės procedūros sprendimą, todėl VAĮ trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos skundų nagrinėjimui, tyrimų atlikimui ir Kontrolieriaus sprendimų priėmimui ir paskelbimui netaikytinos. Paaiškino, kad įgyvendinant Kontrolieriaus uždavinį užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą, nustatytą Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.4 p., 2014 m. lapkričio 11 d. Kontrolieriaus įsakymu Nr. V-32 buvo patvirtintos Tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo ir skundų nagrinėjimo rekomendacijos, o 2014 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-31 – Asmens duomenų tvarkymo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklės, kuriomis vadovaujamasi Tarnyboje nagrinėjant skundus ir atliekant tyrimus.

Atsakovės teigimu, skundžiamu sprendimu buvo nustatytas akademinės etikos principo pažeidimas publikacijose, bet ne pažeidėjui, ir apie tai informuotos mokslo ir studijų institucijos bei Švietimo ir mokslo ministerija, be to, paviešintas nustatytas akademinės etikos principo pažeidimas. Tarnybos nuomone, toks informacinio pobūdžio sprendimas nesuponuoja teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturi nubaudimo funkcijos, bet siejamas su etine atsakomybe. Kontrolierius jokio privalomojo pobūdžio sprendimo ir jo (sprendimo) vykdymo įpareigojimo pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė, todėl skundžiamas sprendimas neturėtų būti siejamas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjui. Atsakovės įsitikinimu, skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas nėra teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), todėl neturėtų būti laikytinas individualiu administraciniu aktu, ir skundžiamam Kontrolieriaus sprendimui neturėtų būti taikomi individualiam administraciniam aktui VAĮ nustatyti reikalavimai.

Dėl pareiškėjo pozicijos, kad buvo pažeistas lex retro non agit principas, Tarnyba paaiškino, kad Kontrolierius, nustatydamas akademinės etikos principo pažeidimą, taikė Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas pareiškėjo ir kitų autorių publikacijose netinkamai pateikto teksto atžvilgiu, bet ne pareiškėjo ir kitų autorių veikoms, padarytoms iki 2009 m., ir, atsižvelgdamas į ekspertų ir kitų asmenų nustatytus publikacijose teksto netinkamo pateikimo atvejus, konstatavo akademinės etikos principo pažeidimą. Kontrolierius, prisidėdamas prie mokslo kokybės, skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu siekė ir siekia, kad publikuoti mokslo darbai, būtų parengti pagal publikacijoms nustatytus reikalavimus, todėl pripažinti Kontrolieriaus sprendimą prieštaraujančiu principui lex retro non agit nėra pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkami.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovės prašė skundą tenkinti, remdamosi skunde išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas sukelia pareiškėjui realias teisines pasekmes, nes juo menkinama pareiškėjo reputacija, be to, asmens, kuris Kontrolieriaus pripažintas pažeidusiu akademinę etiką, paraiškos dėl paramos nesvarstomos 5 metus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. SP-3 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Tarnyboje, gavus Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. birželio 6 d. raštą Nr. 4S-918 (t. II, el. b. l. 5–6) buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo D. M. galimų mokslinės veiklos etikos pažeidimų rengiant projekto paraišką Nr. VP1-3.1-2ŠMM-07-K-03-065 „Vandenilio saugojimo medžiagų sintezė panaudojant nepusiausvyrines technologijas“. Be to, Tarnyba, išanalizavusi iš Lietuvos mokslo tarybos gautą medžiagą, nusprendė vertinti ir kitas Lietuvos mokslo tarybos nenurodytas pareiškėjo publikacijas.

Kontrolierius, atlikęs tyrimą, skundžiamame 2015 m. vasario 20 d. sprendime Nr. SP-3 (t. I, el. b. l. 9–29) konstatavo akademinės etikos pažeidimus dėl tokių mokslinių publikacijų: 1) dėl straipsniuose „Role of surface instabilities in mixing and oxidation mechanisms of bilayered Y/Zr films at elevated temperature“ (autoriai: L. P., D. M., L. L. P., C. T., V. Š., R. K., žurnalas „Applied Surface Science“, 2004, Vol. 225, p. 272–280) ir „The Role of Processes on the Surface in Organization of Long Range Mass-Transport in the Bulk“ (autoriai: L. L. P., D. M., R. K., J. N., B. B., žurnalas „Solid State Phenomena“, 2004, Vol. 97–98, p. 185–190) nustatyto autorių savęs plagijavimo ir publikacijų atsikartojimo; 2) dėl straipsniuose „Hydrogen storage in the bubbles formed by high flux ion implantation in thin Al films“ (autoriai: D. M., L. L. P., C. T., žurnalas „Journal of Alloys and Compounds“, 2005, Vol. 398, p. 203–207) ir „Plasma hydrogenation of MgAl thin films and H-2 effusion“ (autoriai: L. P., D. M., V. G., žurnalas „Vacuum“, 2005, Vol. 78, Iss. 2–4, p. 477–481) nustatyto sukčiavimo; 3) dėl straipsniuose „Synthesis of Mg(AlH4)2 in bylayer Mg/Al thin films under plasma immersion hydrogen ion implantation and thermal desorption processes“ (autoriai: L. L. P., D. M., žurnalas „Thin solid films“, 2005, Vol. 485, p. 135–140), „Effects of surface dynamic behavior on hydro-gen storage properties of sputter-deposited MgNi films“ (autoriai: L. P., E. W., D. M., M. L., L. L. P., A. K., žurnalas „Surface & Coatings Technology“, 2009, Vol. 203, p. 998–1003), „Dynamic surface barrier effects on hydrogen stor-age capacity in Mg-Ni films“ (autoriai: E. W., F. M., L. L. P., D. M., žurnalas „Journal of Alloys and Compounds“, 2009, Vol. 475, Iss. 1–2, p. 917–922) ir „Structure transfor-mations and hydrogen storage properties of co-sputtered MgNi films“ (autoriai: L. P., E. W., D. M., M. L., L. L. P., A. B., žurnalas „Applied Surface Science“, 2009, Vol. 255, Iss. 11, p. 5971–5974) nustatyto autorių savęs plagijavimo. Be to, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d. 1 ir 8 p., Kontrolierius nusprendė informuoti apie savo sprendimą Lietuvos energetikos institutą, Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, t. y. informuoti apie Kontrolieriaus sprendimą D. M., A. F. O., A. K., B. B.-J., C. T., F. M., G. L., J. D., K. G., R. K., Lietuvos mokslo tarybą, Lietuvos mokslų akademiją, mokslo žurnalų „Medžiagotyra“, „Lithuanian Journal of Physics” vyriausiuosius redaktorius, mokslo žurnalo „Solid State Phenomena“ leidėją, leidyklą „Elsevier“, leidyklą „Hindawi“, Norvegijos mokslinės veiklos etikos nacionalinius komitetus, Vokietijos etikos tarybą ir Prancūzijos nacionalinį etikos konsultavimo komitetą.

Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė teigia, jog skundžiamas sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tačiau teismas nesutinka su tokia Tarnybos pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V–157 patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos fizinių ir technologijos mokslų sričių Lietuvos absolventų stažuočių Europos kosmoso agentūroje įgyvendinimo tvarkos aprašo 47 p., jei Kontrolierius nustato, kad asmuo pažeidė akademinę etiką, paraiškos, kuriose tas asmuo, nurodytas kaip stažuotojas ar pagrindinis projekto vykdytojas, pagal visas Tarybos remiamos veiklos kryptis nesvarstomos penkerius metus nuo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius sprendimo priėmimo dienos. Taigi skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas negali būti laikomas vien informacinio pobūdžio aktu.

Pareiškėjo teigimu, minėtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant VAĮ 23 str. 4 d., 8 str., teisėtų lūkesčių principą, pareiškėjo teisę gauti informaciją, lex retro non agit principą bei senaties terminą.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad Kontrolieriui VAĮ 23 str. 4 d. nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros sustabdymą netaikytinos, kadangi Kontrolieriaus atliekamas tyrimas ir priimamas sprendimas nėra administracinė procedūra, kaip ji apibrėžiama VAĮ, kadangi pareiškėjas nėra viešojo administravimo subjektas. Be to, nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei Nuostatuose ar kitame teisės akte nėra nustatyti senaties terminai akademinės etikos pažeidimams konstatuoti, todėl teiginiai dėl senaties taikymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėju, kad Kontrolierius, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė VAĮ 8 str. nuostatų.

Teismas pažymi, kad Kontrolierius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatoje, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti savo veiklą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad VAĮ 8 str. 1 d., pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Kontrolierius iš esmės nurodė, tik nustatytas aplinkybes, t. y. Lietuvos mokslo tarybos ekspertų išvadas, kai kurių mokslo žurnalų leidėjų nuomones apie ginčo straipsnius bei kai kurių ginčo straipsnių bendraautorių paaiškinimus, tačiau neatliko jokios nustatytų aplinkybių analizės, nepateikė nei konstatuoto sukčiavimo, nei saviplagiavimo sąvokos apibrėžčių, jų sąsajos su akademinė etikos pažeidimu. Be to, Kontrolierius sprendime tik perrašė kai kuriuos pareiškėjo paaiškinimus dėl įtariamų pažeidimų, tačiau jų neanalizavo.

Teismas taip pat pažymi, kad Tarnybos atsiliepime pateiktas paaiškinimas, jog Kontrolierius skundžiamu sprendimu nustatė akademinės etikos pažeidimus publikacijose, bet ne pažeidėjus, vertintinas kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo įžangoje nurodyta, kad atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo D. M. ir bendraautorių galimų akademinės etikos principų pažeidimo. Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 12 d. kaip vieną iš galimų sprendimo rūšių įtvirtina mokslo ir studijų institucijų ir Švietimo ir mokslo ministerijos informavimą būtent apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus. Taigi, teismo vertinimu, akademinės etikos pažeidimų tinkamas įvertinimas atsietai nuo akademinę etiką pažeidusio asmens nustatymo yra neįmanomas, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju ginčo straipsn5 parašė ne tik pareiškėjas, bet ir kiti bendraautoriai, kurie buvo pasiskirstę atsakomybės sritimis.

Teismo vertinimu, trūkumų turi ir Kontrolieriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. SP-3 rezoliucinė dalis. Kaip minėta, Kontrolierius nusprendė apie savo sprendimą informuoti Lietuvos energetikos institutą, Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus universitetą ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus, informuojant sprendime nurodytus asmenis, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja švietimo ir mokslo institucijas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo paaiškinimų bei įrodymų, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas. Išaiškintina, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2015 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. SP-3 „Dėl D. M. ir bendraautorių akademinės etikos principo mokslinėje veikloje pažeidimų“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.