- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- N1-91-963/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Civilinis atsakovas
- R. S.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Eglė Morkūnienė
- Kategorijos
nukentėjusiajam T. K. ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą V. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, bei nesunkiai sužalojo žmogų:
2015 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, viešoje vietoje, Pirmojoje Melnragėje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sudavė kumščiu vieną smūgį T. K. į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nosies sumušimą su nosies kaulų lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį 24 dieną, Melnragėje, jis su pažįstamais P. ir J. važinėjosi dviračiais. Vakare, tikslaus laiko nepamena, miške pamatė grupę vaikinų ir merginų. Draugas J. vieno iš vaikinų paprašė cigaretės ir pradėjo bendrauti. Kadangi jis su P. ir J. turėjo po vieną litrą alaus, bendraudami gėrė alų. Visiems stovint prie laužavietės T. K. pradėjo kabinėtis prie M.. Jis paklausė M. „ar galiu tave apginti“. M. neprieštaraujant jis priėjo prie T., kuris tuo metu sėdėjo ant rasto ir sudavė vieną smūgį, dešinės rankos kumščiu, į veido sritį ir nenorėdamas pataikė jam į nosį. Tuomet jis atsisėdo netoli T. ir atsiprašė dėl suduoto smūgio. O T. jam atleido. Po to vėliau jis sėdo ant dviračio ir leidosi nuo kalno, tačiau kaip nusileido nepamena, nes jis nukrito ir pasibraižė veidą, buvo ligoninėje. Grįžęs iš ligoninės susitiko su T. K. ir jo atsiprašė, o šis jam atleido. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka atlyginti 100 eurų neturtinę žalą.
Iš specialisto išvados Nr. G 1178/15 (03) matyti, kad T. K. buvo nustatytas nosies sumušimas su nosies kaulų lūžimu. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasekoje, paveikus T. K. nosį kietu buku daiktu. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nosies sužalojimą T. K. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2015 m. balandžio 24 d. Nustatytą nosies kaulų lūžimą T. K. galėjo patirti ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Sužalojimas nėra būdingas sužalojimams, įgautiems apsigynimo metu. Dėl nosies kalų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, T. K. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 47).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. S. viešoje vietoje – Pirmojoje Melnragėje, Klaipėdoje, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. K. į veidą, padarydamas jam nosies sumušimą su nosies kaulų lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – miške, poilsio aikštelėje, kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
Taigi, kaltinamasis T. S. veikdamas viešoje vietoje, ignoruodamas visuomenėje priimtinas normas, naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgį kumščiu į nosį padarė nukentėjusiajam T. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje šiuos reikalavimus pažeidžia, ir toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad T. S. viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų. Nukentėjusiam T. K. padarytų sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog mušdamas gali sužaloti nukentėjusįjį, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam T. K. kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo T. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio l dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, iš karto po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas.
Kaltinamasis T. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Nuo nusikaltimų padarymo praėjo beveik vieneri metai ir per šį laikotarpį T. S. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Nors šiuo metu T. S. yra 18 metų, bet nusikalto jis būdamas nepilnametis, todėl jo atžvilgiu yra taikytinos BK XI skyriaus, kurios reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis). T. S. nusikaltimų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nuosprendžio priėmimo metu mokosi 12 klasėje. Mokymosi įstaigos kaltinamasis charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 79). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (24.8)-VT4-1732 informavo, kad skyrius neturi jokios informacijos apie kaltinamąjį ir jo šeimą (b.l. 86).
Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo T. S. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra atitinka visuotinai priimtinas elgesio taisykles, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė esmines jos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo T. K., sutinka atlyginti jo patirtą moralinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principams, todėl kaltinamasis T. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, esant BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms nepilnamečio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis). Atleidus T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir siekiant padėti T. S. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtina baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatyta auklėjamojo poveikio priemonė. Atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, į jo asmenybę, skirtinas elgesio apribojimas.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo T. K. įstatyminės atstovės V. K. civilinis ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kurio teismo posėdžio metu ji iš dalies atsisakė ir prašė priteisti tik 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis sutiko su 100 eurų neturtinės žalos atlyginimu, todėl nukentėjusiajam priteistina 100 eurų neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl sulaužytos nosies, atlyginimo iš kaltinamojo T. S..
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 542,73 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo T. K. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. 2015 m. spalio 5 d. tarp kaltinamojo įstatyminės atstovės R. S. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos buvo sudaryta „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis“ pagal kurią R. S. įsipareigojo 542,73 eurų turtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių (b.l. 79-80).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. S. (T. S.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, paskirti T. S. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Kaltinamajam T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo T. S. 100 eurų (vieną šimtą eurų) nukentėjusiajam T. K. neturtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.