- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-26-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Rima Keblienė
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 26– 350 / 2008
2.4.1., 1.1.7.,1.1.8.
2009 m. sausio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago, Eligijaus Gladučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 4 p. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008 07 14 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008 10 17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 03 d., apie 12.00 val., O. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., iš spintos slapta pagrobė O. K. priklausančius 1450 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-24 nuosprendį pakeisti mažinant paskirtos bausmės dydį. Skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi, supranta, jog veiką padarė neišnykus ankstesniems teistumams, todėl prašo teismo atsižvelgti į jo amžių, lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, būdamas laisvėje galėtų baigti mokslus, įsidarbinti, ir atlyginti padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė- atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis G. K. skunde neginčija padarytos veikos, dėl kurios jis nuteistas pagal BK 178 str. 1 d., kvalifikavimo bei su šia veika susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šių klausimų kolegija nenagrinėja.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios apeliantą charakterizuojančios medžiagos, nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas G. K., padarė būdamas teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui, po šio nusikaltimo padarymo vėl padarė du analogiškus nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas. Tai rodo, jog G. K. elgesiui ankstesni teistumai jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti švelninant jam paskirtą bausmę.
Apylinkės teismas G. K. už šią nusikalstamą veiką paskyrė žymiai mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra jokio pagrindo laikyti ją aiškiai per griežta. Ši bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 54, 61 str. nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį - padarytas tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas asmens nuosavybei, taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – nedirba, nesimoko, teistas, tame tarpe ir realia laisvės atėmimo bausme, charakterizuojamas patenkinamai, be to, nuosprendyje nurodyta, kad skiriant bausmę atsižvelgta ir į G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei labai gailisi. Todėl nuteistojo skunde nurodytais argumentais dar kartą mažinti bausmę dėl to, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką bei gailisi, nėra pagrindo. Aplinkybė, kad apeliantas nuo vaikystės augo be tėvų, taip pat negali būti pagrindas mažinti paskirtąją bausmę, nes ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su padarytu nusikaltimu, o be to, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė savo močiutės atžvilgiu.
Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, G. K. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
Skundžiamu nuosprendžiu G. K. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes taikytas nuteistajam palankesnis dalinio bausmių sudėjimo būdas ir prie Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu už analogiškas veikas paskirtos subendrintos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pridėta tik minimali dalis paskirtos bausmės - trys mėnesiai laisvės atėmimo. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad ir galutinė bausmė yra aiškiai per griežta. Ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.