Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1043-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
2S-1043-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
Č. Š.
Civilinė byla Nr. 2S-1043/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. gruodžio 14 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Alma Urbanavičienė ir Virginija Volskienė

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Č. Š. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Č. Š. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijimo Nr. I-1074, 2007-04-04 išduoto J. V. , pripažinti negaliojančia 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijimo Nr. I-3121, 1997-07-29 išduoto J. V. , pripažinti negaliojančia 1/2 dalį paveldėjimo teisės liudijimo Nr. I-1074, 2007-10-03 išduoto J. V. ir pripažinti ieškovei Č. Š. nuosavybės teises į 1/2 dalį turto, likusio po J. V. mirties 1995-07-20. Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 331 Lt žyminio mokesčio, apskaičiavusi jį pagal jos nurodytą ieškinio sumą – 11032 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tarpe kitų nurodymų teismas įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 6390 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė pareiškė tris neturtinio pobūdžio reikalavimus (dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais) ir vieną turtinio pobūdžio reikalavimą – dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo. Teismo teigimu kiekvienas neturtinis reikalavimas turi būti apmokėtas LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatytu ir indeksuotu žyminiu mokesčiu –112 Lt, iš viso 336 Lt. Spręsdamas dėl pareikšto turtinio reikalavimo teismas sutiko tik su reikalaujamos priteisti paveldimos piniginės kompensacijos verte – 7680 Lt. Teismas nesutiko su ieškinyje nurodyta pastatų ir žemės sklypų, esančių Švendubrės kaime, kurių 1/2 dalį ieškovė prašo priteisti, verte. Teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškovė remiasi ne tik žemės sklypų vidutine rinkos verte, nurodyta 2007-03-21 pažymose, bet ir ginčijamų pastatų vidutine rinkos verte, kuri buvo nustatyta 1997-01-28 ir 1996-05-14. Kadangi pagal LR CPK 85 str. 1 d. 9 p. ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę, teismas suabejojo ieškovės nurodyta ginčijamų nekilnojamų daiktų verte. Teismo nuomone vidutinė rinkos vertė, kuri yra skirta mokesčių administravimui, ypač jei ji nustatyta daugiau nei prieš dešimt metų, neatitinka tikrosios rinkos vertės. Dėl tokių motyvų, atsižvelgdamas į ginčo nekilnojamojo turto vietą, plotą, dydį, panašaus turto kainas, skelbiamas viešoje erdvėje ir vadovaudamasis LR CPK 86 str. 1 d. teismas nutarė, kad prašomos priteisti 1/2 dalies namo su viraline, ūkiniais pastatais ir 0,2500 ha žemės sklypu vertė yra 215000 Lt, o prašomos priteisti 1/2 dalies kitų žemės sklypų bendra vertė yra 20400 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria ji įpareigota primokėti 6390 Lt žyminio mokesčio dalį. Skunde nurodo, kad pagal įstatymą ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimas yra turtinis reikalavimas. Apeliantė teigia, kad bendra visų ginčijamų žemės sklypų vertė – 6417 Lt (ieškinio suma šioje dalyje 3208,5 Lt) ieškinyje yra nurodyta pagal 2007-03-21 duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, jog LR CK 4.262 str. nurodyta, kad įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės nuomone teismas, nesiremdamas jokiais konkrečiais duomenimis, o paminėdamas tik nutartyje neįvardintas, viešoje erdvėje skelbiamas kainas, negalėjo žemės sklypų vertės padidinti beveik šešiolika kartų. Tokie pat argumentai skunde išdėstyti ir dėl 1/2 dalies namo su viraline bei ūkiniais pastatais ir 0,2500 ha žemės sklypų, vertės. Papildomai nurodoma, kad namui ir kitiems pastatams arti 100 metų, jie yra pasienio zonoje, 10 km. nuo Druskininkų miesto, o teismo nustatyta vertė atitinka namų valdos kainą miesto centre. Dėl pastatų įvertinimo datos apeliantė nurodo, kad ji nėra šio turto savininkė ir neturi galimybės gauti naujesnių duomenų.

Atskirajame skunde taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo visam prašomam priteisti nekilnojamajam turtui. Nurodoma, kad toks prašymas buvo pareikštas 2007-09-28 pateiktame ieškinyje, tačiau teismas, pažeisdamas LR CPK 137 str. 3 d., šio prašymo nesprendė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytu argumentu, kad ginčijant paveldėjimo teisės liudijimą ar jo dalį, ginčas yra turtinio pobūdžio, nes paveldėjimo teisės liudijimas sukuria įpėdiniams turtines teises ir pareigas - taip skunde minimoje 2002-09-19 konsultacijoje yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Kadangi reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir reikalavimas dėl turto priteisimo nuosavybėn liečia tą pati turtą, yra tarpusavyje susiję, abu reikalavimai turi būti apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas turtinis reikalavimas priklausomai nuo ieškinio kainos. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė pareiškė tris neturtinius ir vieną turtinį reikalavimą. Visas Č. Š. ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, apskaičiuotu pagal prašomo priteisti turto vertę.

Nustatydamas ginčijamo turto vertę, nuo kurios apskaičiuojama ieškinio suma ir žyminio mokesčio dydis, apylinkės teismas procesinės teisės normas pritaikė netinkamai. Skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl žemės sklypų vertės teismas nepagrindė teiginio dėl Registrų centro nustatomos vidutinės rinkos vertės neatitikimo realiai rinkos vertei. Galėtų būti pripažintos pagrįstomis teismo abejonės ieškovės nurodyta ginčijamų pastatų verte, kuri buvo nustatyta 1996 ir 1997 metais. Tačiau abiem atvejais ieškinio suma negali būti nustatoma nesivadovaujant konkrečiais duomenimis. Esant tokiai teisinei situacijai apylinkės teismas teisingai nutarė vadovautis LR CPK 86 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad ieškinio pareiškimo metu esant sunkumams nustatyti ieškinio sumą, teismas preliminariai nustato žyminio mokesčio dydį, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Iš šios įstatymo normos redakcijos matyti, kad teismas, esant neaiškiai ieškinio sumai, turi nustatyti mažesnę numanomo žyminio mokesčio sumą, kuris, paaiškėjus tikrajai ginčijamo turto kainai, bus sumokamas papildomai. Toks įstatymo aiškinimas neužkerta galimybės asmeniui realizuoti teisės kreiptis į teismą (LR CPK 5 str. 1 d.) ir atitinka LR CK 1.5 str. įtvirtintus universalius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenurodydamas jokių apibrėžtų vertinimo kriterijų nustatė itin didelę ginčijamo turto vertę. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė teisingai pasirinktą procesinės teisės normą - LR CPK 86 str. 1 d.. Šiuo atveju teismas turėjo priimti sumokėtą žyminį mokestį ir nutartyje nurodyti, kad ieškovės įvardinta ieškinio suma yra preliminari, kuri gali būti tikslinama bylos nagrinėjimo procese. Tai gali būti padaryta įpareigojant pateikti naujesnį registrų centro įvertinimą, atliekant specialistų įvertinimą ar kitu norminiuose aktuose numatytu būdu. Netinkamai pritaikius teisės normą ir nepagrįstai įpareigojus ieškovę sumokėti papildomą žyminio mokesčio sumą ieškinio priėmimo klausimas gali būti išspręstas neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarties dalį (LR CPK 338 str. 329 str. 1 d.). Kadangi teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti papildomą žyminį mokestį skundžiama nutarties dalis naikinama ir taip žyminio mokesčio klausimas šioje proceso stadijoje išsprendžiamas iš esmės (LR CPK 337 str. 2 p.). Apylinkės teismas ieškinio priėmimo klausimą turi spręsti nereikalaudamas papildomo žyminio mokesčio.

Atskiruoju skundu ieškovė taip pat prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas netenkinamas. LR CPK 144 str. 3 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Nepareiškus ieškinio laikinosios apsaugos priemonės taikomos LR CPK 148 str. 2, 3 d. nustatyta tvarka. Tokio prašymo ieškovė nepateikė. Kai ieškinys pareiškiamas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiama priimant ieškinį. Nepriėmus ieškinio (neužvedus civilinės bylos) laikinosios apsaugos priemonės netaikomos. Teismas, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir dar ieškinio nepriėmęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesprendė. Nesant nutarties dėl prašymo nėra ir apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teisme laikinųjų apsaugos priemonių klausimas negali būtį nagrinėjamas.

Vilniaus apygardos teisme 2007-11-23 gautas priedas prie atskirojo skundo. Pasibaigus skundo padavimo terminui pildyti atskirąjį skundą yra draudžiama (LR CPK 338, 323 str.). Priedas grąžinamas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovė Č. Š. įpareigota papildomai sumokėti 6390 Lt žyminio mokesčio, panaikinti.

Priedą prie atskirojo skundo grąžinti ieškovei Č. Š. .

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Alma UrbanavičienėVirginija Volskienė