- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2-817/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsakovo A. S. prašymas atnaujinti procesą laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010, priteisė bankrutavusiai UAB „Pokomsta“ iš A. S. 156 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 4132 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir kurios paaiškėjo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-174/2013.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė atsakovui A. S. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos prašymo trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti galutinį reikalavimą, nurodyti ginčijamą sumą bei nuo šios sumos sumokėti žyminį mokestį.
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas atsakovo A. S. prašymas. Prašyme nurodyta, jog ginčijama suma – 156 600 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4132 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, jog jo ginčijamas reikalavimas nėra turtinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovo A. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas šias CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas procesines teisines pasekmes taikė, konstatavęs, kad atsakovas A. S. nepašalino prašymo trūkumų, t.y. nenurodė galutinio reikalavimo, ginčijamos sumos bei nesumokėjo žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismui buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir peržiūrėti visą civilinę bylą. Nebuvo prašoma visiškai ar iš dalies panaikinti sprendimą, iš naujo peržiūrėti civilinį ieškinį ir nustatyti faktus. Šalinant teismo nustatytus trūkumus, buvo patikslintas prašyme nurodytas ginčijamos sumos dydis – 156 600 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei 4132 Lt žyminio mokesčio. Teismas jokio motyvuoto išaiškinimo dėl tokio prašymo nepateikė, nenurodė, kad prašymas yra neteisingas ar neatitinka procesinės formuluotės, nors CPK nėra apibrėžta tiksli, konkreti formuluotė, kaip teikti prašymą.Prašyme, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, buvo nurodyta, jog reiškiamas reikalavimas yra neturtinis. Teismas nepateikė jokio motyvuoto paaiškinimo, kad atsakovas nepagrįstai vertina savo reikalavimą kaip neturtinį.Teismo nutartis yra nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamo atskirojo skundo objektas – teismo nutartis, priimta taikant CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes.
Tuo atveju, kai teismas nustato, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, taikomos CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos – teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą (ne trumpesnį kaip septynios dienos) trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Procesinis dokumentas, kurio trūkumai buvo šalinami – prašymas dėl proceso atnaujinimo. Remiantis CPK 369 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, taikytinu prašymo atnaujinti procesą turiniui, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 1 dalimi, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo forma ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi kaip šalintinus prašymo atnaujinti procesą trūkumus nurodė tinkamo šio procesinio dokumento reikalavimo nesuformavimą, ginčijamos turtinių reikalavimų sumos nenurodymą bei žyminio mokesčio nesumokėjimą. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi konstatavo šių prašymo atnaujinti procesą trūkumų nepašalinimą ir patį prašymą laikė nepaduotu, grąžindamas jį padavusiam asmeniui.
Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo procesinį dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Jei dalyvaujantis byloje asmuo netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, pripažįstama, jog išimtiniais atvejais gali būti tikslinga nustatyti naują terminą to paties procesinio dokumento pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiant į tai, ar teismas tinkamai nurodė procesinio dokumento trūkumus ir ar dalyvaujantis byloje asmuo, teikdamas procesinį dokumentą teismui bei šalindamas procesinio dokumento trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pakartotinis procesinio dokumento trūkumų šalinimas yra galimas ypač tais atvejais, jeigu paduodantis procesinį dokumentą asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo. Kai teismo nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs procesinio dokumento trūkumai taisytini.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo prašymo atnaujinti procesą trūkumus, dėl kurių procesas apskritai negalėjo būti pradėtas. Tačiau nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta, jog teismas suprantamai išaiškino atsakovui A. S. jo pateikto prašymo atnaujinti procesą trūkumus. Teismo nustatyti šalintini procesinio dokumento trūkumai dėl procesinio dokumento reikalavimo nesuformulavimo, ginčijamos turtinių reikalavimų sumos nenurodymo gali būti suprantami ir aiškūs teisinį išsilavinimą turinčiam proceso dalyviui, bet ne atsakovui, kuris, akivaizdu, jog jų nesuprato. Be to, iš atsakovo teismui pateikto pradinio prašymo atnaujinti procesą matyti, jog jis nuo pat pradžių savo pareikštus reikalavimus laikė neturtiniais, už kuriuos neturėtų būti mokamas CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo ginčijamos sumos. Todėl teismas turėjo aiškiai nurodyti žyminio mokesčio apskaičiavimo kriterijus arba konkretų žyminio mokesčio dydį.
Iš prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, jog atsakovas A. S. siekia proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios buvo konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-174/2013. Iš prašymo atnaujinti procesą ir minėto nuosprendžio turinio akivaizdu, jog atsakovas A. S. siekia įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš jo ieškovo BUAB „Pokomsta“ naudai priteistos nuostolių atlyginimo sumos sumažinimo, t.y. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010, pakeitimo. Kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio, kadangi atsakovas ginčija kreditoriaus BUAB „Pokomsta“ (vykdymo procese pakeistas išieškotojas, reikalavimo teisę įgijęs cesijos sutarties pagrindu) reikalavimo teisės dydį. Todėl žyminis mokestis mokėtinas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintomis taisyklėmis, priklausomai nuo ginčijamos kreditoriaus reikalavimo teisės dalies dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti netinkamą proceso teisės normų taikymą, turėjusį teisinės reikšmės netinkamam prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo išsprendimui (CPK 115 str. 3 d., 370 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui šio procesinio dokumento priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti.
Perduoti Klaipėdos apygardos teismui atsakovo A. S. prašymo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-758-360/2010 priėmimo klausimą spręsti iš naujo.